(detali)

Orai Šiauliuose

howit/24408/1/1/3/?typkodu=img&keywords=" border='0' alt='' />

Konkursai

Ri­ta AL­MA­NIS, Nau­jo­sios Ak­me­nės mu­zi­kos mo­kyk­los dai­lės mo­ky­to­ja
Gamink ir BALSUOK
Ri­ta AL­MA­NIS, Nau­jo­sios Ak­me­nės mu­zi­kos mo­kyk­los dai­lės mo­ky­to­ja
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Nuorodos

Pakruojo kraštas
Kreditų ir paskolų palyginimas - Paskolose.lt
Farming simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017
FS17 mods
Farming simulator 2017 mods
Farming simulator 17 mods
ETS2 mods
Celebrity net worth
ATS mods
ETS 2 Mods
Swrafi sesxebi - Isesxe.com
LaenudON.ee
Farming Simulator 17 Mods
SEO PASLAUGOS
Farming Simulator 2017 Mods
FS 17 mods
Farming Simulator 17 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2015 Mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming simulator 2017 mods
Top Amazon Marketplaces
Universalus Meistras
www.krantas.lt
nmc.lt
Altagis.lt
Pirmas puslapis

Operos solistas tapo fabrikantu

2017 m. kovo 21 d.
Rita ŽADEIKYTĖ

Šeš­ta­die­nį Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Chai­mo Fren­ke­lio vi­la bu­vo ta­pu­si fil­ma­vi­mo aikš­te­le: čia fil­muo­ta vie­na iš at­ku­ria­mo­sios do­ku­men­ti­kos fil­mų cik­lo „Žmo­nės, ku­rie su­kū­rė Lie­tu­vą“ da­lis, skir­ta žy­miau­siam Šiau­lių fab­ri­kan­tui, vie­nam svar­biau­sių Lie­tu­vos pra­mo­nės kū­rė­jų – Chai­mui Fren­ke­liui (1857–1920).

Fab­ri­kan­tą įkū­ni­ja ži­no­mas ope­ros so­lis­tas Ra­fai­las Kar­pis, jo žmo­nos po­rtre­tą ku­ria šiau­lie­tė ak­to­rė Jū­ra­tė Bud­riū­nai­tė.

rita@skrastas.lt

Fil­mas skir­tas Lie­tu­vos 100-me­čiui

XIX am­žių me­nan­ti fab­ri­kan­to žmo­nos po­nios Do­ros su­kne­lė, Ch. Fren­ke­lio ran­ko­se – ka­rei­viš­ki ba­tai rau­do­nais pus­pa­džiais, tar­nai­tės pa­tie­kia­ma ar­ba­ta, pul­ke­lis bol­še­vi­kų, me­di­ci­nos se­se­lė, mer­gai­tės – XIX am­žiaus ant­ro­sios pu­sės – XX am­žiaus pra­džios ženk­lai fil­ma­vi­mo aikš­te­le ta­pu­sio­je vi­lo­je.

Tik už­kad­ri­niai vaiz­dai – ne­bū­din­gi tam laik­me­čiui. Mo­der­nios fil­ma­vi­mo ka­me­ros, re­ži­sie­riaus Al­vy­do Šle­pi­ko pa­sta­bos, gri­muo­to­jos.

Fil­mų cik­las „Žmo­nės, ku­rie su­kū­rė Lie­tu­vą“ skir­tas Lie­tu­vos vals­ty­bės 100-me­čiui, ku­ris bus mi­ni­mas 2018 me­tų va­sa­rio 16-ąją. LRT pro­jek­tą ku­ria pro­diu­se­rių kom­pa­ni­ja „Sin­ging fish“.

Pro­jek­to kū­rė­jai sa­ko, kad tai – do­ku­men­ti­nis dra­mi­nis pa­sa­ko­ji­mas apie iš­ki­lius ki­tą­met 100-me­tį švę­sian­čios ša­lies po­li­ti­kos, vers­lo, kul­tū­ros ir me­no, spor­to vei­kė­jus, ku­rie kū­rė vals­ty­bę.

Va­sa­rio 16-ąją per LRT žiū­ro­vams pri­sta­ty­ta pir­mo­ji iš aš­tuo­nių fil­mo da­lių – „An­ta­nas Sme­to­na“. Gre­ta Pre­zi­den­to A. Sme­to­nos, at­ski­ro­se fil­mo da­ly­se pa­sa­ko­ja­ma ir apie pir­mo­sios vy­riau­sy­bės va­do­vą Au­gus­ti­ną Vol­de­ma­rą, la­kū­ną Ste­po­ną Da­rių, pir­mą­ją Lie­tu­vos žval­gę Mar­ce­lę Ku­bi­liū­tę, ki­tas as­me­ny­bes. Gre­ta jų – ir žy­miau­sias Šiau­lių fab­ri­kan­tas Chai­mas Fren­ke­lis.

Tai, kas nu­fil­muo­ta šeš­ta­die­nį Ch. Fren­ke­lio vi­lo­je, – per LRT bus ro­do­ma ba­lan­džio 9 die­ną.

Re­ži­sie­rius: „La­bai įdo­mus pra­mo­nės mag­na­tas“

Fil­mo re­ži­sie­rius A. Šle­pi­kas tei­gė, kad fil­mų cik­le Chai­mas Fren­ke­lis at­si­ra­do kaip vie­nas svar­biau­sių pra­mo­ni­nin­kų be­si­ku­rian­čio­je Lie­tu­vo­je, daug nu­vei­kęs Šiau­liams – ne tik kū­ręs ir vys­tęs pra­mo­nę, bet ir pa­sta­tęs daug svar­bių ob­jek­tų, ku­rie iš­li­ko iki mū­sų die­nų.

„Pra­mo­nės mag­na­tas Chai­mas Fren­ke­lis nea­be­jo­ti­nai yra la­bai įdo­mus. Tai žmo­gus, ku­ris už­siė­mė ne tik vers­lu, bet ir lab­da­rin­ga veik­la“, – sa­kė re­ži­sie­rius.

Ne ma­žiau svar­bi prie­žas­tis ak­tua­li­zuo­ti Ch. Fren­ke­lio šei­mos, gi­mi­nės is­to­ri­ją yra tai, kad apie pra­mo­ni­nin­ką iš­li­kę ne­daug ži­nių.

„At­si­ver­tus en­cik­lo­pe­di­ją tik­rai ne­ra­si daug fak­tų apie Chai­mą Fren­ke­lį, jo šei­mą, sū­nų Jo­kū­bą. Net ir mū­sų kū­ry­bi­nė­je gru­pė­je yra ki­lu­sių iš Šiau­lių žmo­nių, ku­rie apie Ch. Fren­ke­lį be­veik nie­ko ne­ži­no­jo, iš­sky­rus tai, kad yra iš­li­ku­si Ch. Fren­ke­lio vi­la. Net ir apie jo įkur­tą odų fab­ri­ką ne­la­bai ži­no­jo“, – pa­sa­ko­jo fil­mo re­ži­sie­rius.

A. Šle­pi­ko tei­gi­mu, bu­vo svar­bu „pri­kel­ti is­to­ri­ją, su­do­min­ti žmo­nes, juo la­biau, kad tai tik­rai la­bai įdo­mi Lie­tu­vos is­to­ri­jos da­lis: da­bar­ti­niai ma­dos žmo­nės ži­no, kad la­bu­ti­nai yra ba­tai rau­do­nais pa­dais. O pa­žiū­rė­ję fil­mą su­ži­nos, kad Chai­mas Fren­ke­lis daug anks­čiau yra tuos rau­do­nus pa­dus at­ra­dęs, tik ki­ti juos daug vė­liau už­pa­ten­ta­vo“.

A. Šle­pi­ko tei­gi­mu, fil­mo kū­rė­jai ne­tu­ri tiks­lo vi­sus žmo­gaus biog­ra­fi­jos fak­tus su­dė­ti į fil­mą. „Kar­tais ga­li už­tek­ti net ir vie­no epi­zo­do iš žmo­gaus gy­ve­ni­mo, kad išei­tų fil­mas. Ta­čiau rei­kia pa­pa­sa­ko­ti ir tuo­me­ti­nį kon­teks­tą, is­to­ri­nes ap­lin­ky­bes“, – sa­kė re­ži­sie­rius.

A. Šle­pi­kas už­si­mi­nė, kad pro­jek­tas „Žmo­nės, ku­rie su­kū­rė Lie­tu­vą“ bus tęs­ti­nis.

Sce­na­ris­tė: „Sus­kiau­ti­nė­si­me Ch. Fren­ke­lio pa­veiks­lą“

Fil­mo sce­na­ris­tė L. Kur­lins­kai­tė pa­sa­ko­jo fil­mo kū­ri­mo ei­gą: ži­no­da­mi, kad apie Ch. Fren­ke­lį li­kę la­bai ma­žai in­for­ma­ci­jos, fil­mo kū­rė­jai ren­ka net ir smul­kiau­sius fak­tus, ieš­ko žmo­nių, ku­rie ką nors ži­no apie šią as­me­ny­bę. Su kiek­vie­nu iš šių žmo­nių yra nu­fil­muo­ja­mi in­ter­viu. Iš at­ski­rų in­ter­viu su­ku­ria­ma fak­tų mo­zai­ka. O gre­ta pa­sa­ko­ji­mų fil­muo­ja­mi vai­dy­bi­niai in­tar­pai. Jiems ieš­ko­ta ak­to­rių, dau­gu­ma – šiau­lie­čiai.

„Dė­lio­ja­me jo as­me­ny­bės mo­zai­ką. Tik­ri­na­me, kad fak­tai bū­tų pa­ti­ki­mi – nes tai do­ku­men­ti­nis fil­mas. Esa­me la­bai at­sar­gūs su in­terp­re­ta­ci­jo­mis. Pa­ban­dy­si­me su­skiau­ti­nė­ti Ch. Fren­ke­lio pa­veiks­lą“, – fil­mo kū­ri­mo pro­ce­są api­bū­di­no sce­na­ri­jaus au­to­rė.

L. Kur­lins­kai­tės tei­gi­mu, fil­me kal­bės žy­dų bend­ruo­me­nės at­sto­vai, ju­daiz­mo ži­no­vai, pra­mo­ni­nin­kai, Žy­dų mu­zie­jaus, Žy­dų bib­lio­te­kos va­do­vai.

„Su­si­sie­kė­me su jo proa­nū­kiais, ban­do­me ras­ti kuo dau­giau ar­te­fak­tų, ku­rie pa­nei­gia vie­ni ki­tus, ta­čiau žiū­rė­si­me kaip tai su­si­dė­lios į bend­rą vaiz­dą. Ban­do­me ras­ti jo bui­ties ar­te­fak­tus – la­bai daug me­džia­gos mums pa­tei­kė „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za, Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Fai­na Kuk­lians­ky“, – pa­sa­ko­jo L. Kur­lins­kai­tė.

Ra­fai­las Kar­pis: „Išs­kir­ti­nė sėk­mės ir skaus­mo is­to­ri­ja“

Fil­mo vyk­doma­sis pro­diu­se­ris – bu­vęs Šiau­lių uni­ver­si­te­to teat­ro ka­ted­ros ab­sol­ven­tas Ag­nius Mar­cin­ke­vi­čius. „Šiau­lių kraš­tui“ jis sa­kė, kad Chai­mo Fren­ke­lio vaid­me­niui idea­liai ti­ko ope­ros so­lis­tas Ra­fai­las Kar­pis – ir dėl vei­do bruo­žų, ir dėl sto­to.

Ži­nią, kad jam teks vai­din­ti Ch. Fren­ke­lį, R. Kar­pis su­ti­ko taip: „Įs­pū­dis toks, tar­si stai­ga pa­sa­kė, kad šian­dien man teks vai­din­ti Jo­ną Ba­sa­na­vi­čių! Kaip žy­dų tau­ty­bės žmo­gui man šis fil­mas la­bai svar­bus dėl to, kad mes vi­si drau­ge kū­rė­me Lie­tu­vą ir to­liau ją vi­si kar­tu te­be­ku­ria­me“.

Pa­sak R. Kar­pio, Ch. Fren­ke­lis – la­bai įdo­mi ir pa­slap­tin­ga as­me­ny­bė ne tik Šiau­liams, bet ir žy­dų bend­ruo­me­nei.

„Jis bu­vo su­kū­ręs to­kį di­džiu­lį vers­lą ir pa­li­ko to­kį pa­vel­dą, kad įspū­dį kaip iš­skir­ti­nė as­me­ny­bė da­ro net ir šian­dien“, – fil­ma­vi­mo per­trau­kė­lės me­tu sa­kė R. Kar­pis.

Jis ste­bė­jo­si, kad Ch. Fren­ke­lio gy­ve­ni­me bu­vo dau­gy­bė ne­ti­kė­tų vin­gių, ku­rie „ver­ti se­ria­lo": nors jis ki­lęs iš Uk­mer­gės, bet jo svar­biau­si dar­bai skir­ti Šiau­liams. Jis pa­su­ko vers­li­nin­ko, pra­mo­ni­nin­ko ke­liu, nors mo­kė­si dva­si­nin­ko pro­fe­si­jos.

„Jis ypač to­lia­re­giš­kai pa­krei­pė sa­vo li­ki­mą. Jis pa­ma­tė, kad pra­mo­nės atei­tis bus su­si­sie­ki­mas, to­dėl pa­si­rin­ko Šiau­lius, kur ėjo stam­bus ge­le­žin­ke­lio maz­gas. Jis fan­tas­tiš­kai tiks­liai pa­ga­vo laik­me­čio ten­den­ci­jas ir jas iš­nau­do­jo. Tai la­bai ža­vi“, – sa­kė R. Kar­pis.

Kū­rė­jas gi­li­no­si į Ch. Fren­ke­lio gy­ve­ni­mo de­ta­les ban­dy­da­mas su­vok­ti, kaip žmo­gus tu­rė­jo iš­gy­ven­ti žiau­rius is­to­ri­jos ka­tak­liz­mus: di­džiu­lį fab­ri­ką ca­ri­nės Ru­si­jos val­džia už­da­rė. Pra­mo­ni­nin­kas ban­dęs at­nau­jin­ti fab­ri­ko veik­lą, bet to ne­pa­vy­kę pa­da­ry­ti. Neil­gai tru­kus po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro jis mi­rė.

„Jo sėk­mės is­to­ri­ja yra iš­skir­ti­nė, bet jo gy­ve­ni­mo fi­na­las yra la­bai liūd­nas. Net Ch. Fren­ke­lio mir­tis yra pa­slap­tin­ga – iki šiol neaiš­ku, kur jis yra pa­lai­do­tas. Su­dė­tin­gas vi­sos jo šei­mos li­ki­mas: sū­nus Jo­kū­bas su­ge­bė­jo iš­va­žiuo­ti, o žmo­na Do­ra žu­vo Šiau­lių ge­te“, – pa­sa­ko­jo R. Kar­pis.

Jū­ra­tė Bud­riū­nai­tė: „Žy­dų mo­te­rys mo­ka bū­ti iš­min­tin­gos“

Ak­to­rė J. Bud­riū­nai­tė fil­me vai­di­na Ch. Fren­ke­lio žmo­ną Do­rą.

J. Bud­riū­nai­tei bu­vo la­bai įdo­mu pa­si­ner­ti į at­ku­ria­mo­sios do­ku­men­ti­kos žan­rą, o ne į me­ni­nį-vai­dy­bi­nį fil­mą. Šia­me fil­me ak­to­rių vaid­me­nys ne­by­lūs. To­dėl ak­to­rei bu­vo svar­bu per lai­ky­se­ną, elg­se­ną, ju­de­sį pa­ro­dy­ti he­ro­jės cha­rak­te­rį, pa­dė­tį šei­mo­je, san­ty­kį su ap­lin­ka.

„Di­džiu­lė ir vi­siš­kai nau­ja pa­tir­tis. Aš skai­čiau ne vaid­mens dia­lo­gus, o do­ku­men­ti­nę, is­to­ri­nę me­džia­gą, kad pa­žin­čiau tą mo­te­rį, ati­tik­čiau tai, ką skai­tys fil­me už­kad­ri­nis bal­sas, ką šia­me fil­me pa­sa­kos, pa­grįs is­to­ri­nius fak­tus po­li­to­lo­gai, is­to­ri­kai. Aš tu­rė­jau ne vaid­me­nį iš­mok­ti, o laik­me­tį pa­žin­ti“, – pa­sa­ko­jo ak­to­rė.

J. Bud­riū­nai­tė prieš vaid­me­nį var­tė iš­li­ku­sias Ch. Fren­ke­lio šei­mos nuo­trau­kas.

„Man rei­kė­jo bū­ti ne at­vi­ru­ku, o gy­vu žmo­gu­mi. Pa­ban­dy­ti at­skleis­ti tą mo­te­rį per jos lai­ky­se­ną bend­rau­jant su vy­ru. Aš su­pra­tau, kad Fren­ke­lių šei­mo­je bu­vo svar­bus vy­ro ir žmo­nos due­tas. Žy­dų tau­ty­bės šei­mo­se žmo­na ne­bū­na nuo­ša­ly­je nei nuo šei­mos, nei nuo vers­lo. Žy­dų tau­ty­bės mo­te­rys gal­būt kar­tais yra tik­res­nė gal­va ir už vy­rą, bet ji mo­ka pa­bū­ti ša­lia, nuo­ša­liau. Žy­dų mo­te­rys mo­ka bū­ti iš­min­tin­gos“, – pa­sa­ko­jo J. Bud­riū­nai­tė.

Ak­to­rė, įsi­gi­li­nu­si į iš­li­ku­sią is­to­ri­nę me­džia­gą apie Fren­ke­lių šei­mą, su­pra­to, ko­kia svar­bi bu­vo žmo­nos Do­ros nuo­mo­nė Chai­mui.

Ak­to­rę su­ža­vė­jo Do­ros veik­la – mo­ky­ti fab­ri­ko dar­bi­nin­kų duk­ras skai­čiuo­ti, skai­ty­ti. Fil­me yra sce­na, kai Do­ra skai­to fab­ri­ko dar­bi­nin­kų duk­roms kny­gą.

„Nors ji ga­lė­jo to ir ne­da­ry­ti, bet aki­vaiz­dus jos no­ras bu­vo da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me. Ji bu­vo iš­pru­su­si, tu­rin­ti sa­vo nuo­mo­nę, iš­min­tin­ga mo­te­ris“, – sa­kė J. Bud­riū­nai­tė.

Ak­to­rė, ga­vu­si pa­siū­ly­mą su­vai­din­ti Do­rą, nu­džiu­go dar ir to­dėl, kad ga­lės pa­ro­dy­ti, jog žy­dų tau­ta drau­ge su lie­tu­viais kū­rė Lie­tu­vos vals­ty­bę.

„Kaž­ko­kie spyg­lia­vi­mai­si ne­tel­kia tau­tų, ku­rios gy­ve­na ta­me pa­čia­me mies­te, to­je pa­čio­je vals­ty­bė­je. Kar­tais tie spyg­lia­vi­mai­si ro­do neišp­ru­si­mą, vai­kiš­ką už­si­spy­ri­mą ne­ma­ty­ti rea­ly­bės, kiek mes vi­si daug da­ro­me. Kaip svar­bu, kad vals­ty­bės 100-me­čio įam­ži­ni­mo kū­rė­jai at­si­grę­žė į Šiau­lius bū­tent per žy­dų tau­ty­bės žmo­gaus veik­lą. Šiau­liams ne lai­kas skirs­ty­tis į žy­dų, ru­sų, lie­tu­vių bend­ruo­me­nes. Mes vi­si esa­me Šiau­lių bend­ruo­me­nė“, – sa­kė ak­to­rė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Chai­mą Fren­ke­lį vai­di­na ope­ros so­lis­tas Ra­fai­las Kar­pis. Jo ran­ko­se – Ch. Fren­ke­lio odos fab­ri­ko pre­kės ženk­lu ta­pęs au­li­nis ba­tas rau­do­nu pa­du.

Sce­na­ris­tės Lau­ros Kur­lins­kai­tės tei­gi­mu, la­bai pa­si­se­kė fil­mo kū­rė­jams, kad yra iš­li­kęs au­ten­tiš­kas Ch. Fren­ke­lio na­mas.

Fil­mo re­ži­sie­rius Al­vy­das Šle­pi­kas sa­ko, kad Chai­mo Fren­ke­lio as­me­ny­bė yra nea­be­jo­ti­nai la­bai svar­bi vals­ty­bei.

Fil­me at­ku­ria­ma šimt­me­čio se­nu­mo Fren­ke­lių na­mų is­to­ri­ja.

Sce­na, kai Chai­mo Fren­ke­lio žmo­na Do­ra (ak­to­rė Jū­ra­tė Bud­riū­nai­tė) mo­ko fab­ri­ko dar­bi­nin­kų duk­ras (iš kai­rės šiau­lie­tės moks­lei­vės Eve­li­na Na­čy­tė ir Ger­man­tė Klad­kai­tė).

Epi­zo­di­niuo­se „bol­še­vi­kų“, „žy­dų fab­ri­ko dar­bi­nin­kų“, „gai­les­tin­go­sios se­sers“ vaid­me­ny­se – šiau­lie­čiai, Šiau­lių uni­ver­si­te­to Est­ra­dos me­no stu­di­jų pro­gra­mos stu­den­tai.

Dienos populiariausi

Švietimo laukia didelės permainos (23)

2017 m. kovo 21 d.
lankomiausias
daugiausiai komentuotas

Komentarai (1)

Filosofija, 2017-03-22 12:24
Po kruopelytę pradedame iš naujo dėlioti Lietuvos pamatus – iš darbų tų, kurie gyveno čia anksčiau

Rodomi komentarai nuo 1 iki 1. Iš viso: 1

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 1
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas

keywords=" border='0' alt='' />