Kas užsakė mano nužudymą?

 

Praėjusią vasarą, jau dabar nė neprisimenu kokį mėnesį darbiniame savo elektroniniame pašte radau laišką apie neva užsakytą mano nužudymą. Laiškas keistai įdomus – tiek agresyviu savo turiniu, tiek stiliumi, kuris rodo, jog į lietuvių kalbą versta Google vertėjo pagalba. Todėl pacituosiu jį visą.

“ Sveiki,

Vadinkite mane BLADVIC15.

Vykdau įvairias neįmanomas misijas, susijusias su visų trukdančių žmonių fiziniu pašalinimu, jei tik mano paslaugų paprašoma.

Pagrindinės priežastys dažnai būna prieštaravimų atmetimas, veidmainystė, piktybiškumas, atsisakymas priimti prieštaravimus, politinės, ekonominės, socialinės, sentimentalios priežastys arba, tiksliau, meilė ar konkurencija darbe.

Šią savaitę klientas su inicialais HL-FR susisiekė su manimi, nurodydamas visus jūsų duomenis, ir patikėjo man slaptą misiją – fiziškai jus sunaikinti suleidžiant stiprių nuodų: botulino toksino arba papurškiant jums į veidą azoto (cheminis elementas, kurio atomo numeris 7, simbolis N). Praktiškai pagal nutylėjimą – greitai, skausmingai visam gyvenimui. Be didelio triukšmo, už jau turimą didelę pinigų sumą, kuri bus pervesta į mano sąskaitą iškart po siuntinio.

Turiu visą reikiamą informaciją apie jus, jūsų kelionės maršrutą, laiką, kada keliaujate, laisvalaikio praleidimo būdus, dažniausiai lankomus objektus ir vietas ir t. t. Man belieka tik atlikti veiksmą.

Tačiau tyrinėdamas tave supratau, kad esi geras žmogus, neturintis jokios praeities, jokių problemų ir kad neteisinga tave kaltinti.

Trumpai tariant, dabar siūlau jums pateikti man pasiūlymą būti neaktyviam ir atšaukti šį nužudymo projektą su sąlyga, kad gausiu didelę arba nusipelniusią sumą, nes priešingu atveju be paliovos vykdysiu savo misiją.

Jei pageidaujate bendradarbiauti, be mano neveiklumo, suteiksiu jums visą informaciją apie užsakovą ir tikruosius įrodymus bei motyvus, kodėl šis asmuo taip ant jūsų pyksta.

PS: Galite bandyti skųstis policijai (bloga idėja), nemanau, kad jie galės išspręsti jūsų problemą, nepamirškite, kad su jumis susisiekia per įsilaužtą pašto dėžutę, todėl nesivarginkite bandydami mane surasti... Jei norite bendradarbiauti, atsakykite į žemiau pateiktą mano el. paštą, turite 48 valandas, kad pateiktumėte man savo sprendimą.

Iki greito susitikimo!

BLAVIC-15

Paštas : BUREAU@MAIL.FR“

Įvairiausių sukčių laiškų gaunu beveik kas savaitę. Tai koks „Lenkijos gamintojas“ reikalauja susimokėti sąskaitą, nors nieko iš nieko nepirkau. Tai koks „vėžiu sergantis ir paskutines dienas gyvenantis žmogus“ siūlo milijoninį palikimą pinigais ir dar prideda šokolado fabriką kur nors Anglijoje. Tai siūlo atsiimti siuntą, nors niekas nieko man nesiuntė. Tokius laiškus tiesiog ištrinu ir negaištu laiko.

Neišgasdino ir grasinimas nužudyti. Tačiau šiek tiek suglumino.

Persiunčiau jį policijai. Dėl viso pikto. Nors žinau, jog nesu nei tokia įtakinga, nei įdomi persona, kad kažkam stočiau skersai kelio. Tai tik eilinio sukčiaus manipuliacija žmonių baimėmis ir jausmais.

Po kelių dienų gavau atsakymą.

„Maloniai prašome apie galimai nusikalstamą veiką pranešti internetinėje svetainėje https://www.epolicija.lt/, kartu įkeliant visą susijusią ir Jūsų teiginius pagrindžiančią medžiagą.“

Keista. Persiunčiau visą laišką, kuris yra akivaizdus grasinimas ir reketavimas. O iš manęs dar reikalauja pagrįsti teiginius. Kokio pagrindimo dar reikia, kai ne į mano vienos, ir į daugelio kitų žmonių elektroninio pašto dėžutes krinta grasinantys laiškai.

Dar prisimename, kaip prieš kelis mėnesius masiškai plaukė laiškai apie mokyklose padėtus sprogmenis. Išsijuosusios dirbo policija ir gelbėjimo tarnybos. Iš mokyklų evakuavo vaikus.

Ar ne paprasčiau ir lengviau būtų buvę surasti, kas tuos laiškus rašė? Negi oficialiose įstaigose dirbantys aukščiausio lygio informacinių technologijų specialistai žioplesni už kvailių ieškančius ir iš mokytojų bei mokinių besityčiojančius nusikaltėlius?

Mano atveju sukčiams nepavyko pasipinigauti. Bet kokią nors jautresnę ir lengviau įelektrinamą moteriškę galėjo ir įtikinti. Būtų pervedusi apvalią sumelę eurų.

Ne per seniausiai atkeliavo dar vienas laiškas, kuriame jau tiesiogiai nurodoma ir suma. Sukčius reikalauja 5000 eurų bitkoinais. Nurodo ir bitkoinų sąskaitos numerį. Tik šį kartą pinigus turiu pervesti ne todėl, kad manęs nenužudytų, o kad nepaviešintų mano duomenų.

„Esu profesionalus įsilaužėlis ir man sėkmingai pavyko nulaužti jūsų operacinę sistemą. Šiuo metu aš gavau visišką prieigą prie jūsų įrenginių“, – rašo reketuotojas ir gąsdina, jog paviešins mano duomenis, konfidencialią informaciją, elektroninius laiškus, pokalbius ir visa kita.

Kadangi neturiu paslapčių ir nedarau nieko nusikalstamo, gėdingo ar blogo, neišgasdino ir šito sukčiaus laiškas. Į policiją nė nesikreipiau, nors sukčius nurodė šiek tiek savo duomenų, kurie galbūt padėtų atskleisti jo asmenybę. Juolab, kad pastarasis laiškas parašytas taisyklingesne lietuvių kalba. Galimai sukčius – lietuvis. Sėdi kur nors įkalinimo įstaigoje. Arba verslauja, ieškodamas patiklių ir išsigąsti linkusių žmonių.

Bet policija vėl, ko gero, būtų paprašiusi pagrįsti savo teiginius. O kito pagrindimo kaip elektroninis laiškas neturiu.

Grėsmės viešojoje erdvėje tyko ne tik elektroniniuose laiškuose, bet ir socialiniuose tinkluose. Vos ne kasdien kas nors iš facebook draugų paskelbia, kad pavogtas jo profilis. Svetimi žmonės iš jo profilio rašo žinutes jo draugams, siūlo prekių, prašo paskolinti pinigų arba paspausti jų nurodytą nuorodą, prašo telefono numerio.

Taip buvo nutikę ir šių eilučių autorei. Tačiau budrūs draugai pastebėjo apgaulę ir pranešė. Beliko įspėti socialinio tinklo administratorių.

Prieš porą metų labai nustebau, kad viena iš buvusių mano kurso draugių universitete neturi facebook profilio. Bet dabar ją visiškai suprantu. Kartais ir pačiai kyla abejonių ar jų neatsisakius. Savo gyvenimo socialiniuose tinkluose beveik neviešinu. Nebent išvykstu į įdomesnę kelionę, kurios įspūdžiais ir nuotraukomis norisi pasidalinti. Kartais pasidalinu mintimis, įsijungiu į aktualesnę diskusiją.

Bet yra žmonių, kurie atvirai skelbia vos ne kiekvieną savo gyvenimo žingsnį: kada serga, kada pasveiksta, kada kur nors išvyksta. Ir tai puikiausia informacija vagims, sukčiams, internetiniams reketininkams ir kitokio plauko nusikaltėliams.

Neseniai kolegė „Šiaulių krašte“ rašė apie sukčius, kurie sugundė radviliškiečius „investuoti“. Žmonės prarado dideles sumas pinigų. Televizijos ekrane bėganti eilutė informuoja, jog sukčiai iš vyro išviliojo 37 tūkstančius eurų. Neįtikėtina, jog žmonės geba sukaupti tokias sumas pinigų, bet nesugeba atsispirti sukčiams, leidžiasi apvyniojami aplink pirštą.

Gyventojai gauna pranešimus apie siuntą. Nueina jos pasiimti iš paštomato, susimoka pinigus. Atplėšę pakuotę randa šiukšles.

Stebina sukčių išradingumas ir kūrybingumas. Jų fantazija leistų rašyti romanus arba kurti reklamą naiviems ir patikliems vartotojams.

Dar labiau stebina sukčių aukų naivumas. Neužsakė prekės, bet eina jos pasiimti. Investuoja pinigus to, su kurio žinia investuoja, nė akyse nematę. Patiki begaline meile ir romantiškais jausmais per tūkstančių kilometrų atstumą ir dargi už tą meilę ir romantiką susimoka kartais visomis gyvenimo santaupomis ar net ir skolintais pinigais.

Kas mums pasidarė? Kodėl taip leidžiame manipuliuoti gudragalviams tinginiams, kurie kaip toje pasakoje apie lapę ir varną tik ir tyko, kad iš burnos iškristų sūris? Juk žmonės ne varnos. Bet kodėl po galais gaudo varnas, kai sukčiai kėsinasi į jų turtą?

Vis tikisi siurprizo!? Neužsakytos siuntos. Neužsitarnauto palikimo. Šimteriopos naudos investavus kelis šimtus eurų? Užjūrio ar dykumų princų meilės?

Prieš keletą metų ant jų kabliuko užkibo net Seimo narė, daugelį žmonių, kurie nesutikdavo su jos nuomone, vadindavusi neapsišvietusiais, atskleidė sukčiams savo banko sąskaitos duomenis ir prarado solidžią sumą savo santaupų.

Dar prieš keliolika metų policijos suvestinėse kasdien būdavo fiksuojama vagysčių, plėšimų ir kitokių fizinę išraišką turinčių nusikaltimų. Pastaruoju metu nusikaltimai keliasi į virtualią erdvę. Kaip ir žmonių bendravimas, tampantis bekontakčiu.

Lietuva garsėja sparčiu internetu, gabiais informacinių technologijų specialistais ir itin didele šios srities pažanga. Tačiau atrodo, jog nusikaltėlių gabumai šuoliuoja dar greičiau nei specialistų.

Policijos departamento duomenimis, pernai dėl sukčiavimo pradėta 4000 ikiteisminių tyrimų. Iš patiklių žmonių sukčiai išviliojo 12 milijonų eurų.

Bankų, su duomenų apsauga susijusių įstaigų ir teisėsaugos specialistai prognozuoja, jog šiais metais su informacinėm technologijom susijusių nusikaltimų gerokai padaugės.

Prognozės tvirtinasi. Vien sausio mėnesį Lietuvoje pradėta 500 ikiteisminių tyrimų.