Naujausios
Metalinius garažus pakeitė piktžolynas
Gal prieš kokį dešimtmetį gero vardo neturėjęs Kalniuko rajonas pastaraisiais metais tapo prestižiniu miesto rajonu su senas samanotas bakūžės keičiančiais naujos statybos gyvenamaisiais namais, skrupulingai tvarkoma privačių sklypų aplinka. Kalniuko prestižiškumą ir lyg ant mielių augančias sklypų kainas neabejotinai kelia ir čia pat tyvuliuojantis Talkšos ežeras.
Džiaugsmingai sutikę miesto Savivaldybės pažadus, kad apylinkės aplink ežerą tuoj tuoj taps tikra poilsio, pramogų, sporto ir kitokių užsiėmimų zona, kalniukiškiai dabar yra nusivylę. Esą valdžios žadėta zona apsiribojo tik aplinkui garsiąją šiauliečio dizainerio Viliaus Purono Lapę, prie kurios įrengtas užsiėmimų zonas mėgsta lankyti ne vien šiauliečiai, o ir miesto svečiai.
„Kalniukas yra čia, Kalniukas yra ten. Savivaldybė gyvena principu – miestas mato ir miestas nemato“, – sako sutiktas vietos gyventojas Romualdas, nepatingėjęs pasilenkti ir dulkėtame pakrantės keliuke nubrėžęs ryškų į dvi dalis „čia ir ten“ Kalniuko mikrorajoną padalijusį griovelį.
Anot jo, tame „čia“ nuo gyvenamųjų namų žiūrint, – dešinioji Kalniuko mikrorajono pusė, toji, kurioje saulėje blizga Purono Lapė, čia žolė dailiai nučirškinta, Talkšos pakrantė skoningai pašvarinta, takeliai patvarkytas.
Kairioji pakrantės pusė, kaip dabar madinga sakyti, tvarkoma tvariai: žolė iki kelių ir aukščiau, krūmai ir medžiai per amžių amžius nematę pjūklo, greta griovys su samanomis apaugusiais akmenimis ir aprūgusiu nenutekančiu vandeniu, išbrinkusiais medžių lapais ir žolėmis.
Vaizdas tolėliau – kur dar prieš pusantrų metų ant valstybinės žemės buvo įsikūrusi Šiaulių miesto 4-oji metalinių garažų bendrija ir kurios neliko miesto valdžiai davus įsakymą teritoriją išvalyti.
„4-oji garažų bendrija yra pavyzdys, kaip ekologinės grėsmės židinys ištisus dešimtmečius buvęs prie Talkšos ežero, šiandien yra suvaldytas ir grėsmės nebekelia“, – 2021 metų spalį sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Garažų jau seniai nebėra. Bet plynas laukas netuščias – užžėlęs neperbrendama žole. Anot žmonių, aukšta žolė – tikras graužikų, mašalų ir erkių, keliančių pavojų ne tik gyventojams, bet ir augintiniams, rojus.
Vietiniai į tokį teritorijos apleidimą sako jau bedę pirštu Savivaldybei. Tačiau atsakymo sulaukę aiškaus: niekas lauko nešienaus, kol padalyti sklypai netaps privačia nuosavybe, o tada jau pirštu į netvarkomą žemę bes pati Savivaldybė, turinti galią nepaklususius nubausti.
Vanduo – net šiltnamiuose
Nepjautų teritorijų Kalniuke netrūksta, ir kalba ne tik apie metalinių garažų bendrijos teritoriją. Pjovėjams būtų kur paprakaituoti ir ežero pakrantėse, taip pat žolėmis ir krūmais apaugusiuose grioviuose.
Kad „valdiškos“ lietaus vandens pralaidos užsikimšusios, vietiniams žinoma ne vienus metus. Smarkus lietus prieš kelias savaites gyventojams vėl tai priminė apsemdamas ne tik daržus, bet ir šiltnamius, o kai kam ir gyvenamuosius namus. Pasak žmonių, taip nutiko, kai sklidinai prisipildę nenutekantys grioviai, lyg kokie dubenys ėmė lietis per kraštus.
Numerių gatvės gyventojas Antanas apsemtame savo sklype iškasė duobę, kad tyvuliuojantis vanduo į ją sutekėtų, o paskui susigertų į žemę. Sako, panašiai darantis ne pirmą kartą.
„Butaforiniai tie Kalniuko grioviai“, – ponui Antanui pritaria ir kaimyninės Smilgų gatvės gyventojas.
Griovys Žemojoje gatvėje, toje pačioje, kur 2021 metų sausio 1 dienai buvo įsakyta nusikelti visus metalinius garažus, ne tik kad neatlieka savo funkcijos nutekinti lietaus vandenį, bet savo sunkiai įsivaizduojamu apžėlimu nusikalstamai gadina kraštovaizdį.
Vikšrių gatvė tapo Vikšrų gatve
O dabar apie tai, kas vieniems kelia šypseną, o kitus priverčia šiepti dantis.
Kalniuko gyventojai sako bematant susisiekę su Savivaldybe, kuomet pamatė naujas metalines lenteles, nukreipiančias į Vikšrių gatvę. Juoktis ar verkti, bet lentelėse vietiniai pasigedo antrosios „i“, taip gražioji Vikšrių gatvė, Savivaldybės iniciatyva, buvo pervadinta į Vikšrų.
„Su kaimynais šnekamės, kad jau Savivaldybė pervadino, gal ir pasus lieps pasikeisti!“, – ironizuoja šios gatvės gyventojas vardu Rimas.
O kitas kaimynas patvirtino, kad apie klaidą informuota miesto Savivaldybė, ją pavadino „žmogiškąją“ ir esą patikino, kad lentelės bus perdarytos. Žmonėms, teigė kalniukiškis, patikinta, tas perdarymas nieko nekainuos, viskas bus pataisyta už miesto pinigus.
Kaip tarė, taip padarė: klastotės buvo surinktos, o po paros pakeistos naujomis lentelėmis su teisingu užrašu „Vikšrių g.“.
Truputis šviesos
Keistas sutapimas arba ne, tačiau vietiniams gyventojams Savivaldybėje atvirai prašnekus apie numatytą susitikimą su žurnalistais, Kalniukas tiesiog atgijo – įmonės „Galutinis tikslas“ technika įsisuko grandyti užsinešusius griovius, griuvo piktžolių galvos.
Stebuklingai išnyko ir beviltiškas, žmogaus ūgį peraugęs piktžolynas minėtuose Smilgų ir Numerių gatvių privačiuose sklypuose, kurių savininkas, girdėję gyventojai, ketina statyti modernius kotedžus.
Vietiniai džiaugiasi, krykštauja, kad pagaliau, kad ir po kokio dešimtmečio, į Kalniuką pagaliau atkeliavo truputis šviesos ir švaros.
Kol kas nuo „metrinių“ žolių jūra linguoja tik valdiškoje, nuo metalinių garažų išlaisvintoje žemėje. Gal Savivaldybė šienpjovius vis dėlto atsiųs, nelaukdama naujų savininkų?
