Naujausios
Tarybos narys Juozas Pabrėža, pagyręs TIC veiklą ir pasidžiaugęs atidarytu Baltų kelio centro atidarymu, tame kelyje ir centro veikloje pasigedo stipresnio akcento, kad tarp gyvųjų baltų tautų yra ne tik lietuviai ir latviai, bet ir žemaičių. Jis akcentavo, kad Tarptautiniame oficialiame kalbų registre yra oficialiai įregistruotos keturios gyvos baltų kalbos – lietuvių, latvių, latgalių ir žemaičių.
„TIC direktorė yra akcentavusi, kad būtina skatinti miesto tapatybės pažinimą. Šiandien daugiau nei aišku, kad Šiauliai yra ne koks rubežius ar paribys, o Žemaitija. Baikime tą paleistą antį apie Tilžės gatvę, skiriančią Aukštaitiją nuo Žemaitijos. Profesorius Bumblauskas, Šiauliuose kalbėdamas apie šiaulietišką tapatybę, sakė, kad tam mokinukui, kuris nežino, kad Šiauliai yra Žemaitija, reikėtų parašyti dvejetą. Jis pasiūlė tokį šūkį: „Šiauliai – modernioji Žemaitijos sostinė“. Raseiniai – istorinė, Kražiai – akademinė, Telšiai – dabartinė, o Šiauliai – modernioji Žemaitijos sostinė“, – Tarybos posėdyje sakė J. Pabrėža.
Jis informavo apie dar vieną „labai šviežią dalyką“ – ką tik Lietuvos etninės kultūros globos taryba prie Seimo paskelbė naują, patikslintą Lietuvos 5 etnografinių regionų žemėlapį. Tame žemėlapyje aiškiai matoma, kad Šiauliai – Žemaitijos žemė.
Politikas pasigedo ne tik miesto labiau pozicionuojamo, kaip aiškios Žemaitijos tapatybės dalį, bet ir žemaitiškų suvenyrų, kuriais prekiauja Turizmo informacijos centras.
Merui Artūrui Visockui šis pasisakymas labai patiko ir pranešė, kad jam kilo noras, kad ant langų (tik nepasakė kieno) ar kur kitur būtų parašytos tos keturios baltų kalbos. Jis prisipažino pirmą kartą išgirdęs, kad žemaičių kalba yra tarp legaliai dokumentuose įrašytų baltų kalbų.
Šiaulių TIC direktorė Rūta Stankuvienė pažadėjo pasirūpinti, kad miesto svečiai galėtų įsigyti miesto suvenyrų su Žemaitijos simbolika.
