Naujausios
Balandžio 23 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje istorikė dr. Vilma Bukaitė skaitė paskaitą „Diplomatai Lozoraičiai: nuo laisvės iki vilties ir atgal“.
XX a. Lietuvos diplomatijos istoriją tyrinėjanti dr. V. Bukaitė paskaitoje pasidalijo naujausiais atradimais, leidžiančiais artimiau susipažinti su diplomatų Lozoraičių šeima, pradėjusia Lietuvos diplomatinės tarnybos darbą dar 1918 m. ir tapusia vienu iš nepriklausomos Lietuvos simbolių.
Istorikė kalbėjo apie Lozoraičių gyvenimą ir veiklą, atskleidė, kaip Lozoraičių darbo laikotarpiu keitėsi Lietuvos tarptautinės veiklos ribos, kokie sumanymai liko neįgyvendinti, kaip Lozoraičiai prisidėjo 1990 metais Lietuvai atkuriant valstybingumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius paskelbė Diplomatų Lozoraičių metais. Paskaita apie diplomatų Lozoraičių dinastiją per Lietuvą keliauja Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su apskričių bibliotekomis.
1923 m. Stasys Lozoraitis vyresnysis, sukūręs šeimą su Vincenta Matulaityte, pasirinko darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1934 m. jis pradėjo vadovauti Užsienio reikalų ministerijai ir ėjo šias pareigas ketverius metus, svarbiu politinės įtampos didėjimo Europoje laikotarpiu. Vėliau pareigas perėmus Juozui Urbšiui, S. Lozoraitis pradėjo vadovauti pasiuntinybei Italijoje. Išvykimas į Romą 1939 m. birželį buvo lemtingas – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, vėliau Lietuvą užgrobė totalitarinės valstybės. Prezidento A. Smetonos įgaliotas J. Urbšys spėjo paskirti S. Lozoraitį vienintelės okupacijos sąlygomis veikusios valstybės institucijos – Lietuvos diplomatinės tarnybos – vadovu.
Padedamas žmonos ir sūnų Stasio ir Kazio, S. Lozoraitis vyresnysis kartu su kolegomis lietuvių diplomatais atkakliai, iki pat mirties, veikė tvirtai tikėdamas, kad SSRS subyrės, o Lietuva atkurs savo Nepriklausomybę. Į diplomatinę veiklą jau po Antrojo pasaulinio karo įsitraukė ir jo vaikai. Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžiui pradėjus veiklą, jie buvo jauniausi išeivijoje veikusios Lietuvos diplomatinės tarnybos bendradarbiai.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tėvo siekius padėję įgyvendinti sūnūs tapo profesionaliausiais Lietuvos diplomatais. Stasys Lozoraitis jaunesnysis 1993 m. dalyvavo Prezidento rinkimuose, vadovavo ambasadai JAV, vėliau – ambasadai Italijoje, o jo brolis Kazys net dvylika metų, iki 2004-ųjų, buvo ambasadoriumi prie Šventojo Sosto.
Energingus, charizmatiškus, profesionalius diplomatus Lozoraičius padės geriau pažinti nuotraukos ir dokumentai, jų šeimos pastangomis saugomi Lietuvoje.
