Naujausios
Kur aplaistėme Saulės mūšio pergalę? Karaliaus Mindaugo raštas (1254) netiesiogiai mena, kad karaliaus Mindaugo vedybos su kunigaikštyte Morta Vismantaite įvyko netrukus po Saulės mūšio pergalės. Viena iš XIX a. legendų apie karalienę byloja, jog Salduvės pilyje mūsiškiai šventė Saulės pergalę, ten kunigaikštytę sutiko būsimasis karalius Mindaugas. Vėliau ji tapo Lietuvos karaliene Morta. Beje tame pačiame rašte užsimenama, jog karalaičiai, Mindaugo ir Mortos sūnūs Ruklys ir Rupeikis, jau dalyvavo sprendžiant valstybės reikalus, kaip būsimi sosto paveldėtojai...
Taip Saulės mūšio įvykių siužete atsivėrė subtilių jausmų simfonija. Poetai ir rašytojai iki šiol gėrisi Mindaugu ir Morta, jų pirmąja meilės istorija Lietuvos istorijoje. Visi jų meile džiaugiasi, išskyrus mane. Kodėl? Todėl, kad pasiekęs biologinį Mindaugo amžių (~65 m.), pabandžiau įlysti į jo žudiko pienburnio Daumanto (~23 m.) skūrą. Poezija išnyko. Liko intrigos, nuoskaudos ir žiauri kova dėl būvio.
Mindaugo žudikas – būsimasis šventasis
Kas buvo tas karaliaus Mindaugo (1200–1263) žudikas Daumantas (1240–1299)? Jis – stačiatikių šventasis Timofejus, bene vienintelis lietuvis – šventasis ir, kas daugeliui bus netikėta, galėjęs turėti sąsajų su senąja Saulės žeme, tiksliau – su mūsų Kryžių kalno praeitimi. Pradžiai susipažinkime su šio šventojo biografija.
Daumantas (rus. Довмонт, Домонт). Gimė apie 1240 m., mirė 1299 m. gegužės mėn. Pskove. Apie 1255–1265 metus – lietuviškosios dalinės Nalšios kunigaikštystės valdytojas, vėliau, 1266–1299 m. − Pskovo kunigaikštis. Po mirties tapo stačiatikių šventuoju Timofejumi – įšventintas 1574 metais...>
Pirmas Daumanto paminėjimas šaltiniuose susietas su DLK Mindaugo žmonos Mortos mirtimi 1262 m. Volynės metraštis rašo, kad Mindaugas pasikvietė Nalšios kunigaikščio Daumanto žmoną, savo svainę, į laidotuves. Po jų, neva vykdydamas mirusios Mortos valią, Mindaugas vedė Daumanto žmoną, nes žinoma, kad Morta Mindaugienė ir Daumanto žmona Daumantienė buvo seserys. Metraščiai tikina, kad Daumantas dėl to, susimokęs su Treniota, 1263 m. rudenį karalių Mindaugą nužudė, o mūsų Daumantas veikiausiai atsiėmė žmoną ir grįžo Nalšion...
Tokia viena iš istorinių versijų, viena kitai nelabai prieštaraujančių. Palikime tas ir kitas hipotezes istorikams, Mindaugo-Daumantienės-Daumanto meilės trikampį – literatams, o mes tiesos pasiieškokime vikipedijose: datose ir vietovardžiuose.
Kryžių kalno Domantų priešistorė
Kalnas vadinamas ir Jurgaičių, ir Domantų piliakalniu. Žinant, kad Jurgio vardas, kartu su Švento Jurgio įvaizdžiu, į Lietuvą atidardėjo krikščionybės ratais, neabejotina, kad Jurgaičių vietovardis galėjo atsirasti tik po Lietuvos krikšto. Galbūt XV amžiaus antroje pusėje, gal vėliau.
O Domantai? Tai – aiškiai ankstesnis, pagonišką Lietuvą menąs vietovardis. Dar daugiau – XIII a. metraščiuose minimas Domanto (Daumanto) vardas. Jis – istorikų neginčijama asmenybė, karalienės Mortos sesers vyras, Nalšios kunigaikštis. O Nalšia – tai kažkur apie Biržus, Rokiškį, t.y. šiaurės Aukštaitija.
Kaimynystėje – Vismantai ir Ruklaukis, Šiaulių žemės praeitį menantys vietovardžiai. Vieni iš istorikų (E. Gudavičius) tvirtina, kad iki Mindaugo, Morta buvo kunigaikščio Vismanto žmona, kiti tikina, kad Morta su seserimi buvo Saulės žemės kunigaikščio Vismanto dukros, nes neatsitiktinai netoli Šiaulių yra Vismantų (Pakruojo raj.) gyvenvietė. Dar daugiau, greta Vismantų yra karalaičio Ruklio vardu pažymėtas Ruklaukis. Girdi, kunigaikštis Vismantas čia galėjo skirti žemėvaldą savo vaikaičiui Rukliui. Taigi, Domantai harmoningai įsirašo į karalienės Mortos ir jos sesutės biografiją, ir į Saulės žemę, ir į Mindaugo likimą...
Įlįskime į Mindaugo biologinį kūną
Vikipedijos kompiuterio ekrane XIII amžiaus istorinės datos netikėtai įgyja ir biologinę prasmę. Juk gimtadieniai kažką slepia, neveltui jie – vietinės reikšmės šventės.
Mindaugas – naujagimis. Pradedame įsikūnijimą. Tą labai lengva padaryti – būsimas Lietuvos karalius gimė 1200 m.
Mindaugui – 10~15 m. Šiaulių žemėje gimė jo būsima žmona Morta (1210~1215 m.). Logiška manyti, kad jos jaunesnė sesutė, būsima Domantienė, gims kokiais penkiais metais vėliau.
Mindaugui – 36 m. Saulės mūšio pergalės puotoje Salduvės pilyje jis susipažįsta su Morta. Vėliau, gal metų laikotarpyje – vestuvės.
Mindaugui – 40 m. Gimsta Daumantas, būsimas Mindaugo žudikas, būsimas Pskovo kunigaikštis, būsimas stačiatikių šventasis. Jo būsimai žmonai, Mortos seseriai ~20 metų (jai labiau tiktų būti jo mama).
Mindaugui – 51 m. Pagonio Mindaugo krikštas, drauge su kunigaikštiene Morta, dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu ir daugybe karių.
Mindaugui – 53 m. 1253 m. popiežiaus Inocento IV valia, kunigaikštis Mindaugas su jo žmona kunigaikštiene Morta, karūnuojamas Lietuvos karaliumi.
Mindaugui – 55 m. 15-metis paauglys Daumantas pradeda valdyti Nalšios žemes. Neaišku, kada ir dėl ko jis veda pagyvenusią Mortos seserį. Gal – dėl turto, gal – dėl posto, gal – iš pareigos? Negi iš meilės?
Mindaugui – 62 m. Miršta Mindaugo žmona Morta. Našlys gviešiasi Daumantienės, nors nesuprantama, kodėl pastaroji dangstosi suaugusių sesers sūnų Ruklio ir Rupeikio (~25 m.) globa.
Mindaugui – 63 m. 23 metų jaunuolis Daumantas nužudo senį Mindaugą dėl savo senės-žmonos. Še, kad nori!
Savoje parapijoje pranašu nebūnama
Apie moralę nekalbėsime – tiek Mindaugas, tiek Daumantas gyveno savo epochos morale, kuri gerokai skyrėsi nuo mūsiškės. Karyba ir gynyba, buvo įprasta ūkinė veikla.
Apie biologiją patylėsime: ar verta karalių žudyti iš meilės sukriošusiai, bevaikei 45 m. senei? Ar verta jos pavydėti šefui, kai jaunų – kaip šieno? Kai tavo rankose – valdžia, po tavimi – žirgas, už nugaros – trys šimtai vyčių? Kažkas nenatūralaus...
Nužudė dėl pažeistos savigarbos? Nešnekėkite niekų, anuometinė vasalų moralė to netoleravo. O gal Daumantienės amžius slėpė kitą, mums nežinomą ekonominę, dinastinę, teisinės priklausomybės paslaptį? Istorikai, ko tylite – paaiškinkite!
Įlįskime į Daumanto skūrą: ogi jis – talentingas! Daumantas iš prigimties turėjo ir vado nuojautą, ir kario talentą. Susiklosčiusi situacija tąkart aiškiai rodė – kirsk dabar, nes gaišatis – mirčiai prilygsta. O tolesnis gyvenimiškas Daumanto talentingumas buvo svetimųjų tinkamai įvertintas, už jo darbus jį paskelbus šventuoju.
Ak tas paslaptingasis XIII amžius!
