Naujausios
Juodos katės viražai
Netikiu būrėjais, pranašais, astrologais, ekstrasensais, bioenergetikais, parapsichologais, chiromantais, magais, raganomis, ezoterikais, aurų nustatinėtojais, karmų lopytojais, okultizmo skleidėjais ir kitais ateities pramatytojais bei visais panašaus plauko veikėjais, nors pripažįstu, jog prietarai – tai savotiškas liaudies menas. Neretai prietarai susipina su papročiais, tradicijomis, o riba tarp jų sunkiai apčiuopiama. Pagaliau daugumas jų išsirituliuoja iš fizikos ar kitų gamtos dėsnių. Dauguma žmonių nelaiko savęs prietaringais, kartais gal iš prietarų netgi pasišaipo, vis dėlto prietarų paiso, galbūt net patys to nepastebėdami. Kaip tame anekdote apie Cukerbergą.
Bičiulis kalba apie Cukerbergą:
– Štai Cukerbergas, yra ko iš jo pasimokyti.
– Iš kokio Cukerbergo?
– Tai iš bet kokio Cukerbergo!
Maloniausias prietarų bruožas, jog jie daro gyvenimą įdomesnį. Objektyviai prietarus vertinantys žmonės, pažymi bemaž pagrindinę prietarų savybę – prietarų apsupty daiktai įgyja magišką galią. Juodas katinas nėra vien juodas katinas, o 13-oji – penktadienis – diena ne tokia kaip visos kitos. Gaila, kad daugiau žinome blogųjų prietarų. Maloniau būtų daugiau kalbėti apie gėrį pranašaujančius. Pavyzdžiui: jei viskas nesiseka, vasara bus graži.
Negaliu nesutikti su nuomone, kad prietarai yra bandymas suvokti chaotiško pasaulio dėsningumus ir apsidrausti nuo nesėkmių. Jei užmiršai ką nors namuose ir reikia sugrįžti, tai sugrįžęs būtinai pažiūrėk į veidrodį. Prietarais žmonės nori prisišaukti sėkmę ir kaip galima ilgiau ją išlaikyti.
Jeigu jūs vienareikšmiškai sakote, jog prietarai yra atgyvena, žinokite, neseniai Londono universiteto mokslininkų grupė paskelbė sensacingą išvadą: pasirodo, prietaringi žmonės gyvena ilgiau už materialistus!
Kuo paaiškinti šį fenomeną? Mokslininkų nuomone, prietaringas žmogus elgiasi atsargiau. Pavyzdžiui, gali pasukti atgal, jei sutiko juodą katę arba moterį su tuščiu kibiru. Aišku, blogiausia, jei pasukus atgal, tave pertrenkia automobilis. Susapnavus nemalonų sapną prieš pokalbį dėl darbo galima į tą pokalbį neiti, bet taip elgdamasis gali niekad darbo ir negauti.
Juodos katės nuo senų senovės yra laikomos „ryšininkėmis“ su anapusiniu pasauliu. Prietaras apie per kelią prabėgusią juodą katę gan sudėtingas: jei juoda katė perbėgs kelią iš dešinės į kairę, tai – nustebsite – pranašauja sėkmę. Perbėgusi kelią juoda katė nelaimę prišauks tik pasukusi iš kairės į dešinę arba pusiaukely pritūpusi. Tiesa, viduramžiais, išnaikinus daug kačių kaip velnio parankines, pradėjo veistis graužikai ir kildavusios maro epidemijos pasiglemždavo milijonus gyvybių. Vėliau katės, ypač ponių, Anglijoje ir Prancūzijoje imtos garbinti. Ir Lietuvoje girdėjau vieną ponią šaukiant: „Katine! Katine!“ Maniau, pasirodys katinas, o iš virtuvės atėjo vyras.
Bet pagrindinis pasaulio prietaras susietas su skaičiumi 13. Jei trylikta diena išpuola penktadienį, lauk bėdos. Ši baimė siejama su Paskutine Jėzaus vakariene, kai jį išdavė Judas, prie stalo sėdėjęs tryliktas (nepatartina trylikai sėsti prie stalo, o jei yra tiek svečių, reikia pasodinti lėlę). Be to, Ieva obuoliu Adomą sugundė penktadienį, tryliktą, ir tądien jie buvo išvaryti iš rojaus. Tą dieną Kainas nužudė savo brolį Abelį. Penktadienio trylikta minima ir labai išpopuliarėjusiame Dano Brauno romane „Da Vinčio kodas“, kuriame primenama, jog ordino nariai buvo persekiojami ir suimti būtent penktadienį, 1307 spalio 13 dieną. „Susiraukęs lyg pėtnyčia“, – sako liaudis.
Girdėjau ir nuomonę, kad ir šiaip skaičiai yra pavojingas dalykas. Jie padeda mums daug ką išmatuoti, tačiau ne visada sveika ar šventa kažką matuoti. Skaičiai gali paskatinti didžiavimąsi arba pavydą. O bet kuris iš šių dalykų dvasiškai suės tave gyvą. Istorija primena, jog ypač skaičiais kliovėsi karalius Dovydas. Jis tiesiog mėgavosi skaičiais. Skaičiuodavo turtus, vergus ir tik dėl pasipuikavimo. Kokia bausmė už skaičiavimą ištiko Dovydą? Dievas viską iš jo atėmė. Išvada: jei matai, kad skaičiavimas skatina didžiavimąsi arba pavydą, liaukis skaičiavęs.
Prieš veidrodį negalima sakyti „aš negražus“, nes veidrodis gali viską tiesiogiai suprasti ir visad tave tokį rodyti. O ar žinote, kad rytą iš lovos nevalia išlipti pro kitą pusę negu vakare įlipta, nes visi dienos darbai gali nueiti šuniui ant uodegos?
Dažnai svarstoma, ką valgyti, o kas kenkia. Tačiau viskas paprasta: kas auga – valgykite, jei ne – nevalgykite. O jei neturite problemų, pats laikas pasklaidyti prietarų rinkinuką. Nors, mano galva, didžiausia tiesa – jei nežinai kokio prietaro, jis tau negalioja.
Geriančių kompanijoje kažkas pasiūlė tostą: „Išgerkime už kaimynų laimę nesusidaužę“. Pagal prietarą laimę atneša prieš geriant susidaužti stikleliais, na, o nesusidaužimas padaro viską priešingai. Štai kaip galima nekęsti kaimynų.
Paskambinau draugui. Išgirdęs mano balsą jis apsidžiaugė:
– O, pažinau, kas skambina!
– Pažinai... – nuliūdau. – Vadinasi, nebūsiu turtingas.