(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Keturi kampai

Kad katilas nenuviltų ir tarnautų ilgai

2017 m. sausio 12 d.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

Jei­gu na­mus šil­do­te kie­tojo ku­ro ka­ti­lu, žie­mą iš­ryš­kė­ja vi­si jo pri­va­lu­mai ir trū­ku­mai. Apie tai, ko­kį ka­ti­lą pa­si­rink­ti, kad ne­nu­vil­tų, kaip pri­žiū­rė­ti ir ko­kiu ku­ru kū­ren­ti, kal­bė­jo­mės su UAB „Kal­vis“ par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­ku And­riu­mi Čer­niaus­ku.

jurgita@skrastas.lt

Šil­dy­mo pro­jek­tas pa­dės iš­veng­ti pa­pil­do­mų iš­lai­dų

Prieš per­kant ka­ti­lą A. Čer­niaus­kas pa­ta­ria kreip­tis į spe­cia­lis­tus, ku­rie įver­tins pa­sta­to konst­ruk­ci­jų ši­lu­mi­nes var­žas, ap­skai­čiuos pa­tal­pų ši­lu­mos nuo­sto­lius, bend­rą ši­lu­mos po­rei­kį šil­dy­mui bei karš­tam van­de­niui ruoš­ti ir re­mian­tis šių skai­čia­vi­mų re­zul­ta­tais pa­rengs de­ta­lų šil­dy­mo sis­te­mos pro­jek­tą.

Neat­li­kus šių dar­bų, ga­li bū­ti ne­tei­sin­gai pa­rink­ta šil­dy­mo sis­te­ma ir į ją ga­li tek­ti in­ves­tuo­ti dau­giau pi­ni­gų, nei iš tik­rų­jų rei­kė­tų. Be to, pa­rin­kus na­mo ši­lu­mos po­rei­kių nea­ti­tin­kan­čią šil­dy­mo sis­te­mą, ji tar­naus trum­piau, ga­li pa­di­dė­ti eksp­loa­ta­ci­nės iš­lai­dos.

„Nė­ra tos pa­pras­tos tai­syk­lės, for­mu­lės, kad pa­gal na­mo kvad­ra­tū­rą ga­li­ma bū­tų iš­si­rink­ti ka­ti­lą“, – pa­brė­žia spe­cia­lis­tas.

A. Čer­niaus­kas pa­ste­bi, kad žmo­nės, įsi­reng­da­mi šil­dy­mo sis­te­mą, daž­niau­siai kon­sul­tuo­ja­si su san­tech­ni­kais ir pa­si­kliau­ja jų pa­ta­ri­mais, ta­čiau jie nė­ra šios sri­ties spe­cia­lis­tai. Šil­dy­mo sis­te­mų pro­jek­tuo­to­jų pa­šne­ko­vas pa­ta­ria ieš­ko­ti per in­di­vi­duo­lių na­mų pro­jek­tuo­to­jus ir ar­chi­tek­tus.

Per daug ga­lin­gas ka­ti­las – dau­giau rū­pes­čių

A. Čer­niaus­kas sa­ko, kad gy­ven­to­jai daž­nai da­ro klai­dą pa­si­rink­da­mi per daug ga­lin­gą ka­ti­lą.

„Ka­ti­las dir­ba ir ne­tu­ri kur dė­ti ši­lu­mos. Oro tieki­mo sklen­dė už­si­da­ro, oras ne­pa­ten­ka į de­gi­mo ka­me­rą, ka­ti­las pra­de­da „dus­ti“. Ku­ras kaip de­gė, taip ir de­ga to­liau, bet ne­gau­na pa­kan­ka­mai de­guo­nies, ta­da kau­pia­si ne­su­de­gu­sios du­jos, iš ka­mi­no virs­ta tirš­ti juo­di dū­mai, ne­su­de­gę suo­džiai pri­lim­pa prie ka­ti­lo sie­ne­lių ir kau­pia­si ka­mi­ne, to­dėl juos daž­nai ten­ka va­ly­ti“, – pro­ble­mas var­di­ja A. Čer­niaus­kas.

Ant ka­ti­lo sie­ne­lių priau­gę suo­džiai, dervos tam­pa tar­si ši­lu­mos izo­lia­to­riu­mi, ši­lu­ma ne­per­duo­da­ma ter­mo­fi­ka­ci­niam van­de­niui ir išei­na per ka­mi­ną. Ku­ras su­de­ga, o būs­to nešil­do taip, kaip rei­kia.

„Klys­ta, ku­rie ma­no, kad pa­si­rin­kus ga­lin­ges­nį ka­ti­lą to­liau „va­žiuos“. Čia tas pa­ts, kaip trak­to­riaus va­rik­lį įdė­ti į leng­vą­jį au­to­mo­bi­lį“, – pa­ly­gi­na spe­cia­lis­tas.

Ka­ti­lui ge­riau­sia, kai de­ga mak­si­ma­liu re­ži­mu, tai yra kai į jį pa­ten­ka pa­kan­ka­mai de­guo­nies, su­de­ga vi­sas ku­ras, ne­lie­ka suo­džių, o dū­mas yra vos ma­to­mas. To­kio ka­ti­lo va­ly­ti pra­ktiš­kai ne­rei­kia, nes vis­kas su­de­ga, ša­lu­ti­niai pro­duk­tai yra tik pe­le­nai, ku­rie nuo ka­ti­lo sie­ne­lių leng­vai nu­va­lo­mi šluo­te­le.

Įsi­gi­jus per daug ga­lin­gą ka­ti­lą, išei­tis bū­tų pa­si­sta­ty­ti aku­mu­lia­ci­nę tal­pą. Pa­sak A. Čer­niaus­ko, sa­vo ka­ti­li­nės be aku­mu­lia­ci­nės tal­pos neį­si­vaiz­duo­ja dau­gu­ma skan­di­na­vų, jas įsi­ren­gia vis dau­giau es­tų ir lat­vių, o Lie­tu­vo­je jos dar nė­ra la­bai po­pu­lia­rios.

„Tai vie­nas iš sėk­min­giau­sių ir ge­riau­sių spren­di­mo bū­dų tu­rint per ga­lin­gą ka­ti­lą. Aku­mu­lia­ci­nė tal­pa su­ren­ka, aku­mu­liuo­ja per­tek­li­nę ši­lu­mą, o kai jos trūks­ta, ati­duo­da į šil­dy­mo sis­te­mą“, – sa­ko spe­cia­lis­tas.

Ži­no­ma, tai pa­pil­do­ma in­ves­ti­ci­ja, ta­čiau ji, pa­sak pa­šne­ko­vo, at­si­per­ka kom­for­to at­žvil­giu, nes ne­rei­kia nuo­lat vaikš­čio­ti į ka­ti­li­nę, jau­din­tis, kad už­ge­sus ka­ti­lui at­šals pa­tal­pos. Aku­mu­lia­ci­nę tal­pą ga­li­ma už­šil­dy­ti vie­ną kar­tą per pa­rą.

Re­čiau pa­si­tai­kan­ti pro­ble­ma, kai na­mams šil­dy­ti pa­si­ren­ka­mas stip­riai per silp­nas ka­ti­las. Tuo­met ku­rą ten­ka krau­ti daž­nai, o ka­ti­las vis tiek ne­su­ge­ba įšil­dy­ti pa­tal­pų iki no­ri­mos tem­pe­ra­tū­ros.

Ga­li­mi spren­di­mo bū­dai: pa­si­keis­ti ka­ti­lą, ap­si­šil­tin­ti būs­tą ar­ba įsi­reng­ti pa­pil­do­mą ši­lu­mos šal­ti­nį.

Blo­giau­sias ku­ras – neiš­džiū­vu­sios mal­kos

Kie­to­jo ku­ro ka­ti­lus ga­li­ma kū­ren­ti mal­ko­mis, ang­li­mis, pju­ve­nų ar dur­pių bri­ke­tais, gra­nu­lė­mis.

No­rin­tiems kuo re­čiau vaikš­čio­ti į ka­ti­li­nę ir kurs­ty­ti kros­nį ge­riau­sia išei­tis rink­tis gra­nu­li­nį ka­ti­lą su gra­nu­lių tal­pa. Už­pil­džius tal­pą gra­nu­lė­mis, ka­ti­lą ga­li­ma „pa­mirš­ti“ ko­ne sa­vai­tę.

„Kai ma­nęs klau­sia, koks pi­giau­sias ku­ras, juo­kau­ju, kad vog­tos mal­kos, – šyp­so­si A. Čer­niaus­kas. – O jei­gu rim­tai, ži­no­ma, kad pi­giau­sia bus mal­kos iš sa­vo miš­ko.“

Mal­kos – la­bai ge­ras ku­ras, tik jos tu­ri bū­ti sau­sos. Mal­kas rei­kia džio­vin­ti dve­jus me­tus, tuo­met jo­se lie­ka apie 15–20 pro­cen­tų drėg­mės. Ką tik nu­pjau­ta me­die­na tu­ri 45–55 pro­cen­tus drėg­mės.

„Paim­ki­te ki­log­ra­mo pliaus­ką ir ša­lia pa­sta­ty­ki­te pu­sę lit­ro van­dens. Bū­tent tiek van­dens yra ką tik nu­pjau­to­je me­die­no­je, – pa­vyz­dį pa­tei­kia A. Čer­niaus­kas. – Su­dė­jus to­kias mal­kas į ka­ti­lą, jis tu­rės iš­džio­vin­ti, iš­ga­rin­ti ir pa­ša­lin­ti per ka­mi­ną daug drėg­mės. Taip pra­ran­da­ma daug ener­gi­jos ir ši­lu­mos. Tai­gi kū­ren­ti mal­kas eko­no­miš­kai ap­si­mo­ka tik po dve­jų me­tų.“

Pju­ve­nų bri­ke­tai tu­ri tik 5 pro­cen­tus drėg­mės. Be to, jie jau yra vi­siš­kai pa­ruoš­ti kū­ren­ti, il­giau de­ga, juos pa­pras­ta san­dė­liuo­ti. Mi­nu­sas – bran­giai kai­nuo­ja.

„Dur­pių bri­ke­tais ma­žai kas kū­re­na, nes su­si­da­ro daug pe­le­nų. Jei­gu mal­kų ar pju­ve­nų pe­le­nai su­da­ro 1–3 pro­cen­tus, tai dur­pių bri­ke­tų – 15 pro­cen­tų“, – sa­ko A. Čer­niaus­kas.

Pa­sak spe­cia­lis­to, ne­blo­gas ku­ras yra ang­lys, nors dau­ge­lis įsi­vaiz­duo­ja, kad šil­dan­tis jo­mis ka­ti­las trum­piau tar­nau­ja. Kū­re­nant kar­tu mal­kas su ang­li­mis pail­gė­ja de­gi­mo lai­kas, nes ki­log­ra­me ang­lių yra daug dau­giau ši­lu­mos ener­gi­jos ne­gu mal­ko­se. Ang­lių trū­ku­mas – su­si­da­ro ne­ma­žai de­gi­mo at­lie­kos šla­ko, ne­ma­lo­nus kva­pas, dul­kės.

Ka­ti­lo prie­žiū­ra

Pri­žiū­rint kie­to­jo ku­ro ka­ti­lą, pa­sak A. Čer­niaus­ko, pir­miau­siai rei­kia už­tik­rin­ti, kad grįž­tan­čio į ka­ti­lą van­dens tem­pe­ra­tū­ra bū­tų ne ma­žes­nė kaip 60 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros. Jei­gu į ka­ti­lą grįž­ta že­mes­nės kaip 57 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros van­duo, ant ka­ti­lo sie­ne­lių kau­pia­si kon­den­sa­tas (ra­sos la­šai), ku­ris ga­di­na ka­ti­lą, „grau­žia“ me­ta­lą.

„Tai­gi, no­rint, kad ka­ti­las ge­rai dirb­tų, rei­kia lai­ky­tis tem­pe­ra­tū­ri­nių re­ži­mų. Ant­ra, ku­ras tu­ri bū­ti kuo sau­ses­nis. Jei­gu ant ka­ti­lo sie­ne­lių kau­pia­si suo­džiai, sma­los, rei­kia juos nu­va­ly­ti. Tam ga­li­ma nau­do­ti spe­cia­lias che­mi­nes prie­mo­nes“, – pa­ta­ria spe­cia­lis­tas.

Su­re­gu­liuo­tą, op­ti­ma­liu re­ži­mu vei­kian­tį kie­to­jo ku­ro ka­ti­lą iš­va­ly­ti už­ten­ka du kar­tus per me­tus. Ži­no­ma, rei­kia ne­pa­mirš­ti re­gu­lia­riai iš­sem­ti pe­le­nų.

Ge­rai pri­žiū­ri­mas 4 mi­li­met­rų sie­ne­lių sto­rio ka­ti­las tar­nau­ja ne trum­piau kaip 10 me­tų, 6 mi­li­met­rų – ne trum­piau kaip 15 me­tų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Kal­vio“ par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kas And­rius Čer­niaus­kas sa­ko, kad la­bai svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mo ga­lin­gu­mo ka­ti­lą.

Ge­rai su­re­gu­liuo­to ir op­ti­ma­liu re­ži­mu dir­ban­čio kie­to­jo ku­ro ka­ti­lo vi­du­je ant sie­ne­lių ne­si­kau­pia suo­džiai ir der­vos, nu­sė­da tik pe­le­nai, ku­riuos leng­va nu­brauk­ti šluo­te­le.

Dienos populiariausi

Šventieji žeme nevaikšto

2017 m. sausio 20 d.
lankomiausias

Kultūros projektams – 88 tūkstančiai eurų

2017 m. sausio 20 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas