(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Atolankos

Padėjo mažyliams išvysti pasaulio šviesą

2017 m. birželio 30 d.

Laiš­kas „Ato­lan­koms“

Aku­še­rių aku­še­rei Pran­ciš­kai Kau­py­tei (1925-2016) at­mi­nti

2016 m. va­sa­rio 3 d. mi­rė šiau­lie­tė Pran­ciš­ka Kau­py­tė, gar­bin­ga ir daug nu­si­pel­niu­si Šiau­lių mies­tui per sa­vo 91 me­tų am­žių. Tai bu­vo pro­fe­sio­na­li me­di­kė-aku­še­rė, su mei­le ir at­si­da­vi­mu paau­ko­ju­si 48 me­tus Šiau­lių gim­dy­mo na­mų pa­cien­tėms, vi­sų mei­liai va­di­na­ma Pra­nu­te.

Pra­nu­tė gi­mė 1925 m. sau­sio 22 d. Gai­liū­nų vnk., Šiau­lių vals­čiu­je. Tė­vai An­ta­nas Kau­pis (1874-1949) ir Apo­lo­ni­ja Če­pai­tė bu­vo ūki­nin­kai. Jie tu­rė­jo 30 ha dir­ba­mos že­mės su ge­rai su­tvar­ky­ta so­dy­ba. Be­veik vi­si tro­be­siai bu­vo nau­ji, sta­ty­ti po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro vie­toj per ka­rą su­de­gu­sių. Se­nam so­de bu­vo iš­li­ku­sios ke­lios la­bai aukš­tos kriau­šės, dar XIX šimt­me­ty­je so­din­tos. Taip pat iš­li­ko ke­le­tas se­nų obe­lų ir di­džiu­lis kle­vas, jo sto­ra­me ka­mie­ne bu­vo daug dre­vių, ku­rias mė­go vo­ve­rės. Ša­lia to kle­vo bu­vo vyš­ny­nas, o prie na­mo pa­ra­di­nių du­rų – dar­že­lis ,,kliom­ba“ ir ta­kai su gė­lė­mis ša­lia. Ant­ras di­des­nis dar­že­lis bu­vo na­mo prie­ša­ky­je. Aly­vų ir jaz­mi­nų krū­mai šį dar­že­lį sky­rė nuo kie­mo, o aka­ci­jų gy­vat­vo­rė – nuo so­do. Kie­mo vi­du­ry bu­vo dar vie­nas gė­ly­nas, ap­va­li ,,kliomba”, ku­rioj nuo pa­va­sa­rio iki ru­dens šal­nų žy­dė­da­vo gė­lės. To­kioj gra­žioj ap­lin­koj tė­vų my­li­ma au­go Pra­nu­tė.

Na­muo­se jos pir­ma­sis mo­ky­to­jas drau­ge su bro­liu Vla­du bu­vo dė­dė Ka­zi­mie­ras Če­pas (1896-1937). Bū­da­ma pen­kių me­tų jau mo­kė­jo skai­ty­ti, ra­šy­ti ir arit­me­ti­kos. To­liau mo­kė­si Ver­bū­nų pra­džios mo­kyk­lo­je, o bai­gu­si ją moks­lus tę­sė Šiau­lių mer­gai­čių gim­na­zi­jo­je. Abi­tū­ros eg­za­mi­nus iš­lai­kiu­si la­bai ge­rais pa­žy­miais, įsto­jo į Kau­no aku­še­rių mo­kyk­lą, ku­rią bent du kar­tus tu­rė­jo pa­lik­ti ir su­grįž­ti į tė­viš­kę: pir­mą­syk 1943 m. ru­de­nį mo­kyk­lo­je už­si­krė­tu­si gelt­li­ge (he­pa­ti­tu A), ant­rą­syk 1944-1945 m. žie­mą slau­gy­ti dė­mė­tą­ja šil­ti­ne ser­gan­čią Mo­ti­ną. Nuo šios li­gos Mo­ti­na mi­rė. O Pra­nu­tė slau­gy­da­ma ją neiš­ven­gė dė­mė­to­sios šil­ti­nės už­kra­to ir vos li­ko gy­va. Po sun­kios li­gos at­si­ga­vu­si vėl sėk­min­gai mo­kė­si Kau­no aku­še­rių mo­kyk­lo­je. 1946 m. šią mo­kyk­lą bai­gė su aku­še­rės dip­lo­mu. Tais pa­čiais me­tais, at­li­ku­si pra­kti­ką Kau­no m. kli­ni­ko­se, pra­dė­jo dirb­ti Šiau­lių m. gim­dy­mo na­muo­se ir juo­se iš­dir­bo 48 me­tus.

Už ge­rą dar­bą bu­vo įver­tin­ta ne vie­nu me­da­liu, pa­gy­ri­mo raš­tu, ke­lia­la­piais į ku­ror­tus So­vie­tų Są­jun­go­je, da­ly­vau­da­vo pa­žin­ti­nė­se eks­kur­si­jo­se.

Dirb­da­ma Pra­nu­tė bu­vo įtrauk­ta į vi­suo­me­ni­nę veik­lą, iš­rink­ta į so­vie­ti­nę Šiau­lių mies­to ta­ry­bą, nors ki­lu­si ne iš ,,liau­dies“ ar dar­bi­nin­kų, bet iš ,,buo­žių“, pa­si­tu­rin­čių ūki­nin­kų šei­mos, ku­ri bu­vo skau­džiai nu­ken­tė­ju­si nuo so­vie­ti­nių oku­pan­tų. Tė­vas mi­ręs Si­bi­ro trem­ty­je, ūkis nu­sa­vin­tas, o so­dy­ba su­de­gin­ta. Ne­pil­na­me­tė se­suo Va­len­ti­na nu­teis­ta pen­ke­riems me­tams sun­kių­jų dar­bų la­ge­ry­je Mor­do­vi­jo­je. Dau­giau kaip me­tus ją iš­lai­kė Vil­niu­je KGB po­že­my­je ir Lu­kiš­kių ka­lė­ji­me. Ne­pa­li­ko Pra­nu­tė sa­vo se­sers ne­lai­mė­je: kas mė­ne­sį va­žiuo­da­vo į Vil­nių, sto­vė­da­vo il­go­je ei­lė­je prie ka­lė­ji­mo su mais­to ry­še­liu se­sei. Vė­liau siun­ti­nė­da­vo il­gai ne­gen­dan­čius pro­duk­tus į Mor­do­vi­ją. To­kia šei­mos is­to­ri­ja ne­lei­do jai kaip sa­va­no­rei iš So­vie­tų Są­jun­gos pa­dir­bė­ti Af­ri­ko­je.

1994 m. Pra­nu­tė išė­jo į pen­si­ją. Lais­va­lai­kiu, dar dirb­da­ma, pra­dė­jo teik­ti me­di­ci­ni­nes pa­slau­gas sa­vo dau­gia­bu­čio na­mo kai­my­nams: ma­tuo­da­vo krau­jos­pū­dį, lei­do vais­tus į ve­ną. Tuos pa­tar­na­vi­mus da­rė be­veik iki gy­ve­ni­mo ga­lo, nors jos pa­čios jė­gos men­ko, da­rė­si sun­ku lip­ti aukš­tyn laip­tais, vaikš­čio­da­ma greit pa­varg­da­vo. Bet vis dar bu­vo jud­ri ir sa­va­ran­kiš­ka. Mė­go da­ry­ti ge­rus dar­bus.

O lais­va­lai­kiu va­ži­nė­jo į eks­kur­si­jas, su tu­ris­tų bū­re­lio ,,Žings­niai“ na­riais iš­vaikš­ti­nė­jo miš­kus nuo Šiau­lių iki Kel­mės, mau­dė­si eže­ruo­se, uo­ga­vo, gry­ba­vo. Bu­vo vai­šin­ga, ne­tin­gė­jo reng­ti suė­ji­mus drau­gams sa­vo bu­te, kur bu­vo ne tik val­go­ma, bet ir dai­nuo­ja­ma, ir šo­ka­ma. Daž­nai su bi­čiu­le Eleo­no­ra ir se­se Va­len­ti­na ei­da­vo į mu­zie­jus ir Pa­veiks­lų ga­le­ri­ją žiū­rė­ti nau­jų pa­ro­dų. Mė­go teat­rą, ,,Po­li­fo­ni­jos“ ir ber­niu­kų cho­ro ,,Da­gi­lė­lis“ kon­cer­tus.

2014 m. gruo­džio mė­ne­sį Pra­nu­tė bu­vo pa­gerb­ta ir ap­do­va­no­ta Šiau­liuo­se vy­ku­sio­je Lie­tu­vos Aku­še­rių aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­jo­je. Į ją su­va­žia­vo iš Kau­no ir Klai­pė­dos gy­dy­to­jai gi­ne­ko­lo­gai ir dau­gy­bė aku­še­rių, jau­nų ir sen­jo­rių. Gy­dy­to­jai su­pa­žin­di­no da­ly­vius su nau­jau­siais moks­lo iš­ra­di­mais gi­ne­ko­lo­gi­jos sri­ty­je. Po to į sce­ną bu­vo pa­kvies­tos aku­še­rės sen­jo­rės. Be­je, vie­na iš pir­mų­jų ta­me gar­siai skai­to­ma­me są­ra­še bu­vo Pra­nu­tė. Du il­gai su ja dir­bę dak­ta­rai su­grie­bę ją už­kė­lė ant sce­nos. Ten Aku­še­rių aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kės ji bu­vo pri­sta­ty­ta kaip aku­še­rių aku­še­rė, pa­svei­kin­ta ar­tė­jan­čio 90-ojo ju­bi­lie­jaus pro­ga, ap­do­va­no­ta.

Atš­ven­tu­si ju­bi­lie­jų Pra­nu­tė vy­ko į Kau­ną, kad pa­keis­tų lę­šiu­ką aky­je. Jo ne­ga­vu­si, pa­ti vie­na au­to­bu­su grį­žo į Šiau­lius. Lę­šiu­ką pa­ga­liau pa­kei­tė rug­sė­jo mė­ne­sį, ir vis­kas bu­vo ge­rai, kol kar­tą nuė­ju­si į par­duo­tu­vę, kur žmo­nėms lei­džia­ma pa­gu­lė­ti ,,elekt­ri­nė­je“ lo­vo­je (Pra­nu­tė mė­go tą sa­vo­tiš­ką ma­sa­žą), pa­vir­to ir su­si­lau­žė kai­rį­jį šlau­ni­kau­lį. Po sėk­min­gos ope­ra­ci­jos bu­vo per­kel­ta į il­ga­lai­kio gy­dy­mo ir rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nę. Kū­čių va­ka­rą ją iš­ti­ko in­sul­tas. 2016 m. va­sa­rio 3 d. jos gy­vy­bė ty­liai už­ge­so.

Su gau­sia pa­ly­da jos ur­na bu­vo nu­vež­ta į Ku­žių baž­ny­čią. Ge­du­lin­gas mi­šias už Pra­nu­tės vė­lę au­ko­jo nau­ja­sis kle­bo­nas To­mas Rei­nys, bol­še­vi­kų žiau­riai nu­kan­kin­to ar­ki­vys­ku­po M. Rei­nio gi­mi­nai­tis. Pa­lai­do­ta su vi­so­mis re­li­gi­nė­mis apei­go­mis Ku­žių se­no­sio­se ka­pi­nė­se šei­mos ka­pe.

Pra­bė­go vie­ne­ri me­tai, bet jos šei­mai ir ar­ti­mie­siems dar sun­ku su­si­tai­ky­ti su skau­džia ne­tek­ti­mi.

Bro­lis Vla­das KAU­PAS

2017 m., Flo­ri­da, JAV

As­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Pra­nu­tė Kau­py­tė – gar­bin­ga ir daug nu­si­pel­niu­si Šiau­lių mies­tui pro­fe­sio­na­li me­di­kė.

Pra­nu­tė Kau­py­tė su bro­liu Vla­du Kau­pu Kry­žių kal­ne.

Dienos populiariausi

Per javapjūtę sėjo pažadus (23)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
lankomiausias

Kas pa­dė­s Šiau­lių me­rui? (33)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas