(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Kultūra

Šiaulių universiteto Dailės galerijoje – tarptautinė grafikos paroda

2017 m. rugpjūčio 12 d.
Po de­šim­ties die­nų kū­ry­bos gra­fi­kos dirb­tu­vė­se sa­vo kū­ri­nius pri­sta­tė me­ni­nin­kai Vai­do­tas Ja­nu­lis, Ug­nė Ži­ly­tė, Pet­ras Rakš­ti­kas, Vai­va Ko­vie­rai­tė-Trum­pė, Kor­ne­li­jus Užuo­tas, Re­mi­gi­jus Venc­kus, lat­vės Las­ma Pu­ja­te-Stu­re, Ka­te Ser­ža­ne bei iš Len­ki­jos at­vy­kę Ro­bert Ra­biej ir Ag­niesz­ka Za­vadz­ka.
Skir­tin­gų dai­lės sri­čių me­ni­nin­kų ko­man­da sa­ve iš­reiš­kė pa­si­tel­kusi gra­fi­kos tech­ni­ką.
No­rin­tie­ji iš ar­čiau pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba dai­li­nin­kai, pa­si­kal­bė­ti su jais...

Amatai: seniau ir dabar

2017 m. rugpjūčio 10 d.
„Bu­vo­me, esa­me ir bū­si­me gra­žūs ir įdo­mūs pa­sau­liui per sa­vo ama­tus, tra­di­ci­jas, dai­nas. To­dėl ir tu­ri­me gai­vin­ti, stip­rin­ti ir pra­tęs­ti tau­ti­nę ta­pa­ty­bę“, – įsi­ti­ki­nęs pro­fe­so­rius et­no­lo­gas Li­ber­tas Klim­ka, apie se­nuo­sius ama­tus ir jų gy­va­vi­mą iki šių die­nų kal­bė­jęs per Že­mai­čių va­sa­ros kur­sus Kel­mė­je.
Ge­di­mi­nas prieš 7 šimt­me­čius, kaip di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis, pa­ra­šė laiš­kų iš sos­ti­nės Vil­niaus.
Val­do­vas kvie­tė at­vyk­ti įvai­rius ama­ti­nin­kus, siū­ly­da­mas jiems pui­kias są­ly­gas...

Veterinarijos gydytojas surašė šimtametę istoriją

2017 m. liepos 28 d.
Žiu­rių kai­mo (Jo­niš­kio r.) gy­ven­to­jas, ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas Pet­ras Vai­no­nis – trem­ti­nio sū­nus. Prieš ke­le­rius me­tus ėmė­si ra­šy­ti sa­vo šei­mos is­to­ri­ją nuo 1903 me­tų, per ją pa­pa­sa­ko­da­mas apie Lie­tu­vos bei tau­tos li­ki­mą. Kny­gą au­to­rius sa­ko pri­va­lė­jęs pa­ra­šy­ti, nes is­to­ri­ją gy­vai at­me­nan­čių, ga­lin­čių pa­liu­dy­ti, vis ma­žė­ja. Ra­šy­ti jam leng­va ne­bu­vo: „Tai, tas pa­ts, kaip ran­dą dras­ky­ti“.
Pet­ras Vai­no­nis at­sar­giai iš mai­še­lio iš­trau­kia ne­di­de­lio for­ma­to kny­ge­lę su...

Palaimintojo pėdsakai liko ir mūsų krašte

2017 m. liepos 5 d.
Bir­že­lio 25-ąją Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą vy­ko bea­ti­fi­ka­ci­jos iš­kil­mės. Ar­ki­vys­ku­pas Teo­fi­lius Ma­tu­lio­nis (1873–1962) pa­skelb­tas pa­lai­min­tuo­ju. Tai reiš­kia, kad ne tik pri­pa­žin­tos as­mens do­ry­bės, bet ir at­pa­žin­ti Die­vo dar­bai, at­lik­ti per jo as­me­nį. Vys­ku­pai aiš­ki­na, kad pa­lai­min­tie­ji yra ne ma­žiau šven­ti už šven­tuo­sius, tik reiš­kia pa­mi­nė­ji­mo li­tur­gi­jo­je laips­nį.Bea­ti­fi­ka­ci­jos apei­goms va­do­va­vo po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus pa­siųs­tas Šven­tų­jų skel­bi­mo...

Pristatyta knyga „Kęstučio apygardos vadai“

2017 m. birželio 15 d.
Penk­ta­die­nį Kra­žių M. K. Sar­bie­vi­jaus kul­tū­ros cent­re su­reng­tos kny­gos „Kęs­tu­čio apy­gar­dos va­dai" su­tik­tu­vės „Jie žu­vo did­vy­riais, kad lais­vės ąžuo­las gy­vuo­tų“.Nors pa­grin­di­nio tiks­lo par­ti­za­nams ne­pa­vy­ko pa­siek­ti – Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bė ne­bu­vo at­kur­ta, ta­čiau be­ne de­šimt­me­tį tru­ku­si ko­va bu­vo reikš­min­giau­sias įro­dy­mas vi­sam pa­sau­liui, kad lie­tu­vių tau­ta ne­su­si­tai­kė su lais­vės pra­ra­di­mu ir so­vie­tų oku­pa­ci­ja.

Kny­go­je pub­li­kuo­ja­mos pa­čių...

Kanklininkės dovanojo ispanišką nuotaiką

2017 m. birželio 15 d.
Pak­lau­sy­ti mu­zi­kos su­si­rin­ko gau­sus bū­rys ger­bė­jų, ga­le­ri­jos dar­buo­to­jams te­ko ne­šti pa­pil­do­mų kė­džių.
Va­ka­rą ve­du­si an­samb­lio „Sun­ny“ va­do­vė Kris­ti­na Kup­ry­tė ne tik pri­sta­ty­da­vo kū­ri­nius, bet ir pa­teik­da­vo įdo­mių de­ta­lių apie kank­les, kank­li­nin­kes, at­lie­ka­mą mu­zi­ką.
Kon­cer­tą pra­dė­jo jung­ti­nis kank­li­nin­kių an­samb­lis, į ku­rį įsi­lie­jo ir jau­no­sios kank­li­nin­kės. Lie­tu­vių liau­dies dai­ną „Auš­ta auš­re­lė“ su ko­lek­ty­vu gro­jo ir bū­si­ma kank­li­nin­kė Emi­lė, šiuo inst­ru­men­tu...

Dailininkės gyvenimo drama patriarchalinėje visuomenėje

2017 m. gegužės 31 d.
Jo­niš­kio Jo­no Avy­žiaus vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je pri­sta­ty­ta ant­ro­ji pa­ne­vė­žie­čio is­to­ri­ko Juo­zo Bra­zaus­ko kny­ga apie ži­no­mą tar­pu­ka­rio lai­ko­tar­pio gra­fi­kę Mar­cę Ka­ti­liū­tę, gi­mu­sią ir au­gu­sią Jo­niš­kio kraš­te. Au­to­rius ne kar­tą pa­brė­žė, kad la­biau­siai anks­ti iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­ku­sią dai­li­nin­kę pa­vei­kė pa­triar­cha­li­nės vi­suo­me­nės, ku­rio­je mo­te­riai me­ni­nin­ko vaid­muo neat­ro­dė priim­ti­nas, spau­di­mas ir ko­le­gų vy­rų už­tva­ra, ne­lei­du­si itin ta­len­tin­gai kū­rė­jai gau­ti...

Šiaulių kraštotyros draugijos jubiliejui – net keturios parodos

2017 m. gegužės 31 d.
Pa­ro­do­je „Šiau­lių kraš­to­ty­ros drau­gi­jai – 90“ eks­po­nuo­ja­mi ori­gi­na­lūs drau­gi­jos do­ku­men­tai, vie­nin­te­lis tuo lai­ko­tar­piu leis­tas kraš­to­ty­ros žur­na­las „Gim­ta­sai kraš­tas“ iš „Auš­ros“ mu­zie­jaus rin­ki­nių, ku­riuos at­rin­ko mu­zie­ji­nin­kė Bi­ru­tė Lu­ko­šiū­tė. Taip pat čia ra­si­me įvai­rios li­te­ra­tū­ros, su­si­ju­sios su Šiau­lių kraš­to­ty­ros drau­gi­jos veik­la, iš bu­vu­sios Lie­tu­vos kraš­to­ty­ros drau­gi­jos Šiau­lių mies­to sky­riaus at­sa­kin­go­sios sek­re­to­rės Li­di­jos Joa­nos Pra­nie­nės as­me­ni­nio...

Atgijo Kelmės dvaro paveikslas

2017 m. gegužės 23 d.
Šeš­ta­die­nį Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je, bu­vu­sia­me dva­re, pa­mi­nė­ta Tarp­tau­ti­nė mu­zie­jų nak­tis. Į ren­gi­nį su­si­rin­kę nak­ti­nė­to­jai tu­rė­jo ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su at­gi­ju­siu Gru­ževs­kių šei­mos pa­veiks­lu, ori­gi­na­lio­mis pa­ro­do­mis, pan­to­mi­mos pa­si­ro­dy­mu, da­ly­vau­ti pir­mą sy­kį su­reng­to­je ne­mo­ka­mo­je lo­te­ri­jo­je.Kel­mė­je Mu­zie­jų nak­tis mi­nė­ta de­vin­tą kar­tą.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė sa­kė, jog kas me­tai, per Mu­zie­jų nak­tų ren­gi­nius, sten­gia­si...

Joniškyje muziejų naktis paminėta hipiškai

2017 m. gegužės 23 d.
Praė­ju­sį penk­ta­die­nį Jo­niš­ky­je Mu­zie­jų nak­ties ren­gi­niai, pra­si­dė­ję ank­ty­vą po­pie­tę ir be­si­tę­sę iki vė­lu­mos, bu­vo nu­spal­vin­ti hi­piš­kos nuo­tai­kos, mu­zi­kos ir vin­ta­ži­nių vaiz­dų.Spal­vin­gais rū­bais vil­kin­čių hi­pių, tarp ku­rių bu­vo vi­sas Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus ko­lek­ty­vas, jau­ni­mas ir ke­le­tas ini­cia­ty­vių gy­ven­to­jų, pės­čio­mis ėjo nuo Jo­niš­kio cent­ro si­na­go­gų komp­lek­so iki Si­dab­rės pi­lia­kal­nio Kal­ne­lio kai­me.
Prie pi­lia­kal­nio dva­si­nis ved­lys jo­gas Ro­kas...

Joniškietis savo kūrybą pristatė Anglijoje

2017 m. balandžio 20 d.
Jo­niš­kie­tis poe­tas Jo­nas Iva­naus­kas tri­juo­se Ang­li­jos mies­tuo­se pri­sta­tė sa­vo kū­ry­bą. Poe­zi­ja ren­gi­niuo­se, ku­riuos or­ga­ni­za­vo vie­tos lie­tu­viai, skam­bė­jo net ke­lio­mis kal­bo­mis.
Jo­no Iva­naus­ko poe­zi­jos va­ka­rai vy­ko No­tin­ge­me, Pi­ter­bo­re ir Lon­do­ne.
No­tin­ge­me lie­tu­viš­ko li­te­ra­tū­ri­nio žo­džio ger­bė­jai bu­vo pa­kvies­ti ko­vo 31-ąją į vie­tos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės na­mus „Ži­di­nys“. Ren­gi­ny­je li­te­ra­to kū­ry­bą skai­tė ir ver­tė­jos – moks­li­nin­kė Rū­ta...

„Literatūrinės slinktys“ prasidėjo nuo Pakruojo rajono

2017 m. balandžio 20 d.
Ant­ra­die­nį pra­si­dė­ju­sio tra­di­ci­nio jau­nų­jų Lie­tu­vos ra­šy­to­jų fes­ti­va­lio „Li­te­ra­tū­ri­nės slink­tys“ da­ly­viai pir­mą kar­tą lan­kė­si Pak­ruo­jo ra­jo­ne. Šie­me­ti­nio sep­tin­tą­jį kar­tą ren­gia­mo fes­ti­va­lio ren­gi­niai vie­nu me­tu pra­si­dė­jo Žei­me­ly­je ir Kau­ne.Jau­nie­ji ra­šy­to­jai pir­miau­siai ap­si­lan­kė Žei­me­ly­je, bend­ra­vo su mies­te­lio gim­na­zi­jos vy­res­nių­jų kla­sių gim­na­zis­tais, dis­ku­ta­vo apie šiuo­lai­ki­nę li­te­ra­tū­rą. Sa­vo kū­ri­nius skai­tė pro­zi­nin­kė Mo­ni­ka Balt­ru­šai­ty­tė, poe­tai...

TARP ALŽYRO IR LIVONIJOS

2017 m. balandžio 20 d.
Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la ką tik iš­lei­do dvi kny­gas, ku­rios skai­ty­to­jui nu­tie­sia tra­jek­to­ri­ją tarp dvie­jų to­li­mų taš­kų – Al­žy­ro ir Li­vo­ni­jos. Ar ga­li bū­ti tarp jų kas nors bend­ra?Už bro­lio var­dąAl­žy­ro ra­šy­to­jas Ka­me­lis Daou­das sa­vo ro­ma­ne „Mer­so. Nau­jas ty­ri­mas“ (iš pran­cū­zų kal­bos ver­tė Liu­ci­ja Ba­ra­naus­kai­tė-Čer­niu­vie­nė) sto­ja į sa­vo­tiš­ką akis­ta­tą su pran­cū­zų ra­šy­to­ju Albert‘u Ca­mus, ku­rio ro­ma­nas „Sve­ti­mas“ yra ta­pęs skai­to­miau­siu kū­ri­niu tarp Pran­cū­zi­jos skai­ty­to­jų...

Apie tipų Lietuvą įkvėpus dabarties

2017 m. balandžio 12 d.
Dr. Ne­ri­jus Bra­zaus­kas
Pa­va­sa­rio va­sa­ra taip įkai­ti­no švie­sos grei­čiu tuš­tė­jan­čią Lie­tu­vos že­me­lę, kad lie­tu­viai pa­ty­rė ko­lek­ty­vi­nę epi­fa­ni­ją, su­ži­no­ję, jog ras­tas Va­sa­rio 16-osios Ak­to ori­gi­na­las ar­ba „ori­gi­na­lų ori­gi­na­las“. So­vie­ti­nis men­ta­li­te­tas šią ži­nią pa­ver­tė ne džiu­gia ir ge­ra nau­jie­na (to­kių Ma­ri­jos že­mė­je ne­bū­na!), bet kal­ti­ni­mais, įžei­di­nė­ji­mais, spe­ku­lia­ci­jo­mis. Ak­tas – Šven­ta­sis lie­tu­vių Gra­lis – vir­to blo­giu, o tink­la­raš­ti­nin­kai ir...

Dailininkės paveikslai vietą rado bažnyčioje

2017 m. balandžio 12 d.
Penk­ta­die­nį Se­no­sios Ža­ga­rės (Jo­niš­kio r.) šven­to­vę, vie­ti­nių ir pi­lig­ri­mų va­di­na­mą Bar­bo­ros baž­ny­tė­le, pa­puo­šė 20 šiau­lie­tės dai­li­nin­kės Vi­tos Ža­ba­raus­kai­tės pa­veiks­lų. Me­ni­nin­kė, pri­vers­ta kraus­ty­tis iš dirb­tu­vių, ku­rias sa­vi­nin­kai par­duo­da auk­cio­ne, nu­spren­dė sa­vo dar­bus do­va­no­ti ar­ba pa­sko­lin­ti il­ga­lai­kėms eks­po­zi­ci­joms. Vie­nai jų pa­gal te­ma­ti­ką pa­si­rin­ko bū­tent Ža­ga­rę. Su Jo­niš­kio kraš­tu nuo vai­kys­tės są­sa­jų tu­rin­ti me­ni­nin­kė sa­kė, kad Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės vi­zi­ja jo­je...

Tautodailininkas į vieną parodą suvedė ir politikus, ir nelabuosius

2017 m. kovo 15 d.
Šiau­lių ra­jo­no me­ras An­ta­nas Be­za­ras sma­giai nu­si­tei­kęs jo­ja ark­liu­ku, ran­ko­je lai­ky­da­mas bo­ka­lą. Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei gry­bus tvar­ky­ti pa­de­da kir­mi­nas. Po­li­ti­kams kom­pa­ni­ją pa­lai­ko dva­sin­gos vei­do iš­raiš­kos šven­tie­ji ir links­mi ne­la­bie­ji. Vi­sa tai – kur­šė­niš­kio Rai­mon­do Baš­kio pa­ro­do­je Kur­šė­nuo­se. Tau­to­dai­li­nin­ko žmo­nos – pir­mo­sios Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kės Ri­mos Baš­kie­nės – skulp­tū­ros čia ne­ra­si­te. Ra­mū­no Kar­baus­kio – taip pat. Ko­dėl...

Knygų mugė: jomarkas ar dvasios atlaidai?

2017 m. kovo 4 d.
Nie­kas ten ma­nęs va­ru ne­va­rė. Va­žia­vau pa­ti, iš anks­to ži­no­da­ma, kaip bus: taip pat, kaip per­nai, už­per­nai, prieš pen­ke­tą ar aš­tuo­ne­tą me­tų.Ne­ži­nau, ar va­žiuo­siu ki­tą­met. Gal­būt. Pail­sė­siu, pa­mir­šiu, gal­būt kaž­kas pa­si­keis. O gal vėl pa­si­duo­siu vi­suo­ti­niam en­tu­ziaz­mui ir azar­tui, kad bū­ti­nai rei­kia va­žiuo­ti, rei­kia ten bū­ti, kad mes be mu­gės ne­nu­rim­sim. Kal­bu apie tarp­tau­ti­nę Vil­niaus kny­gų mu­gę, va­sa­rio 23-26 die­no­mis su­reng­tą „Li­tex­po“ pa­ro­dų rū­muo­se. Jau aš­tuo­nio­lik­tą kar­tą...

Nesibaigiantys fotomenininko ieškojimai

2017 m. vasario 15 d.
Fo­to­me­ni­nin­ko G. Stul­gai­čio var­dą di­de­lė vi­suo­me­nės da­lis pir­mą kar­tą iš­gir­do 2011 me­tais Na­cio­na­li­nė­je dai­lės ga­le­ri­jo­je su­reng­to­je pa­ro­do­je „ZOO fo­tog­ra­fi­ja. Kau­nas. Pas­ku­ti­nis so­viet­me­čio de­šimt­me­tis“, ta­pu­sio­je at­ra­di­mu ne tik me­no my­lė­to­jams, bet ir ne vie­nam me­no ži­no­vui.
Šiau­liuo­se fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je pri­sta­to­ma pa­ro­da – tai pui­ki pro­ga iš­sa­miau su­si­pa­žin­ti su G. Stul­gai­čio, vie­no iš va­di­na­mo­sios „Plėš­rių­jų sek­ci­jos“ na­rių...

Fotografijos primena gimstančią Lietuvą

2017 m. vasario 15 d.
R. Dai­li­dė aky­lai fik­sa­vo at­gims­tan­čią Lie­tu­vą, tu­ri su­kau­pęs so­li­dų fo­tog­ra­fi­jų ar­chy­vą, liu­di­jan­tį ša­lies iš­si­lais­vi­ni­mo įvy­kius.
Nuot­rau­ko­se įam­žin­tas Bal­ti­jos ke­lias, tris­pal­vės Ge­di­mi­no bokš­te iš­kė­li­mas, pi­ke­tas „Už šva­rią Bal­ti­ją“, ak­ci­ja „Gy­vy­bės žie­das“ prieš tre­čią­jį Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės blo­ką, Są­jū­džio mi­tin­gai ir pir­ma­sis su­va­žia­vi­mas, Par­la­men­to gy­nė­jai.
Pa­sak R. Dai­li­dės, tik da­bar, pra­bė­gus lai­kui, su­vo­kia­me, kaip at­gi­mi­mo...

Šeduvoje iškils pasaulinio lygio muziejus

2017 m. vasario 15 d.
Žy­miau­si pa­sau­lio mu­zie­ji­nin­kai ir ar­chi­tek­tai Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, Še­du­vo­je, ku­ria ana­lo­gų pa­sau­ly­je ne­tu­rin­tį pro­jek­tą – mo­der­niau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis pa­rem­tą lit­va­kų mies­te­lių is­to­ri­jos, kul­tū­ros bei at­mi­ni­mo mu­zie­jų „Din­gęs Štet­las“. Mu­zie­jaus ar­chi­tek­tū­ri­nis pro­jek­tas pa­teik­tas de­ri­nti.Mu­zie­jų ruo­šia­ma­si ati­da­ry­ti iki 2019 me­tų vi­du­rio. „Din­gęs Štet­las“ – vie­na iš Še­du­vos žy­dų me­mo­ria­li­nio fon­do nuo 2012 me­tų vyk­do­mo Lie­tu­vos žy­dų kul­tū­ros ir pa­vel­do...

Dienos populiariausi

Per javapjūtę sėjo pažadus (23)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
lankomiausias

Kas pa­dė­s Šiau­lių me­rui? (33)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
daugiausiai komentuotas