Rusijos dujomis patikėjusią Moldovą ištiko tragedija: tapo „Gazpromo“ įkaite

El­do­ra­do But­ri­mo nuo­tr.
Pa­te­ku­si į Krem­liaus spąs­tus Mol­do­va ta­po var­gin­giau­sia Eu­ro­pos vals­ty­be. Sos­ti­nės Ki­ši­nio­vo gat­vė­se daug el­ge­tau­jan­čių bei par­kuo­se ant suo­liu­kų mie­gan­čių žmo­nių.
Moldova yra vargingiausia Europos valstybė, kurios beveik pusė gyventojų yra priversti triūsti užsienyje. Moldova nėra priimta nei į ES, nei į NATO ir šiuo metu jai iškilusi didelė grėsmė būti užgrobtai Rusijos.

Maskvai 1991 metais pavyko šalyje sukelti pilietinį karą ir suskaldyti šalį: Padniestrės regionas pasiskelbė nepriklausoma Padniestrės Moldovos respublika (PMR). Maskva 1991 metais bandė ir Vilniaus regiono lenkus sukurstyti panašiam žingsniui, tačiau toks planas neišdegė.

Padniestrėje Kremliaus planą įgyvendinti palengvino tai, jog šis regionas yra plačios Dnipro upės atribotas nuo likusios Moldovos teritorijos. Tačiau lemiamu veiksniu buvo tai, jog Padniestrėje savo bazę turėjo SSRS kariuomenė.

Jai įsikišus ir ėmus bombarduoti moldavų kaimus, Kišiniovas persigando, kad Maskva okupuos visą šalį ir sutiko pripažinti PMR savarankiškumą. Tai buvo pirmas žingsnis Moldovą paverčiant Rusijos įkaite.

Po to ėjo kitas Kremliaus žingsnis, tapęs gudriais spąstais Moldovai, iš kurių ji nesugeba išsivaduoti iki pat dabar. Rusijos dujos.

Kadangi dujos į Moldovą atiteka pro Padniestrę, Maskva ėmė šantažuoti Kišiniovą, jog jei ši bandys atsikovoti Padniestrę, negaus dujų ir sustos gamyklos, o gyventojai žiemą sušals. Moldova galėjo skubiai tiesti dujų vamzdžius iki netoli esančios Rumunijos sienos ir pirkti iš jos, tačiau Maskvos dujos buvo dešimteriopai pigesnės.

Bijodamas ekonominio kracho bei gyventojų maišto Kišiniovas pasirašė ilgalaikę sutartį su valstybine Rusijos įmone „Gazprom“. Be to, Kišiniovas sutiko, kad dujomis prekiaujančios valstybinės įmonės „Moldovagaz“ didžiausiu akcininku arba realiu savininku taptų „Gazpromas“.

Po kelerių metų „Gazpromas“ ėmė dujų kainas kelti, ir per laiką jos čia tapo vienos brangiausių Europoje, o Moldovos įsiskolinimas „Gazpromui“ šiuo metu siekia 8,5 mlrd eurų. Maskva ne tik įvarė Moldovą į skolas, bet ir „Gazpromo“ pinigais ėmė steigti bei finansuoti prorusiškas partijas, sau palankias žiniasklaidos priemones bei papirkinėti politikus tam, kad jie balsuotų už Kremliui naudingus sprendimus.

„Kišiniovo tragedija yra ta, kad šalis tapo „Gazpromo“ įkaite, jo siūlomais pinigais susiviliojo dauguma partijų ir politinių lyderių“, – tvirtina Moldovos eksparlamentaras, politologas, tinklapio „Omega“ redaktorius Aleksandras Petkovas. Žurnalisto teigimu, dauguma šalies politikų viešai pasisako už šalies stojimą į ES bei NATO, tačiau realiai balsuoja už Kremliui naudingus sprendimus.

Žurnalistas patarė nesistebėti, nes Maskva politikus papirkinėja visoje Europoje, ir priminė buvusio Vokietijos vadovo Gerhardo Schroederio pavyzdį. Šis susiviliojo milžinišku atlyginimu ir tapo Rusijos nafta prekiaujančios įmonės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininku.

A. Petkovas atskleidė, kokiu būdu susidarė 8,5 mlrd eurų Kišiniovo skola už dujas.

„Gazpromas“ dujas parduoda „Moldovagaz“ įmonei, kuri sutartyje įsipareigoja du trečdalius dujų perparduoti separatistinei PMR. Keisčiausia yra tai, jog „Moldovagaz“ įsipareigoja separatistinei PMR dujas perparduoti penkiolika kartų pigiau nei kad pati iš Rusijos perka.

Tokia sutartis yra absurdiška, nes kasmet didina Moldovos įsiskolinimą „Gazpromui“. „Manau, kad dujų tiekimas PMR yra tarptautinė pinigų plovimo afera, su kuria Moldovoje nedrįstama kovoti, nes pinigai nubyra daug kam“, – pareiškė A. Petkovas.

Ši afera leidžia klestėti PMR ekonomikai, nes gaudama pigias dujas ji gali gaminti pigias prekes ir jas eksportuoti, taip žlugdydama Moldovos ekonomiką bei kenkdama ES įmonėms.

Pigios dujos leidžia PMR pigiai šildyti gyvenamus namus ir girtis, kad gyvenimas komunistinėje PMR yra geresnis nei kad kapitalistinėje Moldovoje.

Žurnalistas priminė, jog Kišiniovui buvo siūloma pirkti dujas iš Kazachstano, sujungti dujų vamzdynus bei elektros tinklus su Rumunija ir tapti nepriklausomiems nuo Rusijos energijos resursų.

Per 31 metus to nesugebėta padaryti, nes visus siūlymus užblokuodavo politikai ir partijos, kurias slapta finansuoja „Gazpromas“. „Problema ta, kad visos ikišiolinės Moldovos vyriausybės buvo nupirktos „Gazpromo“, ir todėl nė viena nesiryžo nutraukti nenaudingos sutarties su Kremliaus įmone“, – tvirtina A. Petkovas.

Spėjama, kad dalis Kišiniovo politikų visai nėra suinteresuoti ir Padniestrės suvienijimu su Moldova. Padniestrė yra tapusi tarptautinės kontrabandos centru, o iš nelegalių pajamų lobsta valdininkai ir Kišiniove. Tai, kad iš Padniestrės neišvedama Rusijos kariuomenė ir „Gazpromo“ uždėtas apynasris Kišiniovui yra lemiami veiksniai, trukdantys šiai šaliai būti priimtai į ES bei NATO.