(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Sveikata

Pirmiausia tėvai turi bendrauti su vaiku ir jį lavinti

2017 m. kovo 28 d.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tė Bea­ta Juk­ne­vi­čiū­tė jau sep­ty­ne­rius me­tus dir­ba lo­go­pe­di­jos sri­ty­je, šie­met pel­nė Me­tų lo­go­pe­dės ti­tu­lą. Pa­sak spe­cia­lis­tės, ge­riau anksčiau ap­si­lan­ky­ti pas lo­go­pe­dą, nei dels­ti. Bė­gant lai­kui pa­dė­ti vai­kui ga­li bū­ti vis sun­kiau.

– Su ko­kiais sun­ku­mais ir iš­šū­kiais daž­niau­siai ten­ka su­si­dur­ti dar­be?

– Dir­bu Vil­niaus ra­jo­ne, to­dėl di­džiau­sias iš­šū­kis – tai dau­gia­kal­bė ap­lin­ka. Var­to­jant dvi ar tris kal­bas, vie­nos iš jų mo­de­liai per­ke­lia­mi į ki­tą, pa­si­reiš­kia kal­bų mai­šy­ma­sis, gim­to­sios kal­bos įta­ka sun­ki­na ant­ro­sios ir/ar tre­čios kal­bos sis­te­mos įsi­sa­vi­ni­mą. Dėl to sun­ku sklan­džiai reikš­ti min­tis, lė­tė­ja kal­bos tem­pas, at­si­ran­da įvai­rių ta­ri­mo, gra­ma­ti­nių, lek­si­nių bei sti­lis­ti­nių klai­dų.

Daž­nai ten­ka su­si­dur­ti su vai­kais, ku­rie nė­ra ug­do­mi sa­vo gim­tą­ja kal­ba, ta­čiau tu­ri gim­to­sios kal­bos su­tri­ki­mų. Pa­vyz­džiui, vai­kų gim­to­ji kal­ba yra ru­sų, jie ja kal­ba na­muo­se, ta­čiau ug­do­mi lie­tu­vių kal­ba ar­ba len­kų kal­ba. Tai yra di­de­lė pro­ble­ma, jei neiš­la­vė­jęs gra­ma­ti­nis su­pra­tin­gu­mas ar ne­pa­kan­ka­mai iš­la­vė­ju­si riš­lio­ji kal­ba – gim­to­ji, o jie ug­do­mi ki­ta kal­ba.

– Su vai­kais dirb­ti yra su­dė­tin­ga, kaip jums pa­vyks­ta juos su­do­min­ti?

– Nuo­šir­du­mas, mei­lė ir su­si­do­mė­ji­mas jų veik­lo­mis – vai­kų po­mė­giai, pa­tin­kan­tys ani­ma­ci­niai fil­mai, pa­pil­do­mi bū­re­liai yra įtrau­kia­mi į už­siė­mi­mus. Svar­bu, kad vai­kai no­rė­tų atei­ti ir dirb­tų, to­dėl ku­ria­mos pa­sa­kos ar­ti­ku­lia­ci­nei mankš­tai at­lik­ti, ku­ria­mi sta­lo žai­di­mai – gar­sų įtvir­ti­ni­mui, pa­ruo­šiu pa­teik­tis, nau­do­ju įvai­rias kom­piu­te­ri­nes pro­gra­mas ir pa­na­šiai.

Bū­dų ir me­to­dų yra la­bai daug, pa­vyz­džiui, kar­tais lei­džiu pa­si­rink­ti pa­tiems už­duo­tį iš pa­siū­ly­tų ke­lių va­rian­tų. Vis­kas pri­klau­so nuo lo­go­pe­do, jo kū­ry­biš­ku­mo ir žais­min­gu­mo.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip at­ro­do jū­sų dar­bo die­na, už­siė­mi­mai su vai­kais?

– Vi­sų pir­ma, lo­go­pe­dė tu­ri įver­tin­ti vai­ko kal­bą. Už­siė­mi­mai pla­nuo­ja­mi, ruo­šia­mos me­to­di­nės prie­mo­nės at­si­žvel­giant į vai­ko po­rei­kius.

Mo­ko­mės tai­syk­lin­gai tar­ti gar­sus, la­vi­na­me riš­lią­ją kal­bą, tur­ti­na­me žo­dy­ną, la­vi­na­me smul­kią­ją mo­to­ri­ką, mankš­ti­na­me lū­pas, lie­žu­vį ir pa­na­šiai. At­siž­vel­giant į vai­kų po­mė­gius, ku­riu sta­lo žai­di­mus, pa­teik­tis, taip pat sa­vo dar­be nau­do­ju „Warn­ke“ me­to­di­ką, pseu­do­žo­džius ir pseu­do­teks­tus. Sten­giuo­si, kad dar­bas vyk­tų žai­dy­bi­ne for­ma. Me­to­dus, prie­mo­nes pa­ren­ku at­si­žvel­giant į kiek­vie­ną vai­ką.

– Ko­kio­mis pro­ble­mo­mis, kal­bos ir kal­bė­ji­mo su­tri­ki­mais daž­niau­siai skun­džia­si ir krei­pia­si tė­vai dėl sa­vo vai­kų?

– Daž­nai ten­ka su­si­dur­ti su ne­su­dė­tin­go­mis – kaip gar­sų ne­ta­ri­mas. Ka­dan­gi dir­bu dau­gia­kal­bė­je ap­lin­ko­je, daž­nai vai­kai pai­nio­ja ke­lias kal­bas, ne­links­niuo­ja žo­džių, prie ki­tos kal­bos pri­de­da lie­tu­viš­kas ga­lū­nes ir pa­na­šiai. Taip pat ten­ka dirb­ti su ne­kal­ban­čiais vai­kais.

– Kaip dir­ba­ma su ne­kal­ban­čiais vai­kais?

– Yra įvai­rių bū­dų, daž­niau­siai dir­ba­ma daž­nai kar­to­jant vai­ko ma­to­mų ir su­tin­ka­mų daik­tų pa­va­di­ni­mus, api­bū­di­nant veiks­mus ir jaus­mus, ku­rie pa­ska­ti­na vai­ką kal­bė­ti.

Rei­kia kal­bė­ti ne vai­kui, bet su vai­ku, tai reiš­kia, kal­bant lauk­ti at­sa­ky­mo, įsi­ti­kin­ti, kad vai­kas klau­so­si, ban­do su­pras­ti, apie ką su juo kal­ba­ma. Rei­kė­tų kal­bė­ti apie šei­mos na­rius, dar­bus, iš­gy­ve­ni­mus. Kai ku­rie sie­ja gar­sa­žo­džius su žo­džiais: ka­muo­lys – bam, ma­ši­na – brm, ka­ti­nas – miau ir pa­na­šiai.

Kiek­vie­nas vai­kas yra in­di­vi­dua­lus, ir ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti, ka­da jis pra­dės kal­bė­ti riš­liais, kad ir dvie­jų žo­džių sa­ki­niais. Vie­ni vai­kai pra­de­da nuo bend­ra­vi­mo žo­džių: „ne“, „taip“, „no­riu“, „ap“ ir tik vė­liau „ma­no“, „aš“. Ki­ti daž­niau var­to­ja daik­tų pa­va­di­ni­mus. Ta­čiau tiek vie­nu, tiek ki­tu at­ve­ju di­džiau­sią įta­ką da­ro vai­ko kal­bos la­vi­ni­mas na­muo­se.

– Kaip la­vin­ti vai­kus ir taip už­bėg­ti kal­bos pro­ble­moms už akių?

– No­rė­čiau pa­tar­ti tė­vams kal­bė­tis su vai­kais jų gim­tą­ja kal­ba. Rei­kė­tų ras­ti lai­ko bend­rau­ti su vai­ku, kar­tu pa­žais­ti, pieš­ti, dai­nuo­ti, vai­din­ti pa­sa­kas, išė­jus pa­si­vaikš­čio­ti – ap­tar­ti, ką ma­to, no­riai at­sa­ky­ti į vai­ko klau­si­mus. La­bai svar­bu skai­ty­ti vai­kui, taip tur­tės žo­dy­nas, for­muo­sis iš­raiš­kin­ga kal­ba.

Tai bend­ros re­ko­men­da­ci­jos, nes su­tri­ki­mų prie­žas­tys ga­li bū­ti įvai­rios, ir fi­zio­lo­gi­nės, kai bū­ti­na ne tik lo­go­pe­do, bet ir ki­tų me­di­kų pa­gal­ba, to­dėl ki­lus įta­ri­mams, re­ko­men­duo­ju kreip­tis į spe­cia­lis­tus.

– Ko­kie sig­na­lai iš­duo­da, kad lai­kas kreip­tis į lo­go­pe­dą? Ir ka­da tai da­ry­ti ge­riau­sia?

– Trum­pai į to­kį klau­si­mą at­sa­ky­ti la­bai su­dė­tin­ga. Rei­kia su­pras­ti ir ži­no­ti vai­ko kal­bos rai­dą, nes kiek­vie­nas vai­ko am­žiaus tarps­nis yra la­bai svar­bus: ar vai­kas gu­guo­ja, čiauš­ka, kiek yra gar­sų, ar pir­mais gy­ve­ni­mo me­tais yra pra­smin­gi žo­džiai, ar vė­liau vai­kas kal­ba tik sa­va kal­ba, ku­rios nie­kas ne­sup­ran­ta, ar su­pran­ta tik šei­mos na­riai.

Pen­ke­rių me­tų vai­kas tu­ri mo­kė­ti tar­ti vi­sus kal­bos gar­sus, o atė­jęs į mo­kyk­lą kal­bė­ti gra­ma­tiš­kai tai­syk­lin­gais sa­ki­niais, mo­kė­ti riš­liai pa­sa­ko­ti, api­bū­din­ti.

Klai­din­ga ma­ny­ti, jog ne­rei­kia sku­bė­ti kreip­tis į spe­cia­lis­tą. Ge­riau anks­čiau ap­si­lan­ky­ti pas lo­go­pe­dą, ku­ris įver­tins vai­ko kal­bos vys­ty­mo­si ypa­tu­mus ir pa­tars tė­vams, nes bė­gant lai­kui pa­dė­ti vai­kui ga­li bū­ti vis sun­kiau. To­dėl tik ki­lus įta­ri­mui, kad vai­kui sun­ku kal­bė­ti, jam trūks­ta žo­džių, ne­tai­syk­lin­gai ta­ria gar­sus, sa­vo no­rus nuo­lat ro­do ran­ka, ge­riau pa­si­tar­ti su spe­cia­lis­tais, nes ne­pra­ra­si­te bran­gaus lai­ko, o ga­li­mi kal­bos su­tri­ki­mai neį­si­ga­lės ir ne­pa­gi­lės.

Do­vi­lė Ci­cė­nai­tė-Ka­vec­kie­nė, Šiau­lių uni­ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos, rin­ko­da­ros ir nea­ka­de­mi­nės veik­los tar­ny­bos vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė

ŠU nuo­tr.

Lie­tu­vos lo­go­pe­di­jos aso­cia­ci­ja me­tų lo­go­pe­de iš­rin­ko Bea­tą Juk­ne­vi­čiū­tę.

Dienos populiariausi

Polekėlės globos namai virs padaliniu

2017 m. kovo 28 d.
lankomiausias

Kita nuomonė dėl miškų reformos

2017 m. kovo 28 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas