(detali)

Orai Šiauliuose

howit/24408/1/1/3/?typkodu=img&keywords=" border='0' alt='' />

Konkursai

Ni­jo­lė PAKŠ­TIE­NĖ, Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Vai­kų li­te­ra­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja
GAMINK ir balsuok
Ni­jo­lė PAKŠ­TIE­NĖ, Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Vai­kų li­te­ra­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Nuorodos

Automobilių nuoma
Pakruojo kraštas
Orai
Horoskopai
Kreditų ir paskolų palyginimas - Paskolose.lt
Plastikiniai langai ir balkonų stiklinimas
Farming simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017
FS17 mods
Farming simulator 2017 mods
Farming simulator 17 mods
ETS2 mods
Celebrity net worth
ATS mods
ETS 2 Mods
Swrafi sesxebi - Isesxe.com
LaenudON.ee
Farming Simulator 17 Mods
SEO PASLAUGOS
Farming Simulator 2017 Mods
FS 17 mods
Farming Simulator 17 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2015 Mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming simulator 2017 mods
Top Amazon Marketplaces
Universalus Meistras
www.krantas.lt
www.nmc.lt
Gyvenimo spalvos

Kelius į pasaulį atvėrė sportas ir laiškai

2017 m. vasario 11 d.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

BMX dvi­ra­čių spor­to pra­di­nin­ką Lie­tu­vo­je, tre­ne­rį Al­ber­tą Rim­šą nuo vai­kys­tės vi­lio­jo to­li­mi kraš­tai. Pri­si­lies­ti prie ki­tų ša­lių kul­tū­ros mo­kyk­lo­je pa­dė­da­vo su­si­ra­ši­nė­ji­mas su vai­kais iš įvai­rių ša­lių, vė­liau į ne­to­li­mą už­sie­nį ke­lius nu­tie­sė dar­bas, o Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gų at­si­ra­do ir to­li­miau­siuo­se pa­sau­lio kraš­tuo­se.

jurgita@skrastas.lt

Aist­ra ke­liau­ti

Bai­gęs Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą, A. Rim­ša įsi­dar­bi­no Šiau­lių pre­ci­zi­nių stak­lių in­ži­nie­riu­mi. Įmo­nės dar­buo­to­jams daž­nai tek­da­vo va­žiuo­ti į ko­man­di­ruo­tes, tik ne vi­si jas mėg­da­vo, o Al­ber­tą vi­lio­jo ke­lio­nės – iš­mai­šė be­veik vi­są So­vie­tų Są­jun­gą. Pa­vyk­da­vo nu­ke­liau­ti ir į Len­ki­ją ar Če­kos­lo­va­ki­ją.

Kar­tą su šei­ma au­to­mo­bi­liu iš­si­ruo­šė į Če­kos­lo­va­ki­ją. Laz­di­jų mui­ti­nė­je mui­ti­nin­kas ap­žiū­rė­jo au­to­mo­bi­lį ir jau ruo­šė­si pra­leis­ti, tik stai­ga sep­tyn­me­tis sū­nus Ar­vy­das sa­ko: „Dė­de, tė­tis po sė­dy­nė­mis yra pa­slė­pęs ben­zi­no.“

„Mes su žmo­na li­ko­me be ža­do. Mui­ti­nin­kas lie­pė iš­pil­ti ben­zi­ną. Bai­siai py­ko­me ant vai­kų, kad į ke­lio­nę te­ko leis­tis be ku­ro, pri­si­ža­dė­jo­me, kad nie­ko jiems ne­pirk­si­me. Nu­vy­kę į Če­ki­ją, pri­si­pir­ko­me ava­ly­nės. Sū­nus ir sa­ko: „Jei­gu mums nie­ko ne­pirk­si­te, grįž­da­mi mui­ti­nė­je pa­sa­ky­si­me, kad jūs ve­ža­te daug ba­tų.“ Te­ko nu­si­leis­ti, bet bu­vo la­bai bai­su, nes ne­ga­lė­jai ži­no­ti, ką jie pa­sa­kys grįž­tant per sie­ną“, – pri­si­mi­nęs juo­kia­si tre­ne­ris.

Su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gai iš vi­so pa­sau­lio

Pra­si­dė­jus At­gi­mi­mui, su­ži­bo vil­tis ka­da nors iš­vys­ti ir to­li­mas ša­lis.

Kar­tą laik­raš­ty­je „Kom­jau­ni­mo tie­sa“ (nuo 1990 me­tų „Lie­tu­vos ry­tas“ – aut. pa­st.) ra­do skel­bi­mą, jog at­siun­tus į re­dak­ci­ją 10 rub­lių, ga­li­ma gau­ti 10 ad­re­sų iš vi­so pa­sau­lio. Kar­tu su žmo­na Onu­te nu­siun­tė 20 rub­lių ir ga­vo 20 ad­re­sų. Pa­ra­šė 20 laiš­kų ir ga­vo net 16 at­sa­ky­mų.

Vė­liau A. Rim­šos ad­re­są iš­spaus­di­no ai­rių žur­na­las „Pen Friends“ ("Su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gai"), šiau­lie­tį ta­da pa­sie­kė dar 86 no­rin­čių­jų su­si­ra­ši­nė­ti ad­re­sai.

Da­bar šiau­lie­tis su­si­ra­ši­nė­ja su maž­daug 25 žmo­nė­mis iš vi­so pa­sau­lio, 16 iš jų yra nuo­la­ti­niai su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gai.

„La­bai įdo­mu su­si­tik­ti su žmo­nė­mis, su ku­riais su­si­ra­ši­nė­ji“, – sa­ko pa­šne­ko­vas. Be to, jau­čia­si sau­giau vyk­da­mas į sve­čias ša­lis, kai ži­no, jog oro uos­te pa­si­tiks drau­gai, šil­tai priims.

Rim­šų na­mų du­rys taip pat at­vi­ros su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gams. Va­sa­rą kaip tik lau­kia sve­čių iš JAV.

Su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gai la­bai skir­tin­gi. Vie­ni ra­šo la­bai il­gus laiš­kus apie sa­vo kas­die­ny­bę, ki­ti – apie po­mė­gius, ke­lio­nes.

Su­si­ra­ši­nė­ja su aust­re, ku­ri do­mi­si van­den­len­čių spor­tu, taip pat ko­lek­cio­nuo­ja at­vi­ru­kus, tu­ri jų pu­sant­ro mi­li­jo­no. Jos ko­lek­ci­jo­je yra apie 150 at­vi­ru­kų su įvai­rių Lie­tu­vos vie­to­vių vaiz­dais. Jei­gu va­sa­rą pa­vyks nu­va­žiuo­ti į Aust­ri­ją, A. Rim­ša pla­nuo­ja su­si­tik­ti su ja.

Tarp su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gų yra ir olan­das mu­zie­ji­nin­kas, ko­lek­cio­nuo­jan­tis kriauk­les. Jo na­muo­se vi­sos spin­tos, stal­čiai pil­ni kriauk­lių.

Tarp su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gų yra ir to­kių, su ku­riais sie­ja be­maž 60 me­tų drau­gys­tė. Bū­da­mas šeš­to­kas Al­ber­tas pra­dė­jo ko­lek­cio­nuo­ti pa­što ženk­lus ir kaip rim­tas ko­lek­ci­nin­kas su­si­ra­ši­nė­jo su ko­lek­ci­nin­kais iš ki­tų ša­lių.

Paš­ne­ko­vas ro­do nau­ja­me­tį če­ko Je­ros­la­vo Po­hor­ly svei­ki­ni­mo at­vi­ru­ką. At­vi­ru­ke pa­vaiz­duo­tas se­nis be­sme­ge­nis su Če­ki­jos ir Lie­tu­vos vė­lia­vų spal­vų ša­li­ku, apa­čio­je – ka­lig­ra­fiš­ka ra­šy­se­na už­ra­šy­tas svei­ki­ni­mas. A. Rim­ša sa­ko, kad Je­ros­la­vas vi­sa­da at­siun­čia sa­vo pieš­tų nuo­tai­kin­gų at­vi­ru­kų.

A. Rim­ša sa­ko, kad da­bar be­pi­gu ra­šy­ti ir skai­ty­ti laiš­kus įvai­rio­mis už­sie­nio kal­bo­mis, ga­li­ma pa­si­nau­do­ti „Goog­le“ ver­tė­ju, o kol to­kio iš­ra­di­mo ne­bu­vo, ra­šy­da­vo laiš­kus ang­lų kal­ba. Ta­čiau mo­kyk­lo­je Al­ber­tas mo­kė­si pran­cū­zų kal­bos, ra­šy­ti ang­lų kal­ba pa­dė­da­vo drau­gai. Daž­nai tal­kin­da­vo Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­to Ser­gė­jaus Mac­ke­vi­čiaus žmo­na Pal­mi­ra.

„Kar­tą S. Mac­ke­vi­čius klau­sia: „Tu čia taip kiek­vie­nam ir ra­šai? Tu tik var­dą pa­keisk.“ Aš taip ir pa­da­riau. Vie­nas teks­tas, ad­re­sa­tai – skir­tin­gi, tik per klai­dą Mar­ga­ret nu­siun­čiau laiš­ką su „Dear Brain“. Ga­vau la­bai ne­pa­ten­kin­tos Mar­ga­ret at­sa­ky­mą, kad ji ne Brai­nas“, – juo­kia­si A. Rim­ša.

Nusp­ren­dė, kad bus ge­riau iš­mok­ti ang­lų kal­bos – pra­vers ir ke­liau­jant, ir su­si­ra­ši­nė­jant. Kar­tu su žmo­na Onu­te už­si­ra­šė į kur­sus pas Didžd­va­rio gim­na­zi­jos ang­lų kal­bos mo­ky­to­ją El­vy­rą Bal­čiū­nai­tę. Be­si­mo­ky­da­mi la­bai su­si­drau­ga­vo su mo­ky­to­ja. A. Rim­ša šyp­so­si, kai at­si­ran­da drau­gys­tė, pra­si­de­da tin­gi­nys­tė. Taip ang­lų kal­bos ge­rai ir neiš­mo­ko.

Pa­dė­da­vo su­ras­ti ar­ti­muo­sius

Kai ke­liai į pa­sau­lį ta­po at­vi­ri, pra­dė­jo ke­liau­ti ir į BMX var­žy­bas, ku­rio­se da­ly­vau­da­vo A. Rim­šos auk­lė­ti­nė ir duk­ra Vil­ma.

Nu­vy­kęs į ša­lį A. Rim­ša su­tik­da­vo ne tik su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gus, bet ir ieš­ko­da­vo tos ša­lies lie­tu­vių bend­ruo­me­nių, drau­gi­jų, už­megz­da­vo su jo­mis ry­šius.

Bu­vo­jant Ka­na­do­je, Kal­ga­rio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės va­do­vė į su­si­ti­ki­mą su šiau­lie­čiais at­siun­tė lie­tu­viš­kų šak­nų tu­rin­čią mer­gi­ną Šir­lę. Mer­gi­na la­bai anks­ti ne­te­ko tė­vų ir vi­siš­kai ne­mo­kė­jo lie­tu­vių kal­bos, tik ži­no­jo, kad Lie­tu­vo­je tu­ri ar­ti­mų gi­mi­nių ir pa­pra­šė su­ras­ti dė­dę, tė­vo bro­lį.

Grį­žęs į Lie­tu­vą Al­ber­tas ėmė­si ieš­ko­ti žmo­nių su nu­ro­dy­ta pa­var­de, bet paieš­kos bu­vo be­vai­sės. Tuo­met įdė­jo skel­bi­mą į „Lie­tu­vos ži­nias“. Už po­ros die­nų su­lau­kė skam­bu­čio iš Vil­niaus: „Tai aš esu tas dė­dė.“

Šir­lė su šei­ma Lie­tu­vo­je lan­kė­si jau du kar­tus, šie­met vėl pla­nuo­ja at­vyk­ti. Mo­te­ris ap­lan­ko ne tik dė­dę, bet ir Rim­šas.

Sve­čiuo­jan­tis Ar­gen­ti­no­je pas vie­tos lie­tu­vius taip pat su­lau­kė pra­šy­mų pa­dė­ti su­ras­ti gi­mi­nes. Vie­na mo­te­ris ieš­ko­jo sa­vo pus­se­se­rės Lie­tu­vo­je, Bir­žuo­se. Pra­dė­jus paieš­kas, at­si­lie­pė gi­mi­nai­tė ir pa­sa­kė, kad ieš­ko­ma pus­se­se­rė gy­ve­na Bue­nos Ai­rė­se, tai­gi vi­sai ne­to­li tos, ku­ri ieš­ko.

Ne­ti­kė­ti su­si­ti­ki­mai

2002 me­tais Rim­šos da­ly­va­vo Bra­zi­li­jo­je vy­ku­sia­me pa­sau­lio BMX čem­pio­na­te. Ke­lio­nę ir marš­ru­tą po Bra­zi­li­ją lie­tu­viams ruo­šė iš Šiau­lių ki­lęs Lie­tu­vos gar­bės kon­su­las Jo­nas Va­la­vi­čius ir jo duk­te­rė­čia.

„Iki var­žy­bų ne­bu­vau ma­tęs nei kon­su­lo, nei jo duk­te­rė­čios, – pa­sa­ko­ja A. Rim­ša. – Vie­ną die­ną var­žy­bų me­tu priė­jo prie ma­nęs apie 50 me­tų vy­ras, pri­si­sta­tė, kad yra lie­tu­vis, po var­žy­bų pa­kvie­tė į res­to­ra­ną. Pa­gal­vo­jau, kad tai ir yra Lie­tu­vos kon­su­las, ir ati­da­viau jam vi­sus su­ve­ny­rus iš Lie­tu­vos. Kai vė­liau nu­vy­ko­me į kon­su­la­tą, pa­ma­čiau, kad tai vi­sai ne tas žmo­gus, o aš ne­be­tu­riu do­va­nų. Te­ko rau­do­nuo­ti iš gė­dos ir aiš­kin­tis, kas įvy­ko.“

Rim­šos grei­čiau­siai bend­ra­vo su Bra­zi­li­jos lie­tu­viu ju­ris­tu iš San Pau­lo, ku­ris per lie­tu­vių bend­ruo­me­nę su­ži­no­jo, kad čem­pio­na­te da­ly­vaus spor­ti­nin­kai iš Lie­tu­vos.

Po čem­pio­na­to Al­ber­tas su Vil­ma nu­ta­rė vyk­ti prie Ig­va­su kriok­lio, esan­čio Bra­zi­li­jos ir Ar­gen­ti­nos pa­sie­ny­je. Pa­ke­liui į vieš­bu­tį pa­ma­tė gra­žų so­dą, pil­ną lau­ki­nių paukš­čių ir nu­spren­dė po jį pa­si­vaikš­čio­ti. Ke­lias ėjo per džiung­les. Iš pra­džių at­ro­dė, kad ne­to­li, bet nu­žings­nia­vus 3–4 ki­lo­met­rus pra­dė­jo ly­no­ti ir tem­ti, gąs­di­no lau­ki­nių žvė­rių gar­sai, pa­si­da­rė ne­jau­ku.

Ke­liau­to­jai pa­su­ko at­gal į vieš­bu­tį, bet kiek stab­dė pro ša­lį va­žiuo­jan­čius au­to­mo­bi­lius, nie­kas ne­no­rė­jo su­sto­ti. Pa­ga­liau su­sto­jo ma­ši­na, ku­rio­je sė­dė­jo 30-me­čiai vy­ras ir mo­te­ris.

„Mums be­kal­bant su Vil­ma, mo­te­ris ang­liš­kai pa­klau­sė, iš kur mes esa­me. Aš pa­sa­kiau, kad iš Lie­tu­vos. Mo­te­ris ap­si­džiau­gė ir pa­sa­kė, kad jos vy­ro se­ne­lio bro­lis Jus­ti­nas Stau­gai­tis 1918 me­tais pa­si­ra­šė Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ak­tą“, – pa­sa­ko­ja Al­ber­tas.

Ar­gen­ti­nie­čiai Rim­šas par­ve­žė iki pat vieš­bu­čio ir vi­si kar­tu nu­si­fo­tog­ra­fa­vo. Al­ber­tas tik ap­gai­les­tau­ja, kad per tą su­si­jau­di­ni­mą pa­mir­šo ap­si­keis­ti ad­re­sais.

Prieš pu­sant­rų me­tų Ar­gen­ti­nos Sant­ja­go del Es­te­ro mies­te šiau­lie­čiai sve­čia­vo­si pas du lie­tu­vius – An­to­ni­jų (An­ta­ną) Ja­nu­lį ir Kar­lą (Ka­ro­lį) Paš­ke­vi­čių. Pas­ta­ra­sis – bu­vęs ka­lė­ji­mo vir­ši­nin­kas, jau ne­kal­ban­tis lie­tu­viš­kai, An­to­ni­jus dir­ba par­duo­tu­vė­je ir lie­tu­vių kal­bą dar šiek tiek prisimena. Jų priė­mi­mai vi­sa­da bū­na šil­ti, su gau­sy­be vai­šių.

Įdo­mu tai, kad Sant­ja­go del Es­te­ro mies­te yra Lie­tu­vos gat­vė. Tie­sa, ne­la­bai di­de­lė ir ne­la­bai šva­ri.

Ke­lio­nė su šū­viais

Įdo­mių nuo­ty­kių Rim­šos pa­ty­rė 2007 me­tais Ko­lum­bi­jo­je. Tais me­tais Vil­ma da­ly­va­vo įvai­rio­se BMX var­žy­bo­se Či­lė­je, Ar­gen­ti­no­je, Ko­lum­bi­jo­je rink­da­ma taš­kus at­ran­kai į 2008 me­tų Olim­pi­nes žai­dy­nes Pe­ki­ne.

Atsk­ri­dus į Ko­lum­bi­jos sos­ti­nę Bo­go­tą, šiau­lie­čius pa­si­ti­ko vie­no ko­lum­bie­čio BMX spor­ti­nin­ko drau­gas ir nu­ve­žė į vieš­bu­tį ne­di­de­lia­me mies­te­ly­je, esan­čia­me maž­daug už 60 ki­lo­met­rų nuo sos­ti­nės.

„At­vy­ko­me nak­tį. Vaiz­das bu­vo bai­sus. Ma­tyt, die­ną vy­ko tur­gus, gat­vės pil­nos šiukš­lių, vaikš­to per­ka­rę di­de­li šu­nys, ki­ti gu­li prie na­mų, pri­me­nan­čių fa­ve­las. Vieš­bu­tis ne­baig­tas sta­ty­ti. Pa­si­ro­do, jei yra pa­sta­ty­tos sie­nos, už­dė­tas per­den­gi­mas, su­dė­ti lan­gai, du­rys, va­di­na­si, vieš­bu­tis jau įreng­tas. Du­še van­duo bė­go silp­na sro­ve­le ir vos drung­nas. Pa­si­ro­do, van­dens sta­ti­nė bu­vo su­mon­tuo­ta ant sto­go ir van­duo įšil­da­vo nuo sau­lės. Mū­sų kam­ba­rys neuž­si­ra­ki­no, ir iš­va­žiuo­da­mi į var­žy­bas gal­vo­da­vo­me, ar grį­žę ra­si­me daik­tus. Ačiū Die­vui, nie­kas ne­din­go“, – pa­sa­ko­ja A. Rim­ša.

Į var­žy­bas bu­vo at­vy­ku­si Ko­lum­bi­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės sek­re­to­rė gy­dy­to­ja Sta­sė Slat­ku­tė. Ji pa­kvie­tė šiau­lie­čius į sa­vo ran­čą, esan­čią 15 ki­lo­met­rų už Bo­go­tos.

Paim­ti Rim­šų prie vieš­bu­čio at­va­žia­vo du links­mi maž­daug 30–35 me­tų vy­ru­kai su ne pir­mos jau­nys­tės for­du. Vy­ru­kai ke­lio­nė­je juo­ka­vo, lai­dė są­mo­jus, bet tik­ras links­mu­mas pra­si­dė­jo at­vy­kus į Bo­go­tą.

9 mi­li­jo­nų gy­ven­to­jų mies­tas tę­sia­si apie 30 ki­lo­met­rų ir įsi­kū­ręs 2 600 met­rų aukš­ty­je virš jū­ros ly­gio. Vos pri­va­žia­vus pir­mą san­kry­žą au­to­mo­bi­lis už­ge­so. Te­ko su­kti į de­ga­li­nę pa­si­pil­dy­ti ku­ro. Ta­čiau prie ki­tos san­kry­žos ma­ši­na ir vėl už­ge­so. Šiaip ne taip už­ve­dę nu­va­žia­vo vėl į de­ga­li­nę, šį kar­tą už­si­pil­ti du­jų. Ne­pa­dė­jo ir tai, ki­to­je san­kry­žo­je ma­ši­na ir vėl už­ge­so.

Te­ko lip­ti iš ma­ši­nos ir ją stum­ti, kol už­si­ves. Ir taip pro­ce­dū­ra kar­to­jo­si prie kiek­vie­nos san­kry­žos, gat­vė­se, kur au­to­mo­bi­lių ju­dė­ji­mas vyks­ta še­šio­mis juos­to­mis. Vie­no­je san­kry­žo­je au­to­mo­bi­lį pa­dė­jo stum­ti ir du po­li­ci­nin­kai. Sun­kiau­sia bu­vo pa­vy­ti už­si­ve­du­sią ma­ši­ną ir į ją su­šok­ti.

„Vie­nu mo­men­tu, ma­tyt, va­rik­ly­je su­si­kau­pė daug du­jų ir įvy­ko spro­gi­mas. Pro ša­lį ėju­si mo­te­ris su maž­daug 5 me­tų mer­gai­te kri­to ant že­mės, ma­tyt, pa­gal­vo­jo, kad šau­do FARC gink­luo­ti re­vo­liu­cio­nie­riai“, – pa­sa­ko­ja Al­ber­tas.

S. Slat­ku­tės ran­čą pa­sie­kė po 4 va­lan­dų ke­lio­nės, ku­ri, va­žiuo­jant ge­ru trans­por­tu, bū­tų tru­ku­si pu­sant­ros va­lan­dos.

„Tiek įdo­mių ir juo­kin­gų nu­ti­ki­mų ke­lio­nė­se yra bu­vę, kad rei­kė­tų ka­da kny­gą pa­ra­šy­ti“, – šyp­so­si A. Rim­ša.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Bue­nos Ai­rės gat­vė­je prie su­ve­ny­rų par­duo­tu­vės Al­ber­tas Rim­ša nu­si­fo­tog­ra­fa­vo prie gar­siau­sių pa­sau­ly­je ar­gen­ti­nie­čių – po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus ir fut­bo­li­nin­ko Die­go Ma­ra­do­nos – skulp­tū­rų.

Bue­nos Ai­rių ka­pi­nės la­biau pri­me­na mies­tą.

Ar­gen­ti­nos mies­tuo­se ark­liu trau­kia­mi ve­ži­mai nė­ra re­te­ny­bė.

Prie įspū­din­go Ig­va­su kriok­lio Bra­zi­li­jos pu­sė­je.

Al­ber­tas Rim­ša su ar­gen­ti­nie­čiais, par­ve­žu­siais iš Bra­zi­li­jos džiung­lių. Jau­no vy­ro (cent­re) se­ne­lio bro­lis Jus­ti­nas Stau­gai­tis 1918 me­tais pa­si­ra­šė Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ak­tą.

Ka­na­die­tė Šir­lė (ant­ra iš de­ši­nės) A. Rim­šos dė­ka Lie­tu­vo­je su­ra­do sa­vo dė­dę. Mo­te­ris su šei­ma šiais me­tais Lie­tu­vo­je pla­nuo­ja ap­si­lan­ky­ti tre­čią kar­tą.

Ar­gen­ti­nos Sant­ja­go del Es­te­ro mies­te šiau­lie­čiai Vil­ma ir Al­ber­tas Rim­šos kar­tu su vie­tos lie­tu­viais An­to­ni­ju­mi Ja­nu­liu (ant­ras iš de­ši­nės) ir Kar­lu Paš­ke­vi­čiu­mi (kai­rė­je) nu­si­fo­tog­ra­fa­vo prie Lie­tu­vos (Rep. de Li­tua­nia) gat­vės len­te­lės.

Su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gas če­kas Je­ros­la­vas vi­sa­da nu­džiu­gi­na sa­vo pieš­tais at­vi­ru­kais ir dai­liai už­ra­šy­tais svei­ki­ni­mais bei laiš­kais.

Su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gai vie­ni ki­tiems siun­čia la­pe­lį su ant­spau­dais ir lip­du­kais. Kiek­vie­nas ga­vęs laiš­ką už­kli­juo­ja sa­vo lip­du­ką ir la­pe­lį pa­štu siun­čia ki­tam drau­gui. La­pe­lis ke­liau­ja po pa­sau­lį tol, kol nau­jiems lip­du­kams ir ant­spau­dams ne­be­lie­ka vie­tos.

Dienos populiariausi

Kad nereiktų važiuoti iš Lietuvos (3)

2017 m. vasario 17 d.
lankomiausias

Domas Griškevičius skubiai grąžintas į vicemerus (47)

2017 m. vasario 17 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas

keywords=" border='0' alt='' />