(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Centas prie cento

Lietuvą griaunanti vidinė migracija

2017 m. birželio 7 d.
dr.Vaidotas Kanišauskas,

Ma­te­ma­ti­kos docentas, is­to­ri­jos magistras

Ry­šys tarp išo­ri­nės ir vi­di­nės mig­ra­ci­jų

Pas­ta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vo­je su­si­rū­pin­ta žmo­nių iš­vy­ki­mu iš ša­lies, t.y. išo­ri­ne – tarp­tau­ti­ne mig­ra­ci­ja. Ir tai ne­nuos­ta­bu, nes XXI am­žiaus pra­džio­je jau pra­ra­do­me apie pu­sę mi­li­jo­no gy­ven­to­jų, tad Lie­tu­vo­je jų li­ko ma­žiau nei 3 mi­li­jo­nai.

Ko­dėl taip įvy­ko? Įp­ras­ta ma­ny­ti, kad pa­grin­di­nės mig­ra­ci­jos prie­žas­tys yra eko­no­mi­nės, to­kios kaip ma­žos gy­ven­to­jų al­gos ir di­de­lė so­cia­li­nė ne­ly­gy­bė Lie­tu­vo­je. Ka­dan­gi al­gos Lie­tu­vo­je ky­la la­bai lė­tai, o apie pro­gre­sy­vi­nius mo­kes­čius da­bar nie­kas ne­be­kal­ba, tai ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad išo­ri­nės mig­ra­ci­jos ne­ga­li­ma su­val­dy­ti. O vis dėl­to, jei ne su­val­dy­ti, tai nors pri­stab­dy­ti šią mig­ra­ci­ją ga­li­ma ma­ži­nant vi­di­nės mig­ra­ci­jos mas­tus Lie­tu­vo­je. Apie tai išsamiau ir bus kal­ba­ma šia­me straips­ny­je. Bet pir­miau­sia te­gu kal­ba skai­čiai.

1 len­te­lė. Mig­ran­tų skai­čiai Lie­tu­vo­je nuo 2001 iki 2016 me­tų (Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas)

Su­da­rė Dei­vi­das Le­su­tis

Aki­vaiz­du, kad šie skai­čiai ne­la­bai ką sa­ko. Pa­to­giau juos pa­teik­ti diag­ra­ma:

1 pav. Mig­ran­tų skai­čiai Lie­tu­vo­je nuo 2001 iki 2016 me­tų

Štai ke­li skai­čiai iš pa­teik­tos len­te­lės ir diag­ra­mos. Kas­met mig­ran­tų (ap­jun­giant vi­di­nius su išo­ri­niais mig­ran­tais) ša­ly­je yra vi­du­ti­niš­kai 94,7 tūkst. (XXI a.), išo­ri­nių mig­ran­tų – 40,1 tūkst. 2001 me­tais mig­ran­tų bu­vo 65,7 tūkst., o 2016 m. – 118,9 tūkst.; mak­si­mu­mas – 133 tūkst. (2010 m.). Ana­lo­giš­kai, 2001 m. išo­ri­nių mig­ran­tų bu­vo 26,3 tūkst., o 2016 m. – 50,3 tūkst.; mak­si­mu­mas – 57,9 tūkst. (2005 m.).

Prak­tiš­kai mig­ran­tų kas­met yra 2,4 kar­to dau­giau ne­gu išo­ri­nių, va­di­na­si, vi­di­nių mig­ran­tų yra dau­giau. Iš ki­tos pu­sės, iš 1 pav. ma­to­me, kad yra griež­ta pri­klau­so­my­bė tarp mig­ran­tų ir iš­vyks­tan­čių­jų į už­sie­nį. Aki­vaiz­džiai ma­to­me, kad tie ki­ti­mai yra pro­por­cin­gi (em­pi­ri­nė ko­re­lia­ci­ja 0,9).

Na­tū­ra­lus klau­si­mas, kaip ši­taip ga­li bū­ti, nes at­ro­do, kad vyks­tan­tys į už­sie­nį žmo­nės ne­si­ta­ria su tais, ku­rie ju­da ša­lies vi­du­je. Ka­dan­gi vi­di­niai mig­ran­tai įtrauk­ti į bend­rą mig­ran­tų skai­čių, ku­ris, be­je, ga­na pro­por­cin­gas išo­ri­niams mig­ran­tams, tai vi­di­nių mig­ran­tų skai­čius tam tik­ru po­žiū­riu re­zo­nuo­ja su išo­ri­ne mig­ra­ci­ja. Ats­ky­rus vi­di­nę mig­ra­ci­ją nuo išo­ri­nės, tarp jų gau­na­ma men­ka pri­klau­so­my­bė – ko­re­lia­ci­jos koe­fi­cien­tas ly­gus 0,2.

Vis dėl­to na­tū­ra­lu, kad po žo­džiu „mig­ran­tai“ sle­pia­si vi­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, pa­ju­dė­ję iš gy­ve­na­mųjų vie­tų. Ir jei­gu to mig­ran­tų srau­to su­de­da­mo­ji da­lis – ju­dan­tys tik Lie­tu­vo­je (vi­di­niai mig­ran­tai) – ne­re­zo­nuos su išo­ri­niais mig­ran­tais, tai gal­būt su­triks ir su­ma­žės išo­ri­nė mig­ra­ci­ja.

Kad vi­di­niai mig­ran­tai tam tik­ru po­žiū­riu re­zo­nuo­ja­si su išo­ri­niais, ga­li­ma paaiš­kin­ti to­kiais sam­pro­ta­vi­mais. Vie­nam iš tė­vų iš­vy­kus į už­sie­nį, li­ku­si šei­ma gau­na pa­pil­do­mų pa­ja­mų, o tai lei­džia jai per­si­kraus­ty­ti (vi­di­nė mig­ra­ci­ja) į did­mies­tį, pvz., sos­ti­nę, kur aukš­tes­nis pra­gy­ve­ni­mo ly­gis.

Jei mig­ruo­ja abu šei­mos mai­tin­to­jai, tai li­kę vai­kai daž­niau­siai ap­si­gy­ve­na pas vie­ną iš gi­mi­nai­čių – dė­dę, te­tą ar mo­čiu­tę ar­ba se­ne­lį, ku­ris aki­vaiz­džiai ne­gy­ve­no su vai­kų tė­vais – vėl įvyks­ta ju­dė­ji­mas ša­lies vi­du­je (vi­di­nė mig­ra­ci­ja). Ži­no­mi at­ve­jai, kai li­kę vie­ni vai­kai ap­si­gy­ve­na pas vy­riau­sią, jau suau­gu­sį bro­lį ar se­se­rį, ku­ris at­lie­ka tė­vų vaidmenį.

Vi­di­nės mig­ra­ci­jos rai­da Lie­tu­vo­je XXI a. pra­džio­je

Vi­di­nė mig­ra­ci­ja pa­pras­tai yra su­pran­ta­ma kaip žmo­nių ju­dė­ji­mas ša­lies vi­du­je, pa­vyz­džiui, iš kai­mo į mies­tą ar­ba iš vie­nos ap­skri­ties į ki­tą. Ka­dan­gi mū­sų tiks­las – su­pras­ti vi­di­nę mig­ra­ci­ją ke­lian­čias prie­žas­tis, tai ver­ta pa­žiū­rė­ti, kaip ji vys­to­si il­ges­niu lai­ko­tar­piu, pa­vyz­džiui, nuo 2001 iki 2016 m.

Šiuo at­ve­ju pa­to­gu pa­si­nau­do­ti tuo fak­tu, kad Lie­tu­va su­skirs­ty­ta į 10 ap­skri­čių, ku­rio­se gy­ve­na tam tik­ras Lie­tu­vos gy­ven­to­jų skai­čius. Tuos gy­ven­to­jų skai­čius pa­da­li­nus iš bend­ro gy­ven­to­jų skai­čiaus ša­ly­je ati­tin­ka­mais me­tais mes gau­si­me kiek­vie­nos ap­skri­ties pro­cen­ti­nę gy­ven­to­jų da­lį vi­sų gy­ven­to­jų at­žvil­giu.

Pa­to­gu­mo dė­lei ap­skri­tys yra nu­me­ruo­ja­mos: Aly­taus (1), Kau­no (2) , Klai­pė­dos (3), Ma­ri­jam­po­lės (4), Pa­ne­vė­žio (5), Šiau­lių (6), Tau­ra­gės (7), Tel­šių (8), Ute­nos (9) ir Vil­niaus (10). No­rint pa­ma­ty­ti vi­di­nės mig­ra­ci­jos po­ky­čius Lie­tu­vo­je ir su­si­da­ry­ti bend­rą vaiz­dą, pa­kan­ka juos nag­ri­nė­ti kas 5 me­tai, nors rim­tes­niam ty­ri­mui pa­tar­ti­na nag­ri­nė­ti kas­met.

2 pav. Apsk­ri­čių gy­ven­to­jų kie­kio pro­cen­ti­nės da­lys vi­sos ša­lies at­žvil­giu, už­fik­suo­tos 2001, 2006, 2011, 2016 m. 1 pro­c. ati­tin­ka 35 tūkst. XXI a. pra­džio­je ir apie 30 tūkst. gy­ven­to­jų da­bar (Su­da­rė Dei­vi­das Le­su­tis)

2 pa­veiks­lė­ly­je ma­to­me, kaip pro­cen­ti­nė Lie­tu­vos ap­skri­čių gy­ven­to­jų da­lis kin­ta lai­kui bė­gant. Vie­no­se ap­skri­ty­se po­ky­čiai ne­žy­mūs – Kau­no ap­skri­ty­je pra­ktiš­kai iš­li­ko tas pa­ts gy­ven­to­jų pro­cen­tas (nuo 20,1 pro­c. iki 20 pro­c.) per vi­są nag­ri­nė­ja­mą lai­ko­tar­pį; ki­to­se – dras­tiš­ki po­ky­čiai: Vil­niaus ap­skri­ty­je gy­ven­to­jų nuo 24,4 pro­c. (2001 m.) pa­di­dė­jo iki 27,9 pro­c. (2016m.); Šiau­lių ap­skri­ty­je gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo nuo 10,6 pro­c. iki 9,6 pro­c.; ki­tų ap­skri­čių gy­ven­to­jų po­ky­čiai nė­ra to­kie dras­tiš­ki.

Ver­ta pa­žymėti, kad Vil­niaus ir Kau­no ap­skri­tys yra di­džiau­sios pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių – Vil­niaus ap­skri­ties di­dė­ji­mo dė­ka. Jo­se grei­tai gy­vens pu­sė ša­lies gy­ven­to­jų, nors pa­gal uži­ma­mą te­ri­to­ri­ją jos yra pa­na­šios į ki­tas ap­skri­tis. Jei dvi ap­skri­tys apy­tiks­liai tu­ri tiek gy­ven­to­jų, kiek li­ku­sios aš­tuo­nios, tai nie­ko ge­ro ne­ža­dan­tis fak­tas.

No­rint ge­riau pa­ma­ty­ti vi­di­nės mig­ra­ci­jos vyks­mą, rei­kia pa­si­telk­ti Lie­tu­vos že­mė­la­pį, ku­ria­me ati­de­da­me ap­skri­čių gy­ven­to­jų pa­di­dė­ji­mą (ža­lia spal­va) ir gy­ven­to­jų su­ma­žė­ji­mą (rau­do­na spal­va), įvy­ku­sį per pen­ke­rius me­tus. Kuo spal­va ryš­kes­nė, tuo gy­ven­to­jų po­ky­čio pa­di­dė­ji­mas / su­ma­žė­ji­mas yra stip­res­nis.

3 pav. Vi­di­nės mig­ra­ci­jos po­ky­čiai ap­skri­ty­se 2001–2006 me­tais (Su­da­rė Dei­vi­das Le­su­tis)

Prak­tiš­kai nuo 2001 m. iki 2006 m. bu­vo du gy­ven­to­jų trau­kos cent­rai – Klai­pė­dos ir Vil­niaus ap­skri­tys. Į jas plau­kė gy­ven­to­jai iš vi­sos Lie­tu­vos, ypač iš Šiau­lių (6), Pa­ne­vė­žio (5), Ute­nos (9) ir Kau­no (2) ap­skri­čių. Va­ka­ri­nės Lie­tu­vos ap­skri­tys pra­ktiš­kai dar iš­lai­kė sa­vo sta­bi­lu­mą – iš jų gy­ven­to­jų „nu­te­kė­ji­mas“ bu­vo ne­žy­mus. Per šį penk­me­tį Vil­niaus ap­skri­ty­je gy­ven­to­jų pa­di­dė­jo 0,9 pro­c., o Šiau­lių ap­skri­tis pra­ra­do 0,2 pro­c. gy­ven­to­jų.

