Naujausios
Vabzdžių įgėlimas pavojingas ne tik alergiškiems žmonėms
Gydytoja Jūratė Greičiuvienė pabrėžė, kad vasarą pati pavojingiausia alerginė reakcija gali kilti nuo vabzdžių įgėlimų. Bičių, širšių, širšuolių įgėlimai alergiškiems žmonