(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Atolankos

„Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je tra­di­ci­ja de­ri su šian­­die­­na

2017 m. balandžio 28 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Va­kar Šiau­lių „Laip­tų“ ga­le­ri­ja mi­nė­jo 25 me­tų su­kak­tį. Šven­tės ak­cen­tas – ta­py­to­jo ir sce­nog­ra­fo, Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­to Ado­mo Ja­covs­kio ta­py­bos pa­ro­da. „Mū­sų ni­ša – vi­du­ri­nio­sios kar­tos tra­di­ci­nė Lie­tu­vos dai­lė. Bet bū­na ir ino­va­ty­vių da­ly­kų. Tra­di­ci­ja ei­na su šian­die­na“, – sa­ko ga­le­ri­jos di­rek­to­rė Ja­ni­na Ali­šaus­kie­nė.

Il­gai lauk­ta pa­­ro­­da

„Su A. Ja­covs­kio pa­ro­da pra­si­dė­jo nau­ji ga­le­ri­jos veik­los me­tai. Pa­ro­da – kiek­vie­no „Laip­tų“ gim­ta­die­nio pa­grin­di­nis seg­men­tas“, – sa­ko J. Ali­šaus­kie­nė.

Prieš pen­ke­rius me­tus, mi­nint ga­le­ri­jos dvi­de­šimt­me­tį, bu­vo pri­sta­ty­ta gar­sių dai­li­nin­kų Hen­ri­ko Na­ta­le­vi­čiaus ir Ri­čar­do Fi­lis­to­vi­čiaus kū­ry­ba. 25 me­tais ga­le­ri­ja di­džiuo­ja­si eks­po­nuo­da­ma A. Ja­covs­kio dar­bus.

A. Ja­covs­kio pa­ro­da „Laip­tuo­se“ – il­gai lauk­tas įvy­kis. J. Ali­šaus­kie­nė pa­sa­ko­ji­mu nu­ke­lia į 2002 me­tus, kai Vil­niu­je, pri­sta­tant Ži­bun­to Mik­šio ir Mi­riam Me­ras pa­ro­dą, bu­vo atė­jęs ir A. Ja­covs­kis su Alek­sand­ra Ja­covs­ky­te. Tą­kart dai­li­nin­kas ža­dė­jo pa­gal­vo­ti apie pa­ro­dą, sa­kė esąs la­bai užim­tas. Vė­liau J. Ali­šaus­kie­nė dar ban­dė kal­bė­tis te­le­fo­nu, bet su­pra­to: jo­kių šan­sų.

Pri­rei­kė pen­kio­li­kos me­tų, kad A. Ja­covs­kis pa­siek­tų Šiau­lius. Ta­py­to­jo ir sce­nog­ra­fo pa­ro­da „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je veiks iki ge­gu­žės 17 die­nos.

Ba­lan­džio pra­džio­je jau bu­vo ati­da­ry­ta ju­bi­lie­ji­nė pa­ro­da „25x25“, jo­je eks­po­nuo­ti ta­py­bos dar­bai, ku­rių au­to­riai „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je su­ren­gė per­so­na­li­nes pa­ro­das nuo 1992 me­tų.

J. Ali­šaus­kie­nė pa­tei­kia sta­tis­ti­ką: per 25 me­tus ga­le­ri­ja or­ga­ni­za­vo 562 pa­ro­das. Vi­du­ti­niš­kai – 26 pa­ro­das per me­tus. Ga­le­ri­jo­je eks­po­nuo­ta dau­giau nei 300 au­to­rių kū­ry­ba. Nuo sau­sio or­ga­ni­zuo­ta per 10 pa­ro­dų.

At­ve­žė Vy­tau­to Ka­siu­lio kū­­ry­­bą

Prieš 25 me­tus „Laip­tų“ ga­le­ri­ja veik­lą pra­dė­jo tri­jų bro­lių ita­lų En­zo, Nan­do, Pe­pe Ro­sa­mi­lia pa­ro­da.

„Šiau­liuo­se mo­ky­to­jų na­mų „Laip­tų“ ga­le­ri­ja pri­sta­to tris ita­lų me­ni­nin­kus! – juok­da­ma­si pri­si­me­na J. Ali­šaus­kie­nė. – Gy­va­vo­me tik pir­mi me­tai. Aš dar ir šian­dien nie­ko ne­mo­ku, in­tui­ci­ja pa­si­kliau­nu, ieš­kau, skai­tau. Aš ne bur­ti­nin­kas, aš tik mo­kau­si. O ta­da iš vi­so nai­vuo­liai bu­vo­me.“

Or­ga­ni­zuo­ti pir­mą­ją pa­ro­dą pa­dė­jo „Šiau­lių kraš­to“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Vla­das Ver­te­lis, tei­si­nin­kas, kul­tū­ro­lo­gas Jo­nas Nek­ra­šius.

Šven­čiant vie­ne­rių me­tų su­kak­tį, į ga­le­ri­ją bu­vo at­vy­kęs vie­nas iš bro­lių – Pe­pe. Ry­šiai su ita­lais iš­li­kę iki šiol, tik dėl su­si­klos­čiu­sių ap­lin­ky­bių jie ne­ga­lė­jo at­vyk­ti į 25-ąjį gim­ta­die­nį. „La­bai šau­nūs, te­be­dir­ba, la­bai pa­si­kei­tę“, – šyp­so­si J. Ali­šaus­kie­nė.

– Ga­le­ri­jos veik­lą pra­dė­jo­te pri­sta­ty­da­mi už­sie­nio au­to­rius, bet pa­su­ko­te į lie­tu­vių dai­lę?

– Nie­kur mes ne­su­ko­me, taip su­kri­to kor­tos! Ir la­bai ne­blo­gai. Mes tuo mo­men­tu ne­ga­lė­jo­me į nie­ką su­ktis, nes nuo mū­sų vi­si bu­vo nu­si­su­kę. Kal­bė­jo: ne­są­mo­nė! Ne me­ni­nin­kai, ką jie ten pa­da­rys, kas pas juos eis?! Tai bu­vo stip­ri ša­bakš­ty­no me­ni­nin­kų gvar­di­ja, jie tu­rė­jo pri­pa­ži­ni­mą, ga­lė­jo sau leis­ti sa­ky­ti, ir tu­rė­jai su tuo skai­ty­tis.

Le­dus pra­mu­šė­me su Vil­niaus „Var­tų“ ga­le­ri­ja. Pra­si­dė­jo: Jū­ra­tė My­ko­lai­ty­tė, Al­gir­das Pet­ru­lis, Al­gis Griš­ke­vi­čius, at­si­ra­do ir mū­siš­kių, vie­nas iš pir­mų­jų bu­vo Bo­na­ven­tū­ras Šal­tis. La­bai pri­si­dė­jo klai­pė­die­čiai, di­džio­ji dai­li­nin­kų da­lis bu­vo pa­reng­ti tuo­me­ti­nio Šiau­lių pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to.

Kuo to­liau, tuo įdo­miau.

Pra­si­dė­jo bend­rys­tė su Olan­di­ja, įsi­jun­giau į bi­čiu­lių klu­bą. Ete­no Le­ro mies­tas pa­kvie­tė Ro­ma­ną Vil­kaus­ką, Po­vi­lą Ani­ki­ną, Vi­to­lį Tru­šį, Si­gi­tą Pran­cui­tį pas sa­ve. Tai, ką ten su­kū­rė, eks­po­na­vo pas mus pa­ro­do­je „Ke­lio­nės už­ra­šai pie­ši­niuo­se“.

Pa­leng­va, pa­leng­va...

Pra­džio­je po vi­są Lie­tu­vą su vy­ro Vy­gin­to ži­gu­liu­ku tran­kė­mės. Kai Vy­gin­tas išė­jo, atė­jo Mar­ty­nas Gau­bas. Dar vė­liau – Ri­čar­das Ja­ku­tis, jis at­ve­dė vi­du­ri­nio­sios kar­tos eli­tą – H. Na­ta­le­vi­čių, Ri­mą Zig­mą Bi­čiū­ną, Min­dau­gą Sku­du­tį, Jo­ną Da­ni­liaus­ką, Ša­rū­ną Sau­ką. Pas mus su­reng­tos net pen­kios Š. Sau­kos pa­ro­dos! Iki tol Š. Sau­kos kū­ry­ba ro­dy­ta tik Du­se­to­se ir pri­va­čio­je Ed­mun­do Ar­moš­kos ga­le­ri­jo­je.

– Ko­kiais ki­tais pir­mais kar­tais di­džiuo­ja­tės?

– „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je eks­po­nuo­ti Vy­tau­to Ka­siu­lio dar­bai. Bu­vo 1996-ie­ji – me­tai po au­to­riaus mir­ties.

Ži­bun­to Mik­šio pa­gal­ba įsi­pra­šė­me į Bro­nės Ka­siu­lie­nės na­mus. Pa­ry­žius. Kiek an­tik­va­ro! Pir­mą kar­tą to­kiuo­se na­muo­se! Bi­jo­jau... Ži­bun­tas siun­ta: „Jums rei­kia, jūs kal­bė­kit!“ O aš ne­ži­nau, kaip pra­šy­ti. O ji be­ria, kad Lie­tu­vai ne­rei­kia, lie­tu­viai ne­si­do­mi, aš nie­ko ne­duo­siu, jie ne­sau­gos, ne­gerbs...

Vis­gi su­ta­rė su Ži­bun­tu, jis ga­ran­ta­vo sa­vo at­sa­ko­my­be, kad mu­mis pa­si­ti­ki. Su­dė­jo į seg­tu­vą li­tog­ra­fi­jas. Au­to­bu­su su Vy­tau­tu Bi­kul­čiu­mi ir par­si­ve­žė­me. Va­žiuo­da­mi tiek dre­bė­jo­me! Ar bū­tų pa­dė­ję, ne­ži­nau, bet mui­ti­nin­kams bū­tu­me sa­kę, kad tai – pla­ka­tai...

Ir­gi su­kri­to kor­tos, par­si­ve­žė­me. Da­bar re­tas kas pa­mi­ni, kad pir­mo­ji V. Ka­siu­lio pa­ro­da Lie­tu­vo­je bu­vo su­reng­ta Šiau­liuo­se, „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je. Tik Šiau­liuo­se be­veik nie­kas neį­ver­ti­no. Bet va­žia­vo stu­den­tai iš Vil­niaus, Kau­no.

Man at­ro­do, ir mes taip, kaip tu­rė­jo­me įver­tin­ti, neį­ver­ti­no­me, nes ne­sup­ra­to­me.

Kad lai­vas ne­­nus­­kęs­­tų

Pa­sa­kiu­si, kad šian­dien ga­le­ri­jai se­ka­si, J. Ali­šaus­kie­nė pa­bel­džia į sta­lą: „Bi­jau pri­si­kal­bė­ti. Žmo­nių Šiau­liuo­se ma­žė­ja. Lan­ky­to­jai atei­da­vo su vai­kais, tų vai­kų ne­bė­ra. Kai ku­rie mus nau­jai at­ran­da per so­cia­li­nius tink­lus. Jei pa­ma­tai žmo­gų ant­rą kar­tą, va­di­na­si, ne­nu­vy­lei.“

Di­rek­to­rė įsi­ti­ki­no: drau­gas yra ne tas, ku­ris pa­dė­jo, kai yra bė­da. Svar­biau­sia, kad jis pa­si­džiau­gė, kai tau pa­si­se­kė: va­di­na­si, jis ma­to da­ly­kus taip pat.

„La­bai svar­bu, kad mu­mis pa­si­ti­ki. Juk, ypač pa­sku­ti­niu me­tu, dai­li­nin­kai iš pa­ro­dos nie­ko ne­gau­na, pir­ki­mo be­veik jo­kio, kad ir kaip sten­gia­mės su­do­min­ti, pri­kvies­ti žmo­nių.“

J. Ali­šaus­kie­nę iki grau­du­lio su­jau­di­no R. Z. Bi­čiū­no pa­sa­ky­ti žo­džiai: kol dirbs „Laip­tų“ ga­le­ri­ja, tol jis, kuo ga­lės, pa­dės. Jei ne­ga­lės pa­dė­ti nie­kuo ki­tu, bent pa­ta­ri­mais.

Ga­le­ri­jos di­rek­to­rė ne­su­tin­ka su pa­siū­ly­mais į pa­ro­das lan­ky­to­jus kvies­ti vel­tui. Įsi­ti­ki­no: žmo­nės ne­ver­ti­na ir pa­ts sa­ve nu­si­ver­ti­ni.

– Ko­kią ži­nią apie sa­ve no­ri­te skleis­ti?

– Mū­sų ni­ša – vi­du­ri­nio­sios kar­tos tra­di­ci­nė Lie­tu­vos dai­lė. Bet bū­na ir ino­va­ty­vių da­ly­kų. Tra­di­ci­ja ei­na su šian­die­na.

Mes išau­go­me, pra­dė­ję nuo nu­lio. No­ri­me bū­ti rei­ka­lin­gi mies­tui. Mums svar­bi kul­tū­ri­ni­mo pro­gra­ma. Ir pa­ts edu­kuo­jie­si, ir tai, kas tau pa­tin­ka, siū­lai ki­tiems.

Gal tai pro­vin­cia­lu­mo bė­da: kai ku­rie tu­ri am­bi­ci­jų bū­ti la­bai mo­der­nūs, šiuo­lai­kiš­ki did­mies­ty­je, bet neat­lie­ka mi­si­jos, ku­ri yra pa­ti svar­biau­sia. At­vežk iš Luv­ro vie­ną pa­veiks­lą, vi­si eis kaip į tur­gų, sto­vės ei­lė­je, dėl to, kad ir­gi rei­kia pa­ma­ty­ti, nes ki­ti sa­kė. Ar­ba – yra Šiau­liuo­se žmo­nių, ku­rie, nors čia bu­vo eks­po­nuo­ja­mas Š. Sau­ka, sa­kys: „Ai, aš Vil­niu­je...“

Tik­ras me­nas vi­sus pa­lie­čia – ir to­kią ži­nią no­ri­me siųs­ti.

Man svar­bi bend­ruo­me­niš­ku­mo mi­si­ja. Bend­ruo­me­nės ma­žė­ja, kei­čia­si. Da­bar daž­nai ne­da­ro­ma to, ko rei­kia žmo­gui iš­lai­ky­ti. Man at­ro­do, kad iš pa­sku­ti­nių jė­gų tu­ri­me ap­si­jung­ti, kad Šiau­liuo­se bū­tų ge­ra gy­ven­ti. Per­nai pa­skel­bė­me pro­jek­tą „Mies­to is­to­ri­jos“, me­tų pra­džio­je pri­sta­tė­me lei­di­nį. Jau­ti, kuo kvė­puo­ja mies­tas. Sup­ran­tu, tai tė­ra vie­nas šaukš­te­lis stik­li­nė­je, rei­kia tūks­tan­čio, bet gal šis šaukš­te­lis jung­tų žmo­nes?

Ga­le­ri­jo­je nuo bir­že­lio lau­kia Da­nu­tės Ka­li­naus­kai­tės, Dai­niaus Gin­ta­lo, Rim­vy­do Stan­ke­vi­čiaus, Sta­sio Eid­ri­ge­vi­čiaus kny­gų pri­sta­ty­mai. Itin pa­si­tei­si­no poe­zi­jos ir mu­zi­kos sin­te­zė – fes­ti­va­lis „Ver­bum mu­si­ca­le“. Va­sa­rą vėl vyks jau ke­tu­rio­lik­tas teat­ra­li­zuo­tas fes­ti­va­lis „Šiau­lių Mon­mart­ro Res­pub­li­ka 2017“.

– Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jo­je vei­kia 56-oji kas­me­ti­nė Šiau­lių me­ni­nin­kų pa­ro­da. Ko­kią si­tua­ci­ją at­spin­di jos ly­gis?

– Man neat­ro­do, kad ei­na­me į gy­lį.

Me­ti­nė pa­ro­da yra skir­ta pa­ro­dy­ti, ką mes ga­li­me, ko­kie mes esa­me. Pa­si­žiū­ri, taip ir at­ro­do: yra, kaip yra, tu­rim, ką tu­rim. Net­gi tam, ką tu­ri­me, bū­ti­na at­ran­ka. Tu­ri bū­ti kon­cep­tas.

Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris man ypač pa­ti­ko, ati­da­ry­tos dai­li­nin­kų dirb­tu­vės. Mes esa­me kaž­ką pa­na­šaus or­ga­ni­za­vę, tik ne to­kiu mas­tu. Yra dau­gy­bė žmo­nių, ku­rie ne­ži­no, kas yra dirb­tu­vės, stu­di­ja.

– Gal tie­siog trūks­ta po­ten­cia­lo?

– Ma­no gal­va, jo nie­ka­da ne­bu­vo per daug. Bet pa­sku­ti­niu me­tu vy­res­nie­ji ma­žiau pro­duk­ty­vūs. Jau­nes­nių ar­ba vi­sai jau­nų me­no fi­lo­so­fi­ja ski­ria­si, jie gal­būt jau­čia­si ig­no­ruo­ja­mi. Sun­ku pa­sa­ky­ti.

Man su­si­da­ro įspū­dis, kad or­ga­ni­za­to­riai sten­gia­si, kad tik tas lai­vas ne­nus­kęs­tų, kad jis kaip nors plauk­tų, kad kiek­vie­nas, kad ir silp­nes­nis, su­da­ly­vau­tų. Bū­tų iš vi­so be­pras­miš­ka dirb­ti, jei nie­ko ne­ga­lė­tu­mei pa­da­ry­ti.

– Or­ga­ni­zuo­da­ma pa­ro­das, bend­rau­ja­te su įvai­rių kar­tų dai­li­nin­kais. Ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis gy­ve­na šian­die­nos me­ni­nin­kai?

– Vie­ni, vy­res­nio­sios kar­tos, bai­gia iš­par­duo­ti dar­bus už­sie­nie­čiams, ki­ti, jau­ni, lin­kę į per­for­man­sus, ins­ta­lia­ci­jas. Svar­bu, kad žmo­gus da­ry­tų, kam bu­vo pa­šauk­tas.

– Ant kvie­ti­mo į 25-ąjį gim­ta­die­nį pa­si­rin­ko­te dramb­lio mo­ty­vą. Ko­dėl?

– Dramb­liai yra la­bai pro­tin­gi, drau­giš­ki, to­le­ran­tiš­ki, stip­rūs ir kar­tu la­bai gra­žūs.

Kai suo­mių re­ži­sie­riaus Akio Kau­ris­ma­kio pa­klau­sė, kaip įveik­ti šian­die­ni­nę kri­zę, jis sa­kė: „Ma­nau, re­cep­tas toks pat, kaip ir anks­čiau: iš­mok­ti bū­ti žmo­nė­mis tik­rą­ja šio žo­džio pra­sme, t. y. su­pras­ti, kas yra žmo­giš­ku­mas. Tu­riu ne­di­de­lę vil­tį. Bet kar­tais ir ji ma­ne pa­lie­ka, kai skai­tau, pa­vyz­džiui, kad žmo­nės su­nai­ki­no be­veik vi­sus že­mės dramb­lius. Azi­jo­je iš dvie­jų šim­tų tūks­tan­čių jų li­ko tik dvi­de­šimt tūks­tan­čių. Ne­no­riu gy­ven­ti že­mė­je, kur nė­ra dramb­lių. Be jų ne­tu­ri­me atei­ties.“

Aš ir­gi ne­no­riu gy­ven­ti že­mė­je, ku­rio­je nė­ra dramb­lių.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių „Laip­tų“ ga­le­ri­jos di­rek­to­rei Ja­ni­nai Ali­šaus­kie­nei la­bai svar­bi bend­ruo­me­niš­ku­mo mi­si­ja.

Klau­di­jus Pet­ru­lis (1951–2014). „Pro lan­gą“. Klau­di­jus Pet­ru­lis bu­vo vie­nas iš pir­mų­jų, pa­ro­dą pri­sta­tęs „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je.

Ša­rū­nas Sau­ka. „Vy­rų žy­mė­ji­mas“. Š. Sau­ka „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je yra su­ren­gęs pen­kias pa­ro­das.

Min­dau­gas Sku­du­tis. „Kir­mė­liz­mas“. M. Sku­du­čio pa­ro­dos į „Laip­tų“ ga­le­ri­ją at­ke­lia­vo ant­ra­jame „Laip­tų“ gy­va­vi­mo de­­šimt­­me­­ty­­je.

„Man neat­ro­do, kad ei­na­me į gy­lį“, – įver­tin­da­ma me­no si­tua­ci­ją Šiau­liuo­se, sa­ko „Laip­tų“ ga­le­ri­jos di­rek­to­rė Ja­ni­na Ali­šaus­kie­nė.

Al­gis Griš­ke­vi­čius. Elekt­ros na­mai.

Jo­kū­bo JA­COVS­KIO nuo­tr.

Ado­mas Ja­covs­kis. „Mie­gan­tis rau­do­na­me fo­ne“. A. Ja­covs­kio pa­ro­dą Šiau­lių „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti nuo ba­lan­džio 28 die­nos iki ge­gu­žės 17 dienos.

Jung­ti­nė pa­ro­da „25x25“ Šiau­lių „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je vei­kė iki ba­lan­džio 25 die­nos.

Dienos populiariausi

Sezoną baigė pergale

2017 m. gegužės 20 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas