Naujausios
Teigiate, kad kuras yra automobilio maistas. Ką turite omeny, sakydami „kokybės įtaka sveikatai“?
Kalbant apie kokybės įtaką sveikatai, žvelgiama plačiau, nes tai turi įtakos tiek visuomenės sveikatai, tiek automobilio sveikatai ir, žinoma, bet kuriuo atveju – piniginei.
Dyzelinas, kurio kokybės rodikliai žemesni, degdamas išskiria daugiau teršalų į aplinką. Katilinės, kurių kaminai aukšti, išskirsto teršalus aukštesniame atmosferos lygyje, tačiau automobiliai teršalus išskleidžia žemai, todėl teršalų fonas tvyro žemai. Ypač toks kenksmingas fonas tvyro transporto įmonių kiemuose, jų darbuotojai dirba kenksmingomis sąlygomis. Tai gali sukelti nepataisomą žalą jų sveikatai, pakeičiant jų gyvenimus iš esmės, nežiūrint į tai, kad po to sveikatinimui išleidžiami papildomi pinigai. Tai čia apie visuomenės sveikatai įtaką. Kas liečia automobilių sveikatą, panašiai. Degdami teršalai teršia variklį, siurblius, filtrus, purkštukus, manžetus ir pan., sugadina alyvą, kuri turi išvalyti tuos degimo produktus, o sugadinta alyva nebeatlieka savo esminės funkcijos mažinti dilimą. Trumpai tariant automobilių remonto kaštai didėja, daugiau darbo laiko praleidžiama remonte, jų gyvavimo trukmė trumpėja. Jei kuras nėra aukštų kokybės rodiklių, tokio kuro sąnaudos gerokai didesnės. Visumoje tai dideli nuostoliai.
Suprantama ir tai rimta, o ar pakankamas šalyje dėmesys kokybei, kuri daro tokią reikšmingą įtaką?
Valstybinės bendrovės ir šiandien daro viešuosius pirkimus, remiantis mažiausios kainos principu. Už tai, žinoma, atsakinga vyriausybė, ministerijos. Taip gimdomas valstybėje nesąžiningumas, skatinamas kūrybiškumas nesąžiningai veiklai. Taip kenkiama valstybei tiek iš įstatymų kūrėjų pusės, tiek iš nesąžiningą veiklą vykdančių pusės.
Vartojančių degalus bendrovių vadovai yra prikūrę įvairių kontrolės skyrių, kaštų skyrių, pirkimų skyrių, tačiau tokių skyrių ar atsakingų asmenų, kaip degalų kokybės kontrolei bendrovėse nėra. Už tai, kad jie būtų, atsakingi vadovai. Jeigu tai valstybinė įmonė, tai jos vadovas visiškai atsakingas dėl neūkiškumo ir žalos bendrovei. Jeigu tai privati bendrovė, tokia be kokybės kontrolės veikla gali būti tiek vadovo, inžinieriaus, mechanikų ir pan. nekompetencija – nelygu kokia struktūra, tiek laiko trūkumas, tiek aklas pasitikėjimas maža kaina ir tiekėju. Dabar yra taip, kad pasikliaujama aklai padėtu kokybės sertifikatu, kuris neįrodo kokybės, o tik ją žada, tačiau sukčiaujant neduodama. Jeigu privačioje bendrovėje galima sakyti, kad tas neūkiškumas kerta jai pačiai per kišenę, bet vis tiek... kurgi lieka žala valstybei, jei dėl prastos, sakykim, kokybės kenkiama žmonių sveikatai?
Tikrai neištirti dirvonai, kurie, kaip dabar matome, yra reikšmingi. Ką siūlytumėte daryti?
Valstybėje turėtų būti sukurta viešųjų pirkimų sistema, kuri leistų išsirinkti naudingiausią, bet ne pigiausią prekę. Tai netgi skatintų šalyje kurti aukštesnės kokybės produktus. Tai nėra lengva, bet būtina. Valstybinio, o beje ir privataus kapitalo transporto įmonės turėtų būti kontroliuojamos ar vykdo ir kaip vykdo kokybės kontrolę, nustatant joms tvarką ir atsakomybes.
Visgi tai pokyčiai ir nemenki, tai ar verta... ir ar tikrai yra, kaip sakote, tų nesąžiningų tiekėjų?
Bet kurioje srityje tokių yra, daugiausia visada ten, kur didesni pelnai. Taigi verta ir būtina tai daryti. Pvz., jei konkurso sąlygose būtų įtraukta ne tik sutarties įvykdymo garantija, bet ir kokybės užtikrinimo garantija, automatiškai atsirastų poreikis kokybės kontrolei, kita vertus – tai žinutė ir atsakomybė tiekėjui. Sutartyje taip pat būtų galima įtraukti punktą, kad tiekėjas apmoka už bent 2 kartus atliktus pagrindinių parametrų laboratorinius tyrimus, kuriuos gavėjas atlieka kontrolei užtikrinti. Tačiau neturėtume akcentuoti vien tik nesąžiningus tiekėjus ir jų tiekiamą dyzeliną, reiktų nepamiršti, kad yra ir skirtingų gamintojų su besiskiriančiais kokybės rodikliais.Šalyje dominuoja Suomijoje pagamintas dyzelinas bei „Orlen Lietuva“ pagamintas dyzelinas. Todėl atsirinkti ir naudoti kuo aukštesnės kokybės dyzeliną būtų tiek moralės, tiek atsakomybių, tiek materialinės gerovės klausimas.
Užs. Nr. 580232