4 pav. Vi­di­nės mig­ra­ci­jos po­ky­čiai ap­skri­ty­se 2006–2011 me­tais (Su­da­rė Dei­vi­das Le­su­tis)

Prieš tai bu­vu­sio penk­me­čio vi­di­niai po­ky­čiai tę­sia­si ir ki­ta­me penk­me­ty­je su ne­di­de­lė­mis išim­ti­mis: Kau­no ap­skri­tis pra­dė­jo po tru­pu­tį stab­dy­ti sa­vo žmo­nių „nu­te­kė­ji­mą“ į ki­tas ap­skri­tis, o va­ka­ri­nės Lie­tu­vos ap­skri­tys be­veik ne­beat­si­lai­kė prieš žmo­nių „nu­te­kė­ji­mą“, iš­sky­rus piet­va­ka­ri­nę – Ma­ri­jam­po­lės – ap­skri­tį. Šia­me penk­me­ty­je Vil­niaus ap­skri­tis pa­di­dė­jo 1,3 pro­c., o Šiau­lių ap­skri­ty­je su­ma­žė­jo 0,5 pro­c. gy­ven­to­jų. Vil­niaus ap­skri­tis aki­vaiz­džiai tam­pa Lie­tu­vos me­ga­cent­ru, iš­trau­kian­čiu iš li­ku­sios Lie­tu­vos di­de­lius žmo­giš­kų re­sur­sų kie­kius.

5 pav. Vi­di­nės mig­ra­ci­jos po­ky­čiai ap­skri­ty­se 2011–2016 me­tais (Su­da­rė Dei­vi­das Le­su­tis)

2011–2016 m. Kau­no ap­skri­tis su­stab­dė gy­ven­to­jų „nu­te­kė­ji­mą“ (bal­ta spal­va), vi­sos li­ku­sios ap­skri­tys, iš­sky­rus Klai­pė­dos ir Vil­niaus, vi­du­ti­niš­kai pra­ra­do nuo 0,1 iki 0,4 pro­c. sa­vo gy­ven­to­jų. Tuo po­žiū­riu ly­de­riu vėl bu­vo Šiau­lių ap­skri­tis, pra­ra­du­si 0,4 pro­c. gy­ven­to­jų.

Iš­va­dos. Grei­čiau­siai dirb­ti­niu bū­du su­da­ry­tos ne­ly­gios gy­ve­ni­mo są­ly­gos Lie­tu­vo­je, su­reikš­mi­nant sos­ti­nę Vil­nių ir uos­tą Klai­pė­dą, su­kė­lė di­de­lius vi­di­nius žmo­nių ju­dė­ji­mus, ka­da bė­ga­ma iš li­ku­sių ap­skri­čių į šiuos „ge­ro­vės“ trau­kos cent­rus. Pa­mo­kan­tis Kau­no ap­skri­ties pa­vyz­dys, ka­da spar­tus gy­ven­to­jų pra­ra­di­mas bu­vo su­stab­dy­tas ir to­liau sta­bi­li­zuo­tas.

Ar įma­no­ma su­stab­dy­ti to­kį gy­ven­to­jų bė­gi­mą iš pro­vin­ci­jos į sos­ti­nę ir uos­tą?! Pa­si­ro­do, ga­li­ma, ir la­bai ne­lauk­to­je sri­ty­je. Ir ta sri­tis yra Lie­tu­vos švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mo krep­še­lių sis­te­ma, ku­ri iki šiol dar eg­zis­tuo­ja.

Krep­še­lių sis­te­mos pa­nai­ki­ni­mas nu­kirs vie­ną iš vi­di­nės mig­ra­ci­jos šal­ti­nių ir pagaliau iš­gel­bės Lie­tu­vą nuo gy­ven­to­jų iš­vy­ki­mo į už­jū­rį

Ana­li­zuo­jant vi­di­nės mig­ra­ci­jos pa­ki­li­mus ir nuo­slū­gius bu­vo pa­ste­bė­ta neįp­ras­ta Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mos re­for­mos, ka­da bu­vo įves­ta krep­še­lių sis­te­ma, įta­ka vi­di­niams gy­ven­to­jų nu­te­kė­ji­mų srau­tams.

Kas tai yra „krep­še­li­nė“ švie­ti­mo sis­te­ma? Re­mian­tis Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mu ši sis­te­ma bu­vo įves­ta 2009–2010 m.m. Ana­li­zuo­jant moks­lo fi­nan­sa­vi­mą iki krep­še­lių sis­te­mos įve­di­mo ir po jo, pa­ste­bi­mas žy­mus to fi­nan­sa­vi­mo su­ma­žė­ji­mas.

Iš ki­tos pu­sės Lie­tu­vo­je bu­vo įves­ta dirb­ti­nė ma­žiau­sių Lie­tu­vos pi­lie­čių – moks­lei­vių ir stu­den­tų – so­cia­li­nė ne­ly­gy­bė. Ta ne­ly­gy­bė pa­si­reiš­kė tuo, kad vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je ati­tin­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas ju­dė­jo kar­tu su moks­lei­vio krep­še­liu, o aukš­ta­ja­me moks­le krep­še­lį ga­vo tik la­bai ge­rai be­si­mo­kan­tys moksleiviai–studentai.

Bai­gę vi­du­ri­nes mo­kyk­las vie­ni moks­lei­viai ta­po „pra­sčio­kais“, t.y. be krep­še­lio, – jie, no­rė­da­mi gau­ti ge­rą iš­si­la­vi­ni­mą, tu­rė­jo jį už­si­dirb­ti, o tai ga­lė­jo pa­da­ry­ti tik ten, kur tas dar­bas yra leng­viau­siai su­ran­da­mas – tam la­biau­siai tin­ka sos­ti­nė Vil­nius ir iš da­lies uos­ta­mies­tis.

To­dėl krep­še­lių įve­di­mas iš­ju­di­no di­de­lius jau­ni­mo srau­tus ir jie pa­trau­kė į sos­ti­nę, ku­ri, de­ja, ne­su­ge­bė­jo jų vi­sų priim­ti ta pra­sme, kad ne­ga­lė­jo duo­ti dar­bo, ne­bū­ti­nai iš kar­to, bet ir po stu­di­jų bai­gi­mo, kas ver­tė jau­ni­mą dar­bo ieš­ko­ti to­liau, nes jie praė­jo „pra­di­nį mig­ran­tų ap­mo­ky­mą“ čia, Lie­tu­vo­je, ieš­ko­da­mi ge­res­nio gy­ve­ni­mo, ge­res­nio at­ly­gi­ni­mo.

Moks­lei­viai – stu­den­tai su krep­še­liais ta­po eli­ti­niais stu­den­tais, ku­rie vis dėl­to bu­vo iš­si­gan­dę per­mai­nų ne ką ma­žiau už jų ko­le­gas be krep­še­lių, to­dėl taip pat vy­ko į did­mies­čius, daž­niau­siai į Vil­nių ir Kau­ną. Krep­še­lių sis­te­mos ža­la Lie­tu­vos na­cio­na­li­niams in­te­re­sams ta, kad pa­li­kę sa­vo gim­tą­sias vie­tas bū­si­mi stu­den­tai ten ne­beg­rįž­ta, o įsi­ku­ria ten, kur bai­gia moks­lus ir gau­na dar­bą.

No­rė­da­mi ge­ro sa­vo mo­ki­niams, pro­vin­ci­jų mo­ky­to­jai juos agi­ta­vo ir da­bar agi­tuo­ja sto­ti į Vil­niaus ir Kau­no aukš­tą­sias mo­kyk­las, o iš ten šie jau ne­be­si­ruo­šia grįž­ti. Taip lai­kui bė­gant „ge­ri“ mo­ky­to­jai ne­be­tu­ri mo­ki­nių, ku­riuos mo­ky­tų, nes čia ne­be­lie­ka žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų gim­dy­ti vai­kus.

Dras­tiš­kiau­si žmo­nių re­sur­sų pra­ra­di­mai bu­vo Šiau­lių ap­skri­ty­je, kas bu­vo pa­ro­dy­ta anks­čiau, ir čia pa­grin­di­nis kal­ti­nin­kas bu­vo ta ne­lem­ta Švie­ti­mo sis­te­mos įves­ti krep­še­liai.

XXI a. pir­mo­jo de­šimt­me­čio vi­du­ry­je Šiau­lių uni­ver­si­te­tas (ŠU) iš­gy­ve­no sa­vo „auk­so am­žių“ – ja­me mo­kė­si dau­giau kaip 13 tūkst. stu­den­tų. Da­bar ŠU mo­ko­si apie 2,5 tūkst. stu­den­tų.

Nuo­dug­nes­nė Šiau­lių mies­to ir ap­skri­ties gy­ven­to­jų di­na­mi­kos XXI a. pr. ana­li­zė ro­do, kad dau­giau­sia stu­den­tų ŠU „gau­da­vo“ iš sa­vo ap­skri­ties. Po 2009–2010 m.m. „krep­še­li­nės“ švie­ti­mo re­for­mos pra­ktiš­kai kas­met ŠU pra­dė­jo pra­ras­ti po 2,5 tūkst. stu­den­tų. Tai iš da­lies at­spin­di gau­tų krep­še­lių kie­kių ir priim­tų stu­den­tų į pir­mą kur­są skai­čiai (žr. 6 pav.).

Tai, kad di­džiau­si žmo­giš­kų re­sur­sų pra­ra­di­mai Lie­tu­vo­je vy­ko Šiau­lių ap­skri­ty­je, iš da­lies kal­ti ir ŠU, Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no va­do­vai, nes prie­šin­gu at­ve­ju Šiau­lių ap­skri­ty­je žmo­nių ir tuo pa­čiu stu­den­tų bū­tų bu­vę pra­ras­ta pa­na­šiai kaip ir ki­to­se ša­lies ap­skri­ty­se.

6 pav. Gau­tų krep­še­lių ir priim­tų stu­den­tų skai­čius ŠU (Šal­ti­nis: Žiū­rai­tė I. Krep­še­lių sis­te­mos Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se sta­tis­ti­nė ana­li­zė. Ba­ka­lau­ro dar­bas. Šiau­liai, 2016, p. 17.)

Net Vil­niaus uni­ver­si­te­tas (VU) „pa­si­me­tė“, įve­dus „krep­še­li­nę“ aukš­to­jo moks­lo fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mą. Tai ma­to­me iš 7 pav. Įdo­miau­sia tai, kad po ke­lių me­tų VU at­si­ga­vo, aiš­ku, stu­den­tų iš pro­vin­ci­jos dė­ka. Ta­čiau ir jis dės­nin­gai po tru­pu­tį „trau­kė­si“. Tai ma­ty­ti iš to, kad VU ne­su­ren­ka stu­den­tų į tam tik­ras spe­cia­ly­bes, už­da­ro­ma ne­ma­žai įvai­rių ka­ted­rų.

7 pav. Gau­tų krep­še­lių ir priim­tų stu­den­tų skai­čius VU (Šal­ti­nis: Žiū­rai­tė I. Krep­še­lių sis­te­mos Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se sta­tis­ti­nė ana­li­zė. Ba­ka­lau­ro dar­bas. Šiau­liai, 2016, p. 24.)

Pa­na­ši si­tua­ci­ja bu­vo su KTU (8 pav.).

8 pav. Gau­tų krep­še­lių ir priim­tų stu­den­tų skai­čius KTU (Šal­ti­nis: Žiū­rai­tė I. Krep­še­lių sis­te­mos Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se sta­tis­ti­nė ana­li­zė. Ba­ka­lau­ro dar­bas. Šiau­liai, 2016, p. 25.)

Įdo­mu, ko­kia si­tua­ci­ja Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te (KU)? Ne­sun­ku pa­ste­bė­ti, kad si­tua­ci­ja KU (9 pav.) yra pa­na­ši į ŠU, ta­čiau stu­den­tų ma­žė­ji­mas ten bu­vo ne toks dras­tiš­kas. Tai reiš­kia, kad Klai­pė­dos ap­skri­tis ap­skri­tai ne­pra­ra­do žmo­nių, o jų net ir dau­gė­jo nag­ri­nė­ja­ma­me lai­ko­tar­py­je, nors stu­den­tų ir pra­ras­da­vo.

Grei­čiau­siai į Klai­pė­dą vy­ko žmo­nės, no­rin­tys kur­ti vers­lą pa­si­nau­do­da­mi uos­tu. Tuo pa­čiu ma­to­me, kad krep­še­lių sis­te­ma nau­din­ga tik Lie­tu­vos me­ga mies­tams – Vil­niui ir Kau­nui – ku­rie, šiaip ar taip, stu­den­tus daž­niau­siai gau­na iš li­ku­sių Lie­tu­vos ap­skri­čių, ku­rios to­kiu bū­du ne­be­tu­ri pa­kan­ka­mai jau­ni­mo, kad nor­ma­liai vys­ty­tų­si.

9 pav. Gau­tų krep­še­lių ir priim­tų stu­den­tų skai­čius KU (Šal­ti­nis: Žiū­rai­tė I. Krep­še­lių sis­te­mos Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se sta­tis­ti­nė ana­li­zė. Ba­ka­lau­ro dar­bas. Šiau­liai, 2016, p. 27.)

Ga­lu­ti­nės iš­va­dos

Ka­dan­gi gim­tą­sias vie­tas Lie­tu­vo­je pa­lie­kan­čių žmo­nių srau­tai pro­por­cin­gi išo­ri­nei – tarp­tau­ti­nei mig­ra­ci­jai, tai ta da­lis žmo­nių, ku­rie ju­da Lie­tu­vos vi­du­je, re­zo­nuo­ja su tais, ku­rie iš­vyks­ta į už­sie­nį. To­dėl pa­nai­ki­nus dės­nin­gas vi­di­nės mig­ra­ci­jos pro­por­ci­jas, ku­rias są­ly­go­ja krep­še­lių sis­te­mos įve­di­mas, ša­lies at­ski­rų re­gio­nų silp­nas fi­nan­sa­vi­mas, žmo­nių bė­gi­mas iš re­gio­nų į sos­ti­nę ir pan., bus iš­ba­lan­suo­ta vi­di­nė mig­ra­ci­ja, ku­ri iš­ba­lan­suos ir tarp­tau­ti­nę. Tam tik­ru po­žiū­riu, ma­ži­nant vi­di­nę mig­ra­ci­ją ma­žės ir išo­ri­nė.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų po­ky­čių ap­skri­ty­se ana­li­zė ro­do, kad Vil­niaus ap­skri­ty­je, ypač mies­te, yra su­da­ry­tos daug ge­res­nės žmo­nių eg­zis­ta­vi­mo są­ly­gos, ku­rios įta­ko­ja pro­vin­ci­jos ap­skri­čių gy­ven­to­jų „nu­te­kė­ji­mus“ į šį mies­tą (ap­skri­tį). Nors tai ir įvyks­ta ne­bū­ti­nai iš kar­to, ta­čiau ki­to­se Lie­tu­vos vie­to­se žmo­nės neuž­si­bū­na ir ju­da to­liau, pir­miau­siai po Lie­tu­vą, o pa­skui – ir į už­sie­nį.

Kau­no ap­skri­ties va­do­vai su­ge­bė­jo su­stab­dy­ti žmo­nių „nu­te­kė­ji­mą“ ir juos iš­lai­ky­ti sa­vo ap­skri­ty­je. Iš jų ga­li pa­si­mo­ky­ti ki­tų ap­skri­čių va­do­vai.

Dau­giau­siai žmo­nių vi­so­je Lie­tu­vo­je pra­ra­do Šiau­lių ap­skri­tis. Ka­dan­gi tos ap­skri­ties jau­ni­mas daž­niau­siai sto­da­vo į ŠU, tai „krep­še­li­nės“ sis­te­mos įve­di­mas aukš­ta­ja­me moks­le iš­lais­vi­no tą jau­ni­mą, ku­ris pa­skli­do po li­ku­sią Lie­tu­vą – ypač daug jo iš­vy­ko į Vil­niaus aukš­tą­sias mo­kyk­las. Di­de­lis jau­ni­mo jud­ru­mas ga­liau­siai iš­ju­di­no ir ki­tus ap­skri­ties žmo­nes, ku­rie la­biau­siai „ne­ken­tė“ sa­vo ap­skri­ties dėl įvai­rių prie­žas­čių, ki­taip ne­bū­tų jos pa­li­kę.

Krep­še­lių sis­te­mos įve­di­mas Lie­tu­vo­je su­kū­rė be­pre­cen­den­ti­nį jau­ni­mo ju­dė­ji­mą ša­lies vi­du­je, ir no­rint tą ju­dė­ji­mą pri­stab­dy­ti rei­kia vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti tos sis­te­mos, dau­giau vals­ty­bi­nių vie­tų duo­dant pro­vin­ci­niams uni­ver­si­te­tams. Stu­den­tams vie­tos tu­ri bū­ti aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se, o ne pa­tys stu­den­tai tu­ri at­si­neš­ti jas.

No­rint pa­ža­bo­ti mil­ži­niš­ką vi­di­nę mig­ra­ci­ją ša­ly­je rei­kia di­džiu­lius re­sur­sus, tiek fi­nan­si­nius, tiek žmo­giš­kuo­sius, in­te­lek­tua­li­nius, siųs­ti į Lie­tu­vos pro­vin­ci­ją – vi­sur, iš­sky­rus Kau­no, Vil­niaus ir Klai­pė­dos ap­skri­tis.

Ka­dan­gi nuo vi­di­nės mig­ra­ci­jos la­biau­siai nu­ken­tė­jo Šiau­lių ap­skri­tis, tai jai tu­ri bū­ti su­telk­tas di­džiau­sias dė­me­sys. Jei Šiau­lių ap­skri­ty­je pa­vyk­tų pri­stab­dy­ti vi­di­nę mig­ra­ci­ją, va­di­na­si, ją pa­vyk­tų pri­stab­dy­ti bet kur ir bet ko­kio­mis są­ly­go­mis.

Nuo­šir­džiai dė­ko­ju ŠU stu­den­tui Dei­vi­dui Le­su­čiui už pra­di­nę len­te­lę, pa­da­ry­tą gra­fi­ką ir že­mė­la­pius, ku­rie pa­nau­do­ti straips­ny­je.

Dienos populiariausi

Komentarai (19)

Halo, 2017-06-09 09:21
Palyginkite, kiek Kauno ir Šiaulių miestai gavo Europos Sąjungos paramos 2007-2015 metais ir kokie politiniai procesai abiejuose miestuose vyko, tuomet geriau paaiškės, kas įsuka plėtrą (o ne tik vidiniai darbo jėgos arba humaniškiau sakant, gyventojų judėjimai).

laisvas, 2017-06-08 06:43
Ilgai nemiegi, kvaiša.

laisvas, 2017-06-07 23:50
labanakt visi Petrai, nevykėliai, durni ir šiaip neturintys rimtesnio užsiėmimo, kad skaito šiuos papezėjimus.

laisvas, 2017-06-07 22:17
Išsisėmei, nevykėli.

laisvas, 2017-06-07 20:16
diskutuoja. Valio!

laisvas, 2017-06-07 19:23
Tu ne Petras, tu durnas.

laisvas, 2017-06-07 18:54
aš ne Petras - man dzin

laisvas, 2017-06-07 18:47
Gaila, kad tokių kaip tu negydo priverstinai.

laisvas, 2017-06-07 17:17
skubi TASS telegrama - partorgas ir gruporgas dar neišipaxmielino - diskusijų nebus. Visi ruošiasi į šefuojamus kolūkius kovoti už šieno surinkimą, po to kova už derliaus nuėmimo. Agitbrigados repetuoja, korespondentai sudarinėja sąrašus norinčių patekti į pirmą sienlaikraščio "Raudonoji vėliava" puslapį. Vot tak.

laisvas, 2017-06-07 16:44
Oo, lietuvis atsigavo. Ilgai paxmielinaisi, išminčiau laisvos Lietuvos.

Rodomi komentarai nuo 1 iki 10. Iš viso: 19

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 19
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas