(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Komentarai, nuomonės

JONAS IŠ DIDŽIŲJŲ LIETUVOS KUNIGAIKŠČIŲ

2017 m. sausio 11 d.

Vilius PURONAS

„ŠIAU­LIŲ KRAŠ­TO TĖ­VY­NAI­NIIS IR AM­ŽI­NAS JO VAL­DO­VAS“.

Prieš 490 me­tų jo var­du perva­din­ta PA­SI­DAB­RĖ
At­vaiz­das iš XVI šimt­me­čio pra­džios...

Gar­bu­sis Šiau­lių kraš­to metraštinin­kas Mau­ri­ci­jus Griš­ke­vi­čius sa­vo gar­siame kraš­to­ty­ri­nia­me vei­ka­le „Šiau­lių eko­no­mi­jos ar­ba sta­lo dva­rų aprašy­me“, ra­šy­ta­me Šiau­liuo­se 1855 me­tais, vi­są 15 sky­rių pa­sky­rė Jo­niš­kio garbin­gai is­to­ri­jai, ku­rią au­to­rius su­rin­ko iš įvai­rių gra­fo Zu­bo­vo ar­chy­vuo­se už­si­li­ku­sių Šiau­lių eko­no­mi­jos do­ku­men­tų.


Jo­je mi­ni­ma, kad apie Jo­niš­kio mies­te­lio pra­džią ra­šy­ti­nių ži­nių netu­ri, kad gy­ven­vie­tė PA­SI­DAB­RE va­di­no­si dar nuo pa­go­ny­bės lai­kų, šį pavadini­mą ga­vu­si nuo SI­DAB­RĖS upės... Met­raš­ti­nin­kas mi­ni, kad pir­mo­ji jį pa­sie­ku­si ži­nia apie Jo­niš­kį yra 1526-ųjų me­tų va­sa­rio 23 die­nos Jo­niš­kio pa­ra­pi­jos baž­ny­čios fun­da­ci­jos ak­tas, pa­si­ra­šy­tas Vil­niaus vys­ku­po Jo­no. Mau­ri­ci­jus Griš­ke­vi­čius kruopš­čiai per­ra­šy­tą do­ku­men­tą at­kar­to­ja sa­vo rank­raš­ty­je. Jo ma­ny­mu, mies­te­lis Jo­niškio pa­va­di­ni­mą prieš 490 me­tų ga­vo nuo šio di­di­ko var­do.


Ži­no­ma, kad nuo 1506 me­tų Šiau­liai ir Šiau­lių vals­čius pri­klau­sė Lie­tu­vos-Len­ki­jos ka­ra­liui Žy­gi­man­tui Se­najam, ku­ris apie 1519 me­tus ati­da­vė mies­tą ir vals­čių sa­vo ne­tei­sė­tam sū­nui Jo­nui, Vil­niaus vys­ku­pui, ku­ris pa­si­ra­ši­nė­da­vo Jo­nu iš Di­džių­jų Lie­tu­vos Ku­ni­gaikš­čių (Joan­nes de Mag­nis Du­ci­bus Lit­va­niae), ir sa­ve ti­tu­la­vo Šiau­lių kraš­to tė­vy­nai­niu ir am­ži­nu jo val­do­vu (He­res et per­pe­tuns pa­la­ti­nus Sav­len­sis). Jo­nas, kaip ir kiek­vie­nas mir­tin­ga­sis, ne­bu­vo be trū­ku­mų – jo mo­ti­na, ki­lu­si iš Si­le­zi­jos, ne­tu­rė­jo „mėlyno“ krau­jo, o apie pa­mo­tės – Žy­gi­man­to Se­no­jo ant­ro­sios žmo­nos Bo­nos žiau­rumą bei klas­tą dar ir da­bar le­gen­dos se­ka­mos. Gal to­dėl taip skru­pu­lin­gai Jo­nas pri­min­da­vo ap­lin­ki­niams, kad jis ku­ni­gaikš­čių krau­jo.


1530 me­tais di­de­lis gais­ras nu­siau­bė Vil­nių, su­de­gė treč­da­lis sos­ti­nės. Su­de­gė ir že­mu­ti­nė pi­lis, ir se­no­ji Vil­niaus Ka­ted­ra, Vy­tau­to lai­kais sta­ty­ta. Mū­sų Jo­nas puo­lė ją ener­gin­gai atsta­tinėti. Pag­rin­di­nius sta­ty­bos kaš­tus tu­rė­jo­me pa­kel­ti mes – Šiau­lių eko­no­mi­jos gyven­tojai, jo val­di­niai.
Mums tai ne­pa­ti­ko, pra­dė­jo­me maiš­tau­ti. Li­ki­mas te­be­kai­šio­jo Jo­nui pa­ga­lius į ra­tus ir sos­ti­nė­je: „Sta­tyk, sta­tyk sau na­mą, bet ja­me pa­ts ne­gy­ven­si...“ – gergž­dė pa­mo­tė Bo­na, li­ki­mo iro­ni­ja ta­pu­si mū­sų są­jun­gi­nin­ke. Ne­be­pa­kel­da­mas intri­gantės „na­mi­nio pjūk­lo“ (ci­tuo­ju am­žininkus), Žy­gi­man­tas Se­na­sis iš­pra­šė Ro­mos lei­di­mo Vil­niaus vys­ku­pą per­kel­ti į Poz­na­nę.


Jo­nas me­tus ati­dė­lio­jo iš­vy­ki­mą, pa­šli­jo jo svei­ka­ta. Žmo­nė­se pa­skli­do pa­ska­los, kad jį Bo­na nuodi­jusi... Poz­na­nė­je, pa­gy­ve­nęs vie­ne­rius me­tus, „Šiau­lių kraš­to tė­vy­nai­nis ir am­ži­nas jo val­do­vas“ 1537 me­tais mi­rė... Nuo to lai­ko vėl su­kan­ka ap­va­lus skai­čius – 480 me­tų.
Lie­tu­vos Met­ri­ka mi­ni, kad jo val­dy­mo me­tais „pa­ki­lo maiš­tas že­mai­čių ir lie­tu­vių, ku­ris tik­tai ta­da nu­ti­ko, kuo­met, po to Vil­niaus Vys­ku­po Jo­no mi­ri­mo, Šiau­lių ša­lis vėl prie ka­ra­liaus par­grį­žo“. Sun­ku da­bar pa­sa­ky­ti, kas pri­ver­tė maiš­tau­ti: re­li­gi­nio po­bū­džio neramu­mai – Lie­tu­vo­je pli­to pro­tes­tan­tiz­mas, ar per­ne­lyg „tvir­ta“ vys­ku­po Jo­no administraci­jos ran­ka, bet ka­da bū­si­me Vil­niu­je, jo­niš­kie­čiai bei vi­si šiau­lie­čiai, ei­da­mi pro Ka­ted­rą, bū­ti­nai stab­telkime...


Pas­ku­ti­niais sa­vo gy­ve­ni­mo me­tais Poz­na­nė­je vys­ku­pas Jo­nas su mei­le mi­nė­jo re­konst­ruo­tą sta­ti­nį Vil­niu­je. Mir­da­mas Ka­tedrai už­ra­šė sa­vo tur­tus ir pri­sa­kė jį pa­lai­do­ti vie­no­je iš šio pa­sta­to kop­ly­čių. Iliust­ra­ci­jo­se ma­to­me vys­ku­po Jo­no 1538-ai­siais me­tais at­sta­ty­to­sios rene­sansinės Vil­niaus Ka­ted­ros at­vaiz­dą, ku­ris neat­pa­žįs­ta­mai pa­ki­to ir da­bar­ti­nę iš­vaiz­dą įgi­jo po vė­les­nės, kla­si­cis­ti­nės re­konst­ruk­ci­jos XVIII am­žiaus pa­bai­go­je.

Ko­dėl?
To­dėl, kad anuo­met
dar ne­bu­vo gi­mu­si
pa­mink­lo­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja.

Dienos populiariausi

Kad nereiktų važiuoti iš Lietuvos

2017 m. vasario 17 d.
lankomiausias

DIENOS RECEPTAS

2017 m. vasario 17 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas