Aštuonerių metų valdžios nepakako kapinėms įrengti

Artūro STAPONKAUS nuotr.
2020 metų rugpjūtį turėję pasibaigti Daušiškių kapinių įrengimo II etapo darbai vis dar nesibaigia.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir jo bendražygiai baigia jau antrą ketverių metų valdžios kadenciją. Per tuos metus įgyvendintas ne vienas projektas, tačiau Daušiškių kapinių įrengimui aštuonerių metų nepakako. Nėra skubos, yra laisvų vietų kitose kapinėse, nepajėgūs rangovai, valstybės nedalyvavimas įrenginėjant kapines – tokias priežastis nurodo miesto vadovai.

 

Atidarymas iš rudens – į pavasarį

Daušiškių kapinių įrengimas – šio šimtmečio miesto Savivaldybės projektas. Vieta miesto kapinėms Daušiškių kaime buvo parinkta dar 2005 metais. Apie 2,5 milijono eurų kainavo žemės išpirkimas iš jų savininkų. Tarp jų – ir tuometinio mero Genadijaus Mikšio giminaičiai. Besikeičiančios valdžios mėtė naująsias kapines lyg karštą bulvę. Nors tuomet Savivaldybė vis gąsdino, kad vietų Ginkūnų kapinėse liko vos porai metų, tačiau vietų laidojimui vis nepritrūkdavo.

2018 metų liepą Savivaldybėje iškilmingai pasirašyta sutartis su UAB „Šiaulių plentas“, kuria rangovas įsipareigojo įvykdyti antrąjį kapinių įrengimo etapą – atlikti darbų už 4,2 milijono eurų per 26 mėnesius. Prie kapinių stovi informacinė lenta, kurioje parašyta, kad projekto II etapas bus baigtas 2020 metų rugpjūtį.

Kai vis dėlto antrąjį etapą pavyks užbaigti, bus įrengta ne visa kapinių teritorija. Čia įrenginėjamos 3 237 šeimos kapavietės ir 281 mažesnė. Taip pat numatytos 235 socialinės kapavietės. Vėliau planuojama teritoriją praplėsti dar beveik 3 000 kapaviečių ir įrengti pelenų išbarstymo plotus.

Kapinėse įrenginėjama 112 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, žalieji plotai. Numatyta vieta kolumbariumui, tačiau kolumbariumo statybos planuose dar nėra.

Pagal 2015 metų kainas kapinių įrengimo darbai miesto biudžetui turėjo kainuoti beveik 7 milijonus eurų, tačiau Savivaldybė pritrūko pinigų, todėl darbai užsitęsė. Ir, žinoma, pabrango. Vien šių metų gegužę rangovo darbų kainos buvo indeksuotos. Šiais metais projekto antram etapui užbaigti buvo numatytas 681 tūkstantis eurų, tačiau dar pavasarį darbai pabrango 35 tūkstančiais eurų.

Gegužę Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis kalbėjo tikįs, jog kapinių vartai atsivers šį rudenį. Ruduo jau baigiasi, o gedulingų procesijų link Daušiškių dar nematyti.

Trūko lėšų, priekaištai rangovams

Šiais metais „Šiaulių plentas“ turėjo atlikti darbų už beveik 700 tūkstančių eurų.

„Kad įsisavintų visus 700 tūkstančių, būtų idealu, tokius lūkesčius ir dėjome. Darbai vėluoja dėl rangovo. Atėjo į objektą tik rugsėjo pirmomis dienomis, pabaigęs kitus darbus“, – komentavo A. Bartulis.

Administracijos vadovas sakė, kad trečiadienį vyks į neužbaigtų kapinių teritoriją, domėsis, kaip vyksta darbai.

„Kur laidoti žmones, dar turime, nepanaudotos lėšos niekur nedingsta, nes tai biudžeto pinigai“, – komentavo Administracijos direktorius.

Tai, kad darbai šįmet nebus atlikti rodo ir tas faktas: lapkričio pradžioje Tarybos posėdyje, perskirsčius Savivaldybės paskolos limito lėšas, kapinių statybos ir infrastruktūros įrengimo darbų vykdymui skirta dalis sumažėjo nuo 681 tūkstančių eurų iki 200 tūkstančių.

„Tai palankus skolinimasis investicijoms finansuoti. Mes laikomės principo, kad tiems metams skirtą skolinimosi limitą turime išnaudoti maksimaliai, todėl lėšas permetame tiems projektams, kurie pasistūmėjo į priekį“, – aiškino A. Bartulis.

Administracijos vadovo vertinimu, aštuonerių metų valdžiai nepakako naujoms kapinėms įrengi dėl lėšų trūkumo. Kadangi pagal galimybes buvo padidintas kapaviečių skaičius Ginkūnų kapinėse, praplėstos K. Donelaičio kapinės, pastatytas kolumbariumas, laidojimo vietų mieste netrūksta. Anot direktoriaus, dėl šios priežasties projektų prioritetuose „Daušiškės atsidurdavo žemesnėje sąrašo dalyje – pralaimėdavo prioritetų kovą“.

A. Bartulis neneigia, kad metai iš metų besitęsiantys statybos darbai brangsta.

„Visi darbai brangsta. Ką pastatėme prieš 2–3 metus turi savo kainą, dabar – turi savo kainą. O tai, kad buvo skirtos 2015–2016 metų lėšos, tai mes padarėme kitus darbus. Jei nepastatėme Daušiškių, kažką kitą pigiau pastatėme“, – tikino direktorius.

A. Bartulis planuoja, kad laidojimai naujose Daušiškių kapinėse gali prasidėti kitų metų pavasarį. Jis mano, kad teks ieškoti sprendimų, kaip paskatinti žmones pradėti naudotis naujomis kapinėmis, nes niekas nenori būti pirmas.

Košės sindromas

Meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad yra bloga valstybės politika, kai atskira savivaldybė savo lėšomis pasidaro kapines, į kurias gali laidotis visa Lietuva. Čia turėtų būti valstybės reikalas. Jei valstybė pasako, kad kapavietė, kolumbariumai yra nemokami, tai turėtų įsikišti į procesus ir skirti finansavimą.

Kodėl nesėkmingai įgyvendinamas Daušiškių kapinių įrengimo projektas?

„Tai tiesioginis įrodymas, kad tuomet, kai buvo išperkama ta žemė, kai buvo ta istorija, nebuvo reikalinga. Buvo vietų Ginkūnuose, jei iki šiol tų vietų užtenka. Dabar dar K. Donelaičio kapinės praplėstos. Žemės pirkimas buvo pradėtas nuo įstatymų pažeidimų. Kam reikalingas tas toks didelis plotas, aš nesuprantu. Kam čia tuos 5 tūkstančius kapų reikia įrengti iškart, aš irgi nesuprantu. Bet mes tokius planus paveldėjome ir juos įgyvendiname. Jie yra keblūs, kebliai ir vyksta. Nežinau, kodėl darbai užstrigo. Netvarkoje prasidėjo tas klausimas, netvarkingai ir tęsiasi. Košės sindromas“, – komentavo meras.