(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Centas prie cento

101 verslo idėja

2017 m. vasario 15 d.
Regina MUSNECKIENĖ

Jei­gu sa­vo feis­bu­ko pa­sky­ro­je tu­ri dau­giau kaip 2 000 drau­gų, ga­li su­si­kur­ti vers­lą juos par­duo­da­mas. Ga­li už­dirb­ti lais­ty­da­mas gė­les ar ve­džio­da­mas šu­nis, nu­pjau­da­mas žo­lę ar nu­kas­da­mas snie­gą, pa­dė­da­mas su­neš­ti ar iš­neš­ti sun­kius daik­tus, grėb­da­mas la­pus ir par­duo­da­mas jų kom­pos­tą.

Šios ir ki­tos vers­lo idė­jos bu­vo pri­sta­ty­tos Kel­mė­je vy­ku­sia­me vers­lu­mo ska­ti­ni­mo ren­gi­ny­je „101 vers­lo idė­ja“.

reginamus@skrastas.lt

Iš­nau­do­ki­me sa­vo kom­pe­ten­ci­jas

Vers­lu­mo ska­ti­ni­mo ren­gi­nį suor­ga­ni­za­vu­si Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų ir stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Sa­mu­ly­tė ra­gi­no vers­lą pra­dė­ti nuo ne­di­de­lių da­ly­kų, ku­riems ne­rei­kia in­ves­ti­ci­jų. Tie­siog rei­kia iš­nau­do­ti sa­vo tu­ri­mas komp­eten­ci­jas ir ta­len­tus. Tam ga­li pa­si­tar­nau­ti kom­piu­te­ri­nės tech­no­lo­gi­jos.

Spe­cia­lis­tė pa­brė­žė di­de­les ga­li­my­bes ra­šy­ti ir kur­ti su­ge­ban­tiems žmo­nėms. Ga­li­ma ra­šy­ti straips­nius ir par­duo­ti juos in­ter­ne­to sve­tai­nėms.

Ga­li­ma pub­li­kuo­ti ir re­cen­zi­jas apie įvai­rius pro­duk­tus, ku­riuos pa­ts nau­do­ji bui­ty­je. Pro­duk­tą nau­do­jan­čio žmo­gaus ver­ti­ni­mas yra pui­kiau­sia rek­la­ma.

Neb­lo­gai per­ka­mi straips­niai apie ke­lio­nes, elekt­ro­ni­nės kny­gos. Ga­li kur­ti ir at­li­kė­jams par­duo­ti sa­vo dai­nas ar­ba teks­tus dai­noms.

„In­ter­ne­tas su­tei­kia ne­ri­bo­tas vers­lo ga­li­my­bes, – ti­ki­no l. Sa­mu­ly­tė. – Ga­li­ma teik­ti vir­tua­laus biu­ro ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­slau­gas, nes ne vi­soms įmo­nėms ap­si­mo­ka kur­ti ad­mi­nist­ra­to­riaus eta­tą. Kel­mės ra­jo­ne – apie 400 įmo­nių. Ko­dėl joms ne­pa­siū­lius ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­slau­gų?“

Ga­li­ma teik­ti ko­re­pe­ti­to­riaus pa­slau­gas ar­ba pa­dė­ti mo­ki­niams ruoš­ti pa­mo­kas. Su­kū­ręs sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nę ga­li už­dirb­ti iš rek­la­mos. Jo­je ir ki­to­se, ypač tarp­tau­ti­nė­se, sve­tai­nė­se ga­li­ma par­da­vi­nė­ti sa­vo ran­kų dar­bo pa­puo­ša­lus ir ki­to­kias pre­kes. Ga­li tar­pi­nin­kau­ti, su­ves­da­mas pir­kė­ją su par­da­vė­ju. Ypač, jei­gu mo­ki už­sie­nio kal­bą. Tuo­met ga­li tap­ti eks­por­to ir im­por­to agen­tu.

Fi­nan­sų spe­cia­lis­tai ga­li už­siim­ti pre­ky­ba va­liu­to­mis. Tvar­ky­ti na­mų ūkio bu­hal­te­ri­ją.

Or­ga­ni­za­to­riaus ir ar­tis­to ta­len­tą tu­rin­tys žmo­nės „iš­su­ka“ vers­lą or­ga­ni­zuo­da­mi va­ka­rė­lius, su­si­ti­ki­mus, ren­gi­nius.

Me­džio dir­bi­niai „ant ban­gos“

L. Sa­mu­ly­tė pa­tei­kė pa­vyz­dį, kaip vie­nas aust­ra­las iš­su­ko vers­lą pra­dė­jęs ga­min­ti me­džio žie­vės san­da­lus. Nors juos avi žmo­gus, ta­čiau san­da­lai že­mė­je iš­spau­džia gy­vū­no pė­dą. Apa­vas la­bai grei­tai iš­po­pu­lia­rė­jo.

„Gal kas su­ge­ba ką nors ga­min­ti iš me­džio, šie dir­bi­niai da­bar la­bai pa­klau­sūs, – ti­ki­no pra­ne­šė­ja. – Už­sie­ny­je la­bai per­ka­mi me­di­niai laik­ro­džiai. So­dy­bo­se mėgs­ta­mi me­džiu grįs­ti ta­ke­liai. Ga­ran­tuo­ta sėk­mė, jei­gu ga­min­si­te me­di­nes šach­ma­tų fi­gū­ras. Skan­di­na­vai mie­lai pirk­tų vai­kiš­kus me­di­nius na­me­lius.“

Po­pu­lia­rė­ja bal­dai gy­vū­nams. Jų ieš­ko šve­dai ir nor­ve­gai.

Dar vie­na ni­ša vers­lui – su­pirk­ti, res­tau­ruo­ti, o pa­skui par­duo­ti se­nus bal­dus.

Ga­li­ma res­tau­ruo­ti ar­ba pa­čiam iš me­džio pa­ga­min­ti ka­rie­tą ir nuo­mo­ti ją ves­tu­vėms, krikš­ty­noms ar ki­toms iš­kil­mėms.

Ne­su­dė­tin­gos pa­slau­gos ga­li at­neš­ti pi­ni­gų

Pa­sak pra­ne­šė­jos, ir ne­di­de­liuo­se mies­tuo­se, to­kiuo­se kaip Kel­mė, žmo­nėms la­bai rei­kia pa­pras­tų pa­slau­gų. Jei­gu tu­ri jė­gos, ga­li pa­dė­ti per­si­kraus­ty­ti, per­stum­dy­ti bal­dus na­muo­se, ar­ba juos išar­dy­ti ir su­rink­ti.

Jei­gu vai­ruo­ji, ga­li nu­vež­ti ir par­vež­ti iš mo­kyk­los ar­ba dar­že­lio jau­nų, dir­ban­čių šei­mų vai­kus. Jei už­ten­ki kant­ry­bės ir tak­to, tu­ri pe­da­go­gi­nių ži­nių, ga­li im­tis vai­kų prie­žiū­ros. Ga­li­ma tap­ti pri­va­čia atei­nan­čia auk­le, kai ser­ga vai­kai.

Dar vie­na ne­su­dė­tin­ga pa­slau­ga – na­mų prie­žiū­ra, va­ly­mas, gė­lių pa­lais­ty­mas, au­ga­lų prie­žiū­ra. L. Sa­mu­ly­tės įsi­ti­ki­ni­mu, yra žmo­nių, ga­lin­čių mo­kė­ti už to­kias pa­slau­gas.

Dir­ban­tiems, ypač jei­gu va­ži­nė­ja to­liau, žmo­nėms pro­ble­mų su­da­ro gy­vū­nai, ypač šu­nys, ku­riuos rei­kia ve­džio­ti. Ne­di­de­lį vers­liu­ką ga­li­ma su­kur­ti siū­lant šu­nų ve­džio­ji­mo ar­ba ap­skri­tai gy­vū­nų prie­žiū­ros pa­slau­gą.

Se­nė­jant vi­suo­me­nei kar­tais la­bai rei­ka­lin­gos pa­siun­ti­nio pa­slau­gos. Pa­vyz­džiui, vy­res­nio am­žiaus sen­jo­rą pa­ly­dė­ti į ban­ką, pas gy­dy­to­ją, į par­duo­tu­vę.

Ge­ban­tys ga­min­ti mais­tą ga­li siū­ly­ti at­vež­ti pa­gei­dau­ja­mus pa­tie­ka­lus į na­mus ar­ba įkur­ti mo­bi­lią ka­vi­nę. L. Sa­mu­ly­tės nuo­mo­ne, to­kia pa­slau­ga kel­miš­kiai tik­rai mie­lai nau­do­tų­si.

Dau­ge­liui na­muo­se pra­vers­tų ir siu­vė­jo bei kir­pė­jo pa­slau­gos. Da­bar ypač po­pu­lia­rios eko­lo­giš­kos me­džia­gos, bū­tų po­pu­lia­rūs ir su jo­mis dir­ban­tys kir­pė­jai bei siu­vė­jai.

Gal­būt ne vi­sais at­ve­jais bū­tų ga­li­ma pra­gy­ven­ti iš to­kio vers­lo. Ta­čiau plė­to­jant juos ša­lia ki­tos veik­los, pa­vyz­džiui, dar­bo, jie pa­di­din­tų fi­nan­si­nes šei­mos ga­li­my­bes.

Iš­nau­dok tu­ri­mus re­sur­sus

Vers­lus žmo­gus vi­suo­met ap­si­dai­ro ir pa­mąs­to, kaip iš to, ką tu­ri, iš­spaus­ti kuo dau­giau nau­dos. Pa­vyz­džiui, se­ną kai­mo so­dy­bą ga­li­ma iš­nau­do­ti et­no­tu­riz­mui. Te­gu jau­ni­mas ma­to, kaip anks­čiau gy­ven­da­vo žmo­nės. Gal­būt jie no­rės net pa­vie­šė­ti ke­lias die­nas to­kio­je, laik­raš­čiais iš­kli­juo­to­mis sie­no­mis so­dy­bo­je, ku­rio­je nė­ra nei vi­daus tua­le­to, nei praus­tu­vo, nei ki­tų pa­to­gu­mų.

Jei­gu tu­ri nuo­la­tos to­li va­ži­nė­jan­tį au­to­mo­bi­lį, ant jo ga­li­ma pub­li­kuo­ti rek­la­mą ir už tai im­ti pi­ni­gus.

Tu­rin­tys tven­ki­nius ga­li au­gin­ti vė­žius, ku­riuos pa­sta­ruo­ju me­tu su­per­ka vie­na Lat­vi­jos įmo­nė.

Tu­ri že­mės skly­pe­lį – au­gink vais­ta­žo­les ir prie­sko­nius.

Tu­ri so­dą, su­grėb­tų la­pų ne­su­de­gink. Kom­pos­tuok ir par­duok – iš jų pa­ga­mins me­džio ang­lis. Ar­ba pa­nau­dos kaip trą­šą.

Tu­ri at­lie­ka­mų dra­bu­žių ir mo­ki siū­ti – juos per­siūk, su­tvar­kyk, pa­puošk nau­jo­mis de­ta­lė­mis ir par­duok.

Lai­kai ba­lan­džių – iš­nuo­mok juos ves­tu­vi­nin­kams. Tu­ri erd­vų kie­mą – leisk ja­me pa­si­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius ir už tai imk pi­ni­gus.

Tu­ri at­lie­ka­mos erd­vės na­muo­se – įkurk vai­kų žai­di­mų kam­ba­rį, ku­ria­me ma­mos pa­lik­tų sa­vo ma­žy­lius, kol pa­čios lan­ky­sis par­duo­tu­vė­se, kir­pyk­lo­se ar­ba tvar­kys rei­ka­lus įstai­go­se.

Esi gra­ži – su­burk dar ke­le­tą gra­žių mer­gi­nų ko­man­dą ir siū­ly­ki­te pa­mer­gių pa­slau­gas. Pa­sak L. Sa­mu­ly­tės, da­bar daž­na po­ra neor­ga­ni­zuo­ja di­de­lių ves­tu­vių, pa­si­sam­do pa­mer­gių, pa­da­ro gra­žių nuo­trau­kų, o at­šven­čia ne­di­de­lia­me bū­re­ly­je su ar­ti­miau­siais žmo­nė­mis.

Pra­ne­šė­ja mi­nė­jo dar dau­gy­bę ne­tra­di­ci­nių, vi­siš­kai nau­jų vers­lų: val­go­mų puokš­čių ga­my­bą, kar­na­va­li­nių ir pro­gi­nių dra­bu­žių siu­vi­mą, ak­se­sua­rų gy­vū­nams ga­my­bą, žva­kių puo­šy­bą, van­dens at­rak­cio­nus pa­plū­di­miuo­se, pra­juo­ki­ni­mo pa­slau­gą te­le­fo­nu ir ki­ta.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ir in­ves­ti­ci­jų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Sa­mu­ly­tė vers­lu­mo ska­ti­ni­mo ren­gi­ny­je drą­si­no su­si­rin­ku­sius kel­miš­kius im­tis kad ir ma­žo vers­lo, ku­ris leis­tų pri­si­dur­ti prie pen­si­jos, sti­pen­di­jos ar at­ly­gi­ni­mo.

Į vers­lu­mo ska­ti­ni­mo ren­gi­nį gau­siai su­si­rin­kę kel­miš­kiai iš­gir­do 101 vers­lo idė­ją.

Dienos populiariausi

Kad nereiktų važiuoti iš Lietuvos

2017 m. vasario 17 d.
lankomiausias

DIENOS RECEPTAS

2017 m. vasario 17 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas