(detali)

Orai Šiauliuose

howit/24408/1/1/3/?typkodu=img&keywords=" border='0' alt='' />

Konkursai

Mo­ni­ka KAZ­LAUS­KIE­NĖ, gy­dy­to­ja
Gamink ir balsuok
Mo­ni­ka KAZ­LAUS­KIE­NĖ, gy­dy­to­ja
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Nuorodos

Pakruojo kraštas
Farming simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017
FS17 mods
Farming simulator 2017 mods
Farming simulator 17 mods
ETS2 mods
Celebrity net worth
ATS mods
ETS 2 Mods
Swrafi sesxebi - Isesxe.com
LaenudON.ee
Farming Simulator 17 Mods
SEO PASLAUGOS
Farming Simulator 2017 Mods
FS 17 mods
Farming Simulator 17 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2015 Mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming simulator 2017 mods
Top Amazon Marketplaces
Universalus Meistras
www.krantas.lt
nmc.lt
Altagis.lt
Plastikiniai ir mediniai langai
Centas prie cento

Norvegai svarsto galimybę statyti fabriką Kelmėje

2017 m. gegužės 17 d.
Regina MUSNECKIENĖ

Praė­ju­sią sa­vai­tę dvi die­nas Kel­mė­je vie­šė­jo vers­li­nin­kai iš Nor­ve­gi­jos. Jie svars­to ga­li­my­bę Kel­mės ra­jo­ne įkur­ti žu­vų au­gi­ni­mo ar­ba la­ši­šų odų per­dir­bi­mo fab­ri­ką, to­dėl ap­žiū­rė­jo ra­jo­no vers­li­nin­kų siū­lo­mas par­duo­ti ga­my­bi­nes ba­zes ir apie de­šimt vals­ty­bės že­mė­je esan­čių ko­mer­ci­nių skly­pų.

At­li­kę pa­skai­čia­vi­mus ir pa­si­ta­rę su ki­tais ak­ci­nin­kais Nor­ve­gi­jos žu­vų pra­mo­nės at­sto­vai pa­ža­dė­jo po mė­ne­sio pra­neš­ti apie sa­vo spren­di­mą.

reginamus@skrastas.lt

Pri­va­lu­mas – van­dens tel­ki­niai ir pi­gi dar­bo jė­ga

Ga­li­my­be Kel­mės ra­jo­ne in­ves­tuo­ti su­si­do­mė­ję Nor­ve­gi­jos „Phil Nor­dic“ kon­cer­no ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ing­var A. Spor­sem ir pri­va­čios tar­pi­nin­ka­vi­mo įmo­nės ISP kon­sul­tan­tas Lars H. Bjor­ne­vik ap­žiū­rė­jo apie de­šimt lais­vų vals­ty­bi­nės že­mės ko­mer­ci­nių skly­pų bei ke­le­tą ga­my­bi­nių pa­tal­pų, ku­rias siū­lo par­duo­ti vie­tos vers­li­nin­kai. Skly­pai ir ga­my­bi­nės pa­tal­pos siū­ly­tos Kel­mė­je, Ty­tu­vė­nuo­se, ša­lia Kel­mės esan­čiuo­se kai­muo­se.

Tarp­tau­ti­nis kon­cer­nas „Phil Nor­dic“ dir­ba ke­lio­se ša­ly­se ir ne vie­na­me že­my­ne. Tu­ri įmo­nių pa­da­li­nių Azi­jo­je.

Šiuo me­tu apie 50 mi­li­jo­nų eu­rų in­ves­tuo­ja į pro­jek­tą Af­ri­ko­je. Nor­ve­gus su­do­mi­no pi­gi dar­bo jė­ga. Jie ry­žo­si pa­tys mo­ky­ti dar­buo­to­jus, pa­reng­tus juos įdar­bin­ti.

Pi­gią dar­bo jė­gą bei gau­są van­dens tel­ki­nių ir že­mės skly­pų kon­cer­no at­sto­vai lai­ko ir Kel­mės pri­va­lu­mais.

„Su­rin­ko­me la­bai daug in­for­ma­ci­jos. Tu­ri­me ją iša­na­li­zuo­ti, at­lik­ti pa­skai­čia­vi­mus, iš­siaiš­kin­ti, ko­kio pel­no bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti in­ves­ta­vus jū­sų re­gio­ne. Be to, bū­ti­na pa­si­tar­ti su vi­sais ak­ci­nin­kais. Ti­kė­ti­na, jog ga­lė­si­me jums pa­dė­ti, ma­tė­me daug ge­rų, tin­ka­mų skly­pų“, – sa­kė Ing­var A. Spor­sem, pa­ža­dė­jęs tiks­lų at­sa­ky­mą duo­ti maž­daug po mė­ne­sio.

Pas­kai­čia­vi­mus kon­cer­nas at­lie­ka spe­cia­lia kom­piu­te­ri­ne pro­gra­ma. Be­lie­ka įves­ti skai­čius, o pro­gra­ma pa­skai­čiuo­ja, ko­kio pel­no ga­li­ma ti­kė­tis. Skai­čių rei­kia ne­ma­žai – ne tik vi­du­ti­nio ir mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo to­je ša­ly­je ar re­gio­ne, bet ir upių pa­ra­met­rų, sau­lė­tų die­nų skai­čiaus, van­dens ko­ky­bės bei ki­to­kios in­for­ma­ci­jos.

Pap­ras­tai prieš in­ves­tuo­jant pir­miau­sia at­lie­ka­ma ga­li­my­bių stu­di­ja, tik po to in­ves­tuo­ja­ma.

Kon­cer­no „Phil Nor­dic“ at­sto­vai bu­vo su­si­ti­kę ir su Klai­pė­dos mies­to va­do­vais, ku­rie siū­lė in­ves­tuo­ti jų ap­skri­ty­je. Ką pa­si­rinks nor­ve­gai – neaiš­ku. Lie­tu­vo­je jie in­ves­tuo­tų pir­mą kar­tą. To­dėl yra at­sar­gūs. Sve­čiai ke­ti­no ap­lan­ky­ti „Nor­ve­li­tos“ bend­ro­vę kai­my­ni­nia­me Ra­sei­nių ra­jo­ne, ta­čiau pla­nai žlu­go, nes bend­ro­vė­je ki­lo gais­ras.

Už­da­ras žu­vų au­gi­ni­mo cik­las

Kon­cer­ną „Phil Nor­dic“ su­da­ro pen­kios įmo­nės. Jos už­sii­ma žu­vų au­gi­ni­mu ir dar ke­lio­mis su šiuo vers­lu su­si­ju­sio­mis veik­lo­mis. Kon­cer­no įmo­nė­se ga­mi­na­mi di­džiu­liai re­zer­vua­rai la­ši­šoms bei ki­toms žu­vims au­gin­ti. Jos už­sii­ma ir at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos šal­ti­nių pa­nau­do­ji­mu bei ga­my­ba: įren­gia mi­ni hid­roe­let­ri­nes, ga­mi­na sau­lės ko­lek­to­rius. At­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos šal­ti­nius nau­do­ja ir žu­vų au­gi­ni­mui bei ki­tiems kon­cer­no po­rei­kiams.

Kont­ro­liuo­ja van­dens ko­ky­bę. Jį pa­ruo­šia taip, kad tik­tų žu­vų au­gi­ni­mui. Kon­cer­no pa­ga­min­ti van­dens va­ly­mo įren­gi­niai nau­do­ja­mi ap­rū­pi­nant ge­ria­muo­ju van­de­niu kai ku­rias Af­ri­kos ir Azi­jos ša­lis.

Ypač daug su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kia kon­cer­no su­kur­ta nau­jo­vė va­di­na­mieji ža­lie­ji na­me­liai. Tai dviaukš­tės įvai­raus dy­džio pa­tal­pos. Ant­ra­ja­me aukš­te au­gi­na­mos žu­vys. Jų už­terš­tas van­duo nu­lei­džia­mas į pir­mą aukš­tą. Ja­me au­gi­na­mos sa­lo­tos ir ki­ti au­ga­lai. Au­ga­lams žu­vų au­gi­ni­mui pa­nau­do­tas van­duo – pui­ki, eko­lo­giš­ka trą­ša. Ne­rei­kia jo­kių che­mi­ka­lų.

Au­ga­lai iš­filt­ruo­ja van­de­nį. Šva­rus jis vėl grįž­ta į žu­vų re­zer­vua­rus.

Ža­lie­ji na­me­liai ga­li bū­ti nau­do­ja­mi ir di­de­lė­se žu­vų įmo­nė­se, ir ne­di­de­liuo­se ūkiuo­se.

Įmo­nė tu­ri ir sa­vą la­bo­ra­to­ri­ją. Vi­sa, kas vyks­ta re­zer­vua­re, ste­bi­ma kom­piu­te­rio mo­ni­to­riu­je. Jei­gu pa­ste­bi­ma nu­gai­šu­si žu­vis, la­bo­ra­to­ri­jo­je iš­ti­ria­ma dėl ko ji nu­gai­šo. Nai­ki­na­mos li­gos prie­žas­tys.

Išau­gin­tos žu­vys pa­tei­kia­mos var­to­to­jams. Da­lis per­dir­ba­ma. Žu­vies at­lie­kas kon­cer­nas vež­da­vo į Da­ni­ją. Ten jos bū­da­vo uti­li­zuo­ja­mos. Ta­čiau uti­li­za­ci­ja daug kai­nuo­da­vo. To­dėl nu­spręs­ta per­dirb­ti žu­vų odas.

Es­ti­jo­je ir Is­lan­di­jo­je įreng­tos odos rau­gyk­los. Oda iš­dir­ba­ma pa­nau­do­jant spe­cia­lius che­mi­jos pro­duk­tus, o kar­tais – tik na­tū­ra­lias me­džia­gas. Vie­nos žu­vies odos iš­dir­bi­mas at­siei­na apie 6 eu­rus. Ta­čiau ši nau­jo­vė la­bai pa­klau­si teks­ti­lės ir ga­lan­te­ri­jos pra­mo­nė­je. Iš­dirb­tos žu­vies odos per­ka Ame­ri­kos, Ita­li­jos, Pran­cū­zi­jos di­zai­ne­riai. Jie siu­va eksk­liu­zy­vi­nius, aukš­to­sios ma­dos, gam­tai drau­giš­kus ga­mi­nius: dra­bu­žius, ran­ki­nu­kus ir kita.

Ypač pa­gei­dau­ja­ma eko­lo­giš­ka oda. Tai la­bai bran­gūs ga­mi­niai. Mo­te­riš­kas si­jo­nė­lis iš žu­vies odos ga­li kai­nuo­ti per tūks­tan­tį eu­rų.

Žu­vų oda nau­do­ja­ma ir mais­to pra­mo­nė­je. Pa­vyz­džiui, Tai­lan­de iš žu­vų odų ga­mi­na­mi traš­ku­čiai.

Jei­gu ap­si­spręs vyk­dy­ti sa­vo veik­lą Kel­mės ra­jo­ne, kon­cer­no at­sto­vas tvir­ti­no, jog tai ga­lė­tų bū­ti žu­vies fab­ri­kas, ku­ria­me vyks­ta už­da­ras ra­tas – nuo re­zer­vua­ro, kur au­gi­na­ma žu­vis, iki var­to­to­jo sta­lo. Ar­ba ga­lė­tų bū­ti at­ski­ri įmo­nės pa­da­li­niai.

Kel­mės ra­jo­no vers­li­nin­kus do­mi­no, kiek kai­nuo­tų rau­gyk­los pa­sta­ty­mas. Ing­var A. Spor­sem tvir­ti­no, jog rau­gyk­la su įran­ga kai­nuo­tų ke­lis mi­li­jo­nus eu­rų. „Pra­šom, ki­tą sa­vai­tę at­ve­ža­me 60 to­nų žu­vų odos“, – juo­ka­vo sve­čias iš Nor­ve­gi­jos.

Jis pa­brė­žė, jog įmo­nei rei­kė­tų daug kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos. Gal­būt ne­sun­ku bū­tų jos ras­ti, nes ne­dar­bo ly­gis Kel­mė­je la­bai aukš­tas – 13,1 pro­cen­to.

Au­to­rės nuo­tr.

Kon­cer­no „Phil Nor­dic“ ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Ing­var A. Spor­sem ir tar­pi­nin­ka­vi­mo kon­sul­tan­tui Lars H. Bjor­ne­vik su­si­kal­bė­ti su kel­miš­kiais pa­dė­jo Sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų val­dy­mo ir pro­jek­tų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Sa­mu­ly­tė. Nor­ve­gų kal­bą ji iš­mo­ko prieš ke­le­tą me­tų in­ten­sy­viuo­se kur­suo­se, nes ren­gė­si dir­bti Nor­ve­gi­jos įmo­nė­je.

Dienos populiariausi

Smurtas mokykloje: kas auka? (34)

2017 m. gegužės 20 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (4)

Pilietis, 2017-05-17 22:04
Parduodu lasisos odas. Jau išdirbtas. Niekam jų nereikia tik pliurpalai. O kas dėl urs sistemų, tai anekdotus porina tie ponuliai. As marineharvest, viena didziausiu lasisos augintoju pasaulyje kaip ir nesiskelbia naudojanti žalius namelius. Kaip suprasti ar patys norvegai ale nežino apie tai? Be to, nuo kada žuvies skura norvegui yra atlieka? Tai žaliava žuvies miltams gaminti ir tai jokia naujiena. Kiek pažįstu tikru Norvegijos zuvinikystes verslininku, tai pats pas juos važiavau kalbėtis, o ne jie pas mus važiavo sovietinių paminklų pažiūrėti. Ir dar, ar naudos chroma odos apdirbime? Jei taip, tai mieli kelmiskiai, mezrus pasilikite savo rajone, nes aukštrakiuose dar nuo sovietų pilni liūdnai tyvuliuoja.

Verslininkas, 2017-05-17 11:33
Sveikinimai Kelmės rajono valdžiai. O Šiauliuose tik politinės intrigos ir destrukcija vyksta.

pabrikas, 2017-05-17 09:37
taip ir tepasirodys tie norvegai,jei vietoj nieko nenutare-viena anu fabrika jau sudegino konkurentai,tai norvegai antrais tikrai nenori patapti,o kur dar elektros problemos-galingumu nera,atomines prisikelimo nenumatoma-tai gal tie investitoriai norvegai rikiuosis eilen is Batkos naujos atomines elektros su viedrais kaulyti-ha ha ha......

Kelmė irgi lenkia visocka, 2017-05-17 08:44
Bartulis išvarė oro uosto investuotojus. 15 mln Bartuliui per mažai. Meras tam neprieštaravo.
Meras sužlugdė krepšinio komandą, futbolo ir dabar pribaigs žolės rieduli. Visi galės bėgti su meru, o paskui iš Šiaulių. Pabuskite šiauliečiai, jūs durnina !!!

Rodomi komentarai nuo 1 iki 4. Iš viso: 4

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 4
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas

keywords=" border='0' alt='' />