(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Gyvenimo spalvos

Per devynias dienas aplinkui Lietuvą

2017 m. birželio 17 d.
Loreta KLICNER

Du šiau­lie­čiai dvi­ra­ti­nin­kai – ar­chi­tek­tas Vy­tau­tas Anu­žis ir drau­di­mo bro­ke­ris Man­tas Po­ce­vi­čius – per de­vy­nias die­nas dvi­ra­čiais ap­ke­lia­vo Lie­tu­vą. Nu­my­nė apie 1 340 km ša­lia vals­ty­bės sie­nos. Nors te­ko prie­šin­tis vė­jui, o lie­tus skal­bė ke­liau­to­jų ta­kus, abu pa­tvir­ti­na: bent vie­ną kar­tą gy­ve­ni­me ap­va­žiuo­ti Lie­tu­vą yra gar­bės rei­ka­las kiek­vie­nam tu­ris­tui.

loreta@skrastas.lt

At­ra­di­mų daug

Man­tas ir Vy­tau­tas – spor­tuo­jan­tys ke­liau­to­jai: bė­gio­ja, mi­na kal­nų dvi­ra­tį, to­dėl fi­ziš­kai ke­lio­nė ne­bu­vo sun­ki. Marš­ru­tą Vy­tau­tas su­pla­na­vo taip, kad ke­liau­tų pa­gal laik­ro­džio ro­dyk­lę. Star­ta­vo iš Šiau­lių Jo­niš­kio link ir pir­mą­ją die­ną, nu­my­nę 164 km, pa­sie­kė Bir­žus. Vy­tau­tas kas­dien ra­šė ke­lio­nės die­no­raš­tį, da­li­jo­si nuo­trau­ko­mis „Ins­tag­ram'e“.

„Tiks­las bu­vo – va­žiuo­ti as­fal­tuo­tais ke­liais, nes ne­no­rė­jo­me už­truk­ti mė­ne­sį“, – sa­ko Vy­tau­tas. In­te­rak­ty­via­me že­mė­la­py­je jis pa­si­žy­mė­jo marš­ru­tą, vie­tas, ku­rias no­rė­tų ap­lan­ky­ti, pa­gal miš­kų urė­di­jų in­for­ma­ci­ją su­ra­do sto­vyk­la­vie­tes, lau­ža­vie­tes, ap­žval­gos bokš­tus.

Apie 40 km pa­si­rin­ko va­žiuo­ti Len­ki­jos te­ri­to­ri­ja. Bu­vo du pa­si­rin­ki­mai: ar va­žiuo­ti neį­do­miu ke­liu Lazdijai–Kalvarija–Vištytis, ar siau­rais Len­ki­jos kal­nų ir pa­kal­nių ke­liu­kais. Nu­ga­lė­jo tu­ris­tų ins­tink­tai.

Man­tas ke­lio­nė­je sa­ko at­ra­dęs la­bai daug vie­tų, į ku­rias no­rė­tų grįž­ti su šei­ma: dva­rai, eže­rai, ap­žval­gos bokš­tai, jau­kūs ma­ži mies­te­liai. Įs­pū­dį pa­li­ko Kin­tai, Dre­ver­na, ki­tas Kur­šių ma­rių kran­tas.

Nus­te­bi­no Pa­lie­siaus dva­ras, ku­ria­me vyks­ta fes­ti­va­liai, vei­kia ka­vi­nė, vieš­bu­tis. Man­tas ten „ban­dė de­rin­ti nak­vy­nę“, bet Vy­tau­tas pri­mi­nė, ką bu­vo su­ta­rę – tu­ris­tau­ti. „Ne­sip­rie­ši­nau“, – šyp­so­si Man­tas. Vy­rai vi­sas nak­tis nak­vo­jo pa­la­pi­nė­je, iš­sky­rus dvi, kai ap­lan­kė gi­mi­nes.

Ma­žiau­siai per die­ną nu­my­nė 85 km, nes truk­dė stip­rus vė­jas, pla­nus jau­kė lie­tus. Dau­giau­siai įvei­kė 203 km. Kar­tais ban­dy­da­vo pa­sė­dė­ti trak­to­riams ant ra­to, tik tų trans­por­to prie­mo­nių ne­bu­vo la­bai daug, ka­dan­gi va­žia­vo ma­žo in­ten­sy­vu­mo ke­liais.

Kas­dien steng­da­vo­si min­ti tiek, kad va­ka­re už­tek­tų lai­ko pa­sta­ty­ti pa­la­pi­nę ir pa­si­ga­min­ti va­ka­rie­nę, nes išal­kę uo­dai va­ka­ro­ti truk­dy­da­vo.

Įdo­mūs su­si­ti­ki­mai

Ke­lio­nė­je vie­ti­niai pa­klaus­da­vo, kur vy­rai ke­liau­ja, kiek die­nų, pa­gir­da­vo: „Šau­nuo­liai!“

„Ant­ros die­nos va­ka­re at­va­žia­vo­me į Ro­kiš­kį, pa­val­gė­me ka­vi­nė­je. Priė­jo vy­ras, pa­klau­sė, kur ke­liau­jam, kur ap­si­sto­sim? Sa­ko, pas ma­ne yra vie­tos so­de ir pa­kvie­tė. Pa­si­ro­do, pa­ts ap­lin­kui Lie­tu­vą ke­lia­vo prieš pen­ke­rius me­tus. Kny­ge­lę apie ke­lio­nę pa­do­va­no­jo. Pa­li­ko ge­rą įspū­dį“, – apie vie­ną iš su­si­ti­ki­mų pa­sa­ko­jo Man­tas.

Pa­ke­liui į Pas­va­lį dvi­ra­ti­nin­kai su­ti­ko bul­ga­rą, jis iš So­fi­jos su­lanks­to­mu dvi­ra­čiu ma­žais ra­tais my­nė į Hel­sin­kį, po to pla­na­vo per Ru­si­ją – į Gru­zi­ją ir na­mo.

Tre­čią die­ną tarp Vi­sa­gi­no ir Za­ra­sų ke­liau­to­jus nu­ste­bi­no dvi­ra­čiu my­nu­si ja­po­nė iš Ka­na­dos. Atsk­ri­dusi į Var­šu­vą, ji ke­lia­vo į Suo­mi­ją per Ru­si­ją. Klau­sė, kur yra Daug­pi­lis, nes ne­tu­rė­jo jo­kios na­vi­ga­ci­jos, iš­ma­nio­jo te­le­fo­no, net že­mė­la­pio. „Tai nu­ste­bi­no, – pa­sa­ko­jo Man­tas. – Ant po­pie­riaus tik už­si­ra­šiu­si „Daug­pi­lis“. Mes jai pa­ro­dė­me. Jau ko­kius 500 km bu­vo įvei­ku­si“.

Pas­va­ly­je prie gir­nų mu­zie­jaus su­tik­ti se­ne­liai dvi­ra­ti­nin­kams pa­pa­sa­ko­jo apie sa­ve, apie tar­ny­bą ar­mi­jo­je, kal­bė­jo­si apie dvi­ra­čius. „Vie­nas ban­dė skųs­tis, kad gy­ve­na blo­gai, nes „prie ru­so" dir­bo vai­ruo­to­ju ir pa­si­sta­tė ke­tu­rių aukš­tų na­mą, o da­bar ne­ga­li iš­lai­ky­ti. Bet mes da­vė­me ar­gu­men­tų – gy­ve­na­me lais­vi ir vis­kas yra ge­rai“, – šyp­so­jo­si pri­si­mi­nęs Man­tas.

Praė­ju­siais me­tais šiau­lie­čiai ke­lia­vo dvi­ra­čiais po Gru­zi­ją. Pa­ly­gi­na, kad ten žmo­nės bu­vę at­vi­res­ni, daž­niau už­kal­bin­da­vo. „Lie­tu­vo­je kal­bin­to­jų ma­žiau, – sa­ko Man­tas, bet pa­si­džiau­gia: – Vai­kai man­da­gūs Lie­tu­vo­je, kai va­žiuo­ji per mies­te­lį, „la­ba die­na“ pa­sa­ko“.

Be to, ke­liau­to­jus ste­bi­no šva­ra pa­ke­lė­se, ge­ri ke­liai, gra­žios ir įdo­mios vie­tos, su­tvar­ky­tos mies­te­lių aikš­tės.

Vai­ruo­to­jai ir trys ženk­lai

Vi­są ke­lio­nę dvi­ra­ti­nin­kai jau­tė­si sau­giai, ne­bu­vo in­ci­den­tų nei su žmo­nė­mis, nei su žvė­ri­mis. „Tik su var­lė­mis!“ – juo­kia­si Vy­tau­tas, pri­si­mi­nęs šim­tus var­lių, ku­rios nak­tį kur­kė prie tven­ki­nio, kur ke­liau­to­jai nak­vo­jo. Man­tas pa­sa­ko­jo kar­tais sap­nuo­da­vęs, kad kaž­koks žvė­ris lai­žo vei­dą ir šnypš­čia. At­si­bus­da­vo, o ap­lin­kui – daug pa­ša­li­nių gar­sų.

Pag­rin­di­nis sau­gu­mo iš­šū­kis bu­vo vai­ruo­to­jai. Ne vi­si ži­no, kaip ap­lenk­ti dvi­ra­ti­nin­kus.

„Vy­tau­tas tu­rė­jo tris ženk­lus – vai­ruo­to­jams vy­ru­kams, vy­res­nio am­žiaus mo­te­rims ir blon­di­nėms“, – Man­tas de­monst­ruo­ja ju­de­sius nuo „pa­ba­ri­mo“ pirš­te­liu iki grū­mo­ji­mo kumš­čiu.

„Len­ki­mas yra iš­va­žia­vi­mas į prie­šin­gą eis­mo juos­tą, kai pra­len­ki ki­tą trans­por­to prie­mo­nę. Vai­ruo­to­jai tu­rė­tų iš­va­žiuo­ti ir lenk­ti kaip au­to­mo­bi­lį, o ne pra­skrie­ti ša­lia dvi­ra­ti­nin­ko“, – sa­ko Vy­tau­tas.

Ke­lio­nė­je bu­vo tik vie­na pa­vo­jin­ga at­kar­pa – ke­tu­ri "Via Bal­tica" ki­lo­met­rai ša­lia vil­ki­kų. „Va­žia­vo­me la­bai at­sar­giai. Tu­ri stip­riai lai­ky­ti vai­rą, su­si­kaup­ti“, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi Vy­tau­tas.

Len­ki­jo­je vai­ruo­to­jai pa­si­ro­dė drau­giš­kes­ni, pa­sau­go­da­vo dvi­ra­ti­nin­kus. Pas kai­my­nus bu­vo la­bai daug siau­rų, bet as­fal­tuo­tų ke­liu­kų, ku­riais va­žiuo­ja tik vie­ti­niai. Ke­liau­to­jai pa­sa­ko­jo, kad as­fal­tuo­ja­mi dar siau­res­nis ke­liu­kai, to anks­čiau ne­bu­vo.

O Lie­tu­vo­je? Ke­liau­to­jai pa­ste­bė­jo, kad ma­žų as­fal­tuo­tų ke­liu­kų la­bai daug Aukš­tai­ti­jo­je. Vy­tau­tas tu­ri sa­vo teo­ri­ją, ku­ri įti­ki­na: 100 km nuo Vil­niaus į Aukš­tai­ti­ją koks nors aukš­to ran­go vei­kė­jas tu­ri so­dy­bą, to­dėl, kai rei­kia rink­tis, kur as­fal­tuo­ti, pa­ren­ka, kad as­fal­tuo­tų ke­liu­ką į jo so­dy­bą.

„Pa­vyz­džiui, Že­mai­ti­jo­je be­veik nė­ra as­fal­tuo­tų ke­lių tarp kai­mų“, – pa­ly­gi­na Vy­tau­tas.

Spal­vin­ga Lie­tu­va

Pak­laus­ti, ar ma­tė tuš­tė­jan­čią Lie­tu­vą, dėl ku­rios ver­kia­ma kas­dien ir ka­žin, ar nuo­šir­džiai, ke­liau­to­jai si­tua­ci­jos ne­dra­ma­ti­za­vo.

„Sun­ku pa­sa­ky­ti, nes ne­ga­li pa­ly­gin­ti, kaip tuo­se mies­te­liuo­se bu­vo anks­čiau, – sa­ko Man­tas. – Bet Vil­nius at­ro­do per­pil­dy­tas, ten ne­kom­for­tiš­ka. Kai įva­žia­vo­me į Vil­nių, bu­vo va­ka­ras, bet trans­por­to spūs­tys nuo­la­ti­nės, nors rin­ko­mės ke­liu­kus, ku­riais ne­bu­vau nie­ka­da va­žia­vęs – pro so­dus, pa­lei Ne­rį“.

Ke­liau­da­mi ma­tė daug tuš­čių vien­kie­mių. „Pas­kai­tai "Vi­ki­pe­di­jo­je", kad to­je vie­to­vė­je gy­ve­na 30 gy­ven­to­jų, bet nė vie­no ne­pa­ma­tai. Nuo Žei­me­lio iki Pas­va­lio grau­des­nis vaiz­das“, – pa­sa­ko­ja Man­tas.

Ke­liau­to­jai pie­tau­ti su­sto­da­vo mies­tų, mies­te­lių cent­ruo­se. Jei­gu ka­vi­nės ne­bū­da­vo, tai ke­ba­bi­nę vi­sa­da ras­da­vo. „Ke­ba­bi­nių tink­las da­bar Lie­tu­vo­je la­bai pla­tus“, – juo­kia­si Man­tas.

Bu­vo įdo­mu pa­tir­ti, kad pa­va­žia­vęs 30 ki­lo­met­rų ga­li gir­dė­ti vi­sai ki­tą tar­mę ar šnek­tą. O, pa­vyz­džiui, Šal­či­nin­kuo­se ka­si­nin­kė par­duo­tu­vė­je kal­bė­jo tik ru­siš­kai.

„Kai at­va­žia­vo­me į Su­val­ki­ją, pa­si­ju­to­me kaip Ma­ja­my­je! – juo­kia­si Man­tas, pri­si­mi­nęs ryš­kią su­val­kie­tiš­ką tar­mę. – Pa­žiū­rė­jau, kad vie­nos par­duo­tu­vės pra­sta ap­dai­la, ir sa­kau šiau­lie­tiš­kai: „iz­de­val­kę“ pa­da­rė. Vie­ti­niai vai­kai iš­gir­do ir kad juo­kia­si: „Kaip jis pa­sa­kė!“

Ne­to­li Ša­kių pas Vy­tau­to gi­mi­nai­tę mo­kė­si žo­džių, ku­rių šiau­lie­čiai gal­būt ne­gir­dė­ję, pa­vyz­džiui, ką reiš­kia vi­ka­das? Tua­le­tas.

Jei pri­va­žiuo­ji di­de­les ka­pi­nes, va­di­na­si, mies­te­lis tu­ri ir di­de­lę is­to­ri­ją, ne po me­lio­ra­ci­jos su­si­kū­rė. Ir baž­ny­čia bus įdo­mi. Prie baž­ny­čios ke­liau­to­jai pa­si­do­mė­da­vo in­for­ma­ci­ja in­ter­ne­te, pa­skai­ty­da­vo, kuo baž­ny­čia įdo­mi.

„Ka­dan­gi Vy­tau­tas – ar­chi­tek­tas, aš jo klaus­da­vo apie ar­chi­tek­tū­ros sti­lių. Jis man vi­sa­da sa­ky­da­vo – ro­ko­ko. Bet, kai pra­dė­jau skai­ty­ti, pa­ma­čiau, kad yra ne tik ro­ko­ko“, – juo­kia­si Man­tas. Baž­ny­čias jie daug ap­ta­ri­nė­da­vo. Juo­kais ar rim­tai, sa­ko ta­pę net eks­per­tais: spė­da­vo, ka­da baž­ny­čia pa­sta­ty­ta ir at­spė­da­vo.

Man­tas ke­lio­nė­je iš­siug­dė ir ki­tą ge­bė­ji­mą – ga­li pa­sa­ky­ti, ko­kiu grei­čiu mi­na be spi­do­met­ro su 2 km per va­lan­dą ar ma­žes­ne pa­klai­da. Jei­gu vė­jas šo­ni­nis, daž­niau­siai grei­tis apie 25–26 km per va­lan­dą. Jei­gu prieš vė­ją – 17, jei­gu pa­vė­jui – 32.

„Kai my­nė­me Gru­zi­jo­je, ga­lė­jau pa­sa­ky­ti, kiek laips­nių yra kal­no pa­ki­li­mas“, – sa­ko Man­tas.

„La­bai gra­ži“

Per de­vy­nias die­nas ap­va­žia­vę Lie­tu­vą ke­liau­to­jai sa­ko pa­ty­rę, jog čia ke­liau­ti ga­li kiek­vie­nas, ku­ris mėgs­ta min­ti dvi­ra­tį.

„Gru­zi­jo­je va­žia­vo­me ke­liu­kais, ku­riais se­no­vė­je ke­lia­vo ark­liais, o da­bar vie­ti­niai tik dži­pais pra­va­žiuo­ja ir tu­ris­tai su dvi­ra­čiais, – pa­ly­gi­na skir­tu­mus Vy­tau­tas. – Ten gal vi­są die­ną min­si į kal­ną, to­dėl tu­ri bū­ti ir psi­cho­lo­giš­kai, ir fi­ziš­kai stip­rus. Mi­ni pir­ma pa­va­ra ir gal­vo­ji, kaip bū­tų ge­rai dar leng­ves­nė pa­va­ra“.

O Lie­tu­vo­je – dau­giau­sia ly­gu­mos, bet kur ga­li pa­klaus­ti ir su­lauk­ti pa­gal­bos.

Ke­lio­nės dvi­ra­čiu su­tei­kia dau­giau lais­vės – pri­va­žiuo­ji prie pat eže­rų, ry­tą su­tin­ki ne tik su var­lė­mis, bet ir su gul­bė­mis, iš­si­ver­di pus­ry­čius ant liep­te­lio...

Dvi­ra­ti­nin­kai siū­lo pir­miau­sia ap­va­žiuo­ti Lie­tu­vą. Kaž­kam gal už­teks 10 die­nų, o kaž­kas ir dvi sa­vai­tes įspū­džių ne­prit­rūk­tų.

Ke­lio­nių ža­ve­sys už­kre­čia­mas – abu jau sva­jo­ja apie ki­tą žy­gį ru­de­nį, gal­būt Is­pa­ni­jo­je.

Ko­kia Lie­tu­va jiems at­ro­dė pro dvi­ra­ti­nin­ko aki­nius?

„La­bai gra­ži“, – šyp­so­si Man­tas.

Vy­tau­to Anu­žio ir Man­to Po­ce­vi­čiaus ke­le­tas pra­ktiš­kų pa­ta­ri­mų bū­si­miems ke­liau­to­jams

Ko rei­kia? Tu­ris­ti­nio dvi­ra­čio tu­ris­ti­nė­mis pa­dan­go­mis, ra­tai – su dau­giau sti­pi­nų, nes rei­kės at­lai­ky­ti svo­rį. Taip pat rei­kia ba­ga­ži­nių, krep­šių, at­sar­gi­nių įran­kių.

Jei­gu jau ke­lia­vo­te į žy­gį, pa­si­ruoš­ti bus leng­viau ir pi­giau, nes pa­grin­di­nę įran­gą tu­ri­te.

Ke­liau­to­jai ve­žė­si po pa­la­pi­nę sau. Jų ar­gu­men­tas – dvi­ra­ti­nin­kai ne al­pi­nis­tai, ba­ga­žo svo­ris nė­ra la­bai svar­bus. Be to, no­ri­si šio­kio to­kio kom­for­to: jei­gu ly­ja, į pa­la­pi­nę su­si­de­di vi­sus daik­tus, jo­je ga­li vir­ti val­gį.

Vy­tau­tas nau­do­ja tri­vie­tę pa­la­pi­nę, nes dėl 190 cm ūgio ne­ga­li mie­go­ti tie­siai – re­mia­si gal­va ir ko­jos, ten­ka gul­ti įstri­žai. Man­tas nau­do­ja dvi­vie­tę. Pa­ta­ria ge­riau įsi­gy­ti ko­ky­biš­ką bran­ges­nę pa­la­pi­nę, ku­ri bus iš ko­ky­biš­kų me­džia­gų, ne­šlaps, bus grei­tai pa­sta­to­ma.

Ki­li­mė­lis mie­gui tu­ri bū­ti pa­to­gus.

Ke­liau­to­jai ve­žė­si dvi tu­ris­ti­nes vi­ryk­les, kad vie­nu me­tu ga­lė­tų vir­ti ir ar­ba­tą, ir ko­šę, ar­ba jei­gu vie­na su­ges­tų. Šiaip bū­tų už­te­kę ir vie­nos.

Ke­lio­nė­je pra­ver­čia išo­ri­nės ba­te­ri­jos įkrau­ti te­le­fo­ną ar ki­tą įran­gą. Ver­ta tu­rė­ti „ša­ko­tu­ką“ pri­jung­ti daug USB jung­čių.

Vy­rai pa­ta­ria iš anks­to nu­si­sta­ty­ti ke­lio­nės tai­syk­les, kad ke­ly­je ne­bū­tų in­terp­re­ta­ci­jų ar no­ro kaž­ką keis­ti. Svar­bu, kad su­tap­tų biu­dže­tas ir bū­tų pa­na­šus fi­zi­nis pa­jė­gu­mas.

Vy­tau­tas siū­lo prieš ke­lio­nę pa­min­ti dvi­ra­čiu va­ka­rais, sa­vait­ga­liais – di­des­nį at­stu­mą. „Rei­kė­tų pa­da­ry­ti ban­do­muo­sius va­žia­vi­mus – 100 km, per­mie­go­ti kur nors ir vėl grįž­ti. Taip pa­tik­ri­ni įran­gą, dvi­ra­tį. Pa­ma­tai, kas ne­lai­ko, įsi­ti­ki­ni, kad rei­kia ge­res­nės sė­dy­nės ar di­des­nio mieg­mai­šio.“

Vy­tau­to ANU­ŽIO ir Man­to PO­CE­VI­ČIAUS nuo­tr.

Man­tas Po­ce­vi­čius (kai­rė­je) ir Vy­tau­tas Anu­žis Lie­tu­vą siū­lo ap­ke­liau­ti vi­siems tu­ris­tams bent kar­tą gy­ve­ni­me. Ke­liau­to­jai – Ro­kiš­ky­je.

Prieš ke­lio­nę Vy­tau­tas Anu­žis iš­si­dė­lio­jo sa­vo amu­ni­ci­ją.

Ak­me­nė. Du „trans­for­me­riai“, tre­čiam jau da­ro­mas pa­ma­tas.

Dre­ver­nos prie­plau­ka. Dvi­ra­ti­nin­kai už­li­po ir į čia esan­tį ap­žval­gos bokš­tą.

Ei­šiš­kės, Šal­či­nin­kų ra­jo­nas. Vy­tau­tas ša­lia Kris­taus Ka­ra­liaus Žen­gi­mo į dan­gų baž­ny­čios.

Ke­liau­to­jai į nak­vy­nės vie­tą at­min­da­vo, kad spė­tų pa­sta­ty­ti pa­la­pi­nes ir pa­si­ga­min­ti va­ka­rie­nę.

Su­teik­tai ja­po­nei iš Ka­na­dos te­ko pa­dė­ti su­sio­rien­tuo­ti, nes ši va­žia­vo be na­vi­ga­ci­jos ir že­mė­la­pio.

Ku­dir­kos Nau­mies­ty­je ap­lan­kė įdo­miau­sias vie­tas, tarp jų ir šias įspū­din­go dy­džio ark­lių skulp­tū­ras.

Dar­bė­nai, Klai­pė­dos ap­skri­tis.

Ke­liu­kas Mar­cin­ko­ny­se.

Pa­dys­nio HES Ig­na­li­nos ra­jo­ne – vie­na iš ne­ti­kė­tai at­ras­tų vie­tų ke­lio­nė­je.

Vy­tau­tas Pa­gė­gių cent­re. Ke­liau­to­jai pa­sa­ko­jo, kad mies­te­lių aikš­tės daž­niau­siai gra­žiai su­tvar­ky­tos.

Pa­ke­liui – bu­vu­si par­duo­tu­vė.

Ši­lu­tė­je prie Šy­šos upės.

Prie sie­nos su Ru­si­ja Sma­li­nin­kuo­se.

Sven­ce­lė – jė­gos ait­va­rų ir bu­ria­vi­mo ro­jus Kur­šių ma­rių pa­kran­tė­je.

Ke­lio­nės ap­lin­kui Lie­tu­vą že­mė­la­pis: rau­do­na li­ni­ja – ke­lias, ku­rį nu­va­žia­vo dvi­ra­ti­nin­kai. Ja­me ke­liau­to­jai pa­si­žy­mė­jo lan­ky­ti­nas vie­tas, ga­li­mas nak­vy­nės vie­tas.

Dienos populiariausi

Akibrokštas Amerikai

2010 m. balandžio 10 d.
lankomiausias

Pievos ir laukai vėl skendi dūmuose

2010 m. balandžio 10 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (1)

Ačiū,, 2017-07-09 14:11
labai simpatiškas fotoreportažas. Linkiu vyrukams sėkmės, tolimesnėse kelionėse.... :)

Rodomi komentarai nuo 1 iki 1. Iš viso: 1

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 1
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas