(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Gyvenimo spalvos

Stebėjo paukščius, pamatė rudąjį lokį

2017 m. gegužės 20 d.

Anks­ty­vą ge­gu­žės 15 die­nos ry­tą Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (LEU) lek­to­rė Re­na­ta Mac­ke­vi­čie­nė kar­tu su vy­ru, Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­jos na­riu Ma­ri­jo­nu vyk­dy­da­ma paukš­čių ste­bė­se­ną (mo­ni­to­rin­gą), Tra­kų ra­jo­no apy­lin­kė­se su­ti­ko Lie­tu­vo­je la­bai re­tą sve­čią – ru­dą­jį lo­kį (Ur­sus arc­tos), ku­ris yra įtrauk­tas į Lie­tu­vos Rau­do­ną­ją kny­gą.

R. Mac­ke­vi­čie­nė jau ke­lio­li­ka me­tų ste­bė­da­ma paukš­čius ren­ka duo­me­nis sa­vo bū­si­mai dak­ta­ro di­ser­ta­ci­jai. Or­ni­to­lo­gai, at­li­kę ap­skai­tą, dar ku­rį lai­ką klau­sy­da­mie­si paukš­čių gar­sų ir be­si­gro­žė­da­mi ry­to sau­lės ap­švies­to­se pie­vo­se be­si­ga­nan­čio­mis stir­no­mis, apie 10 va­lan­dą ry­to, pa­miš­kė­je pa­ste­bė­jo ant že­mės tu­pin­tį jū­ri­nį ere­lį – pa­ki­lęs jis na­guo­se nu­si­ne­šė kaž­ko­kį paukš­tį. Ma­ri­jo­nas nuė­jo pa­si­žiū­rė­ti puo­tos li­ku­čių, kur bal­ta­vo žu­vu­sio paukš­čio plunks­nos, apie 130 m nuo jo iš Ink­lė­riš­kių miš­ko per ka­na­li­zuo­tą Cir­vi­jos upe­liu­ką per­bri­do stam­bus gy­vū­nas. Tiek Re­na­ta, tiek Ma­ri­jo­nas pa­ma­nė, kad tai brie­dis ar­ba šer­nas, bet, di­de­lei abie­jų nuo­sta­bai, tai bu­vos ru­da­sis lo­kys!

„Iš upe­liu­ko iš­li­pęs į at­vi­rą pie­vą nu­si­pur­tęs sa­vo su­šla­pu­sį kai­lį, ap­si­dai­ręs ir tik­riau­siai pa­ju­tęs žmo­gaus kva­pą, lo­kys pra­dė­jo bėg­ti link Pa­mer­kių miš­ko, per at­vi­rą, apie 1 km il­gio, pa­sė­lių lau­ką. Perp­lau­kęs Mer­kio upę lo­kys din­go miš­ko tank­mė­je“, – apie ne­ti­kė­tą re­gi­nį pa­sa­ko­ja R. Mac­ke­vi­čie­nė.

Tai­gi, ste­bė­tas tik­rai re­tas gy­vū­nas, kar­tais už­klys­tan­tis į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją. Re­na­ta tu­rė­jo fo­toa­pa­ra­tą, ku­riuo pa­vy­ko įam­žin­ti re­tą gy­vū­ną nuo­trau­ko­se. De­ja, lo­kio pėd­sa­kai pu­rio­je dur­pin­go­je dir­vo­je ne­bu­vo ryš­kūs.

Lo­kys yra vi­saė­dis gy­vū­nas: ėda įvai­rių au­ga­lų la­pus, šak­nis, uo­gas, gi­les, rie­šu­tus, mėgs­ta ga­ny­tis ku­ku­rū­zų ir avi­žų lau­kuo­se, mėgs­ta skruz­dė­les ir jų pe­rus, įvai­rias kir­mė­les bei vabz­džius, jų ler­vas, jei at­si­ras­tų ga­li­my­bė neat­si­sa­ky­tų pa­sma­gu­riau­ti me­du­mi, taip pat ne­pa­liks su­ras­tų paukš­čių kiau­ši­nių, bei jų jau­nik­lių, ga­li pa­pjau­ti ir stam­bes­nius gy­vū­nus.

Se­kant ste­bė­to lo­kio pa­lik­tais pėd­sa­kais paaiš­kė­jo, kad jis mai­ti­no­si upės pa­kran­tė­je gau­siai su­žė­lu­sio­mis garš­vo­mis (Ae­go­po­dium po­dag­ra­ria). De­ja, to­liau pėd­sa­kai din­go, nes lo­kys žings­nia­vo ga­na tan­kiu eg­ly­nu, kur ne­bu­vo žo­li­nės aug­me­ni­jos.

„Ru­da­sis lo­kys at­ro­do ne­ran­gus ir gre­mėz­diš­kas, bet ste­bint gam­to­je apie 50 km per va­lan­dą grei­čiu bė­gan­tį lo­kį ne­ga­li pa­ti­kė­ti, kad tai – tas pa­ts, prieš ke­lias mi­nu­tes ste­bė­tas lė­tai pė­di­nan­tis žvė­ris“, – pa­sa­ko­ja R. Mac­ke­vi­čie­nė.

Ar­ti­miau­sios mū­sų kai­my­ni­nės ša­lies – Bal­ta­ru­si­jos lo­kiai tu­ri tam­siai ar švie­siai ru­dą kai­lį, sve­ria 113–270 kg, kū­no il­gis 130–185 cm. Jų gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka tai di­de­li, daž­niau­siai miš­rūs, miš­kų ma­sy­vai. Žie­mą iš ru­dens ge­rai įmi­tę lo­kiai įmin­ga, o sau­sio pa­bai­go­je ar va­sa­rio pra­džio­je at­ve­da 1–3 (re­čiau 4–5) jau­nik­lius.

Iki XVIII–XIX a. šis žvė­ris bu­vo pa­pli­tęs vi­so­je Eu­ro­po­je, Šiau­rės Af­ri­ko­je (At­la­so kal­nų sri­ty­je), šiau­ri­nė­je Azi­jos da­ly­je (į pie­tus nuo Hi­ma­la­jų) ir Šiau­rės Ame­ri­ko­je. XIX a. pa­bai­go­je, XX a. pra­džio­je area­las la­bai pa­ki­to lo­kio ne­nau­dai, iš­li­ko tik izo­liuo­tos area­lo da­lys. Lie­tu­vo­je ru­die­ji lo­kiai jau ne­be­gy­ve­na dau­giau nei 130 me­tų.

Lie­tu­vos gam­ti­nin­kas Ta­das Iva­naus­kas nu­ro­do, kad pa­sku­ti­nis lo­kys Lie­tu­vo­je nu­šau­tas 1883 m. Ši rū­šis yra įtrauk­ta į Lie­tu­vos res­pub­li­kos sau­go­mų rū­šių 0(Ex) ka­te­go­ri­ją (t.y. iš­ny­ku­si ar gal­būt iš­ny­ku­si rū­šis), eu­ro­pi­niu mas­tu įra­šy­ta į Ber­no kon­ven­ci­jos III, Bu­vei­nių di­rek­ty­vos II ir IV prie­dus.

L. Bal­čiaus­ko (2015 m.) duo­me­ni­mis, į Lie­tu­vą lo­kiai kar­tais už­klys­ta iš Lat­vi­jos (su­skai­čiuo­ja­ma iki 10) ar Bal­ta­ru­si­jos (ap­tin­ka­ma apie 140–180 in­di­vi­dų). 1967 m. lo­kys pa­ste­bė­tas Aly­taus, 1968 m. – Va­rė­nos ra­jo­nuo­se, 1975 m. vie­nas ma­ty­tas Bir­žų gi­rio­je, o 1982 m. – Uk­mer­gės ra­jo­ne, 2009 m. – Šven­čio­nė­lių me­džio­to­jų bū­re­lis pa­ste­bė­jo lo­kio pėd­sa­kus La­ba­no­ro gi­rio­je. Prieš še­še­rius me­tus (2011 m.) ša­lia Vil­niaus, La­vo­riš­kių pa­sie­nio ruo­že, vals­ty­bi­nės sie­nos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai už­fik­sa­vo į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją iš Bal­ta­ru­si­jos ve­dan­čius stam­baus žvė­ries pėd­sa­kus. Moks­li­nin­kai pa­tvir­ti­no, kad tai ru­do­jo lo­kio pėd­sa­kai. Prieš 15 me­tų pėd­sa­kai bu­vo ma­ty­ti net Vil­niaus mies­to ri­bo­se, už Ža­lių­jų eže­rų.

„Ma­no­ma, kad į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją ru­die­ji lo­kiai tik už­klys­ta, o gal ka­da tu­rė­si­me Lie­tu­vos fau­nos są­ra­še šią rū­šį aukš­tes­nė­je ka­te­go­ri­jo­je, nei nu­li­nė?“ – po ne­ti­kė­tos ste­bė­se­nos svars­to Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to lek­to­rė.

Mi­le­na Pu­cho­va, LEU Ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­lis­tė

R. Mac­ke­vi­čie­nės nuo­tr.

Iš­li­pęs iš upe­liu­ko, lo­kys pra­dė­jo bėg­ti link miš­ko.

EPA-EL­TA nuo­tr.

Lie­tu­vos gam­ti­nin­kas Ta­das Iva­naus­kas nu­ro­do, kad pa­sku­ti­nis lo­kys Lie­tu­vo­je nu­šau­tas 1883 me­tais.

Dienos populiariausi

Smurtas mokykloje: kas auka? (34)

2017 m. gegužės 20 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas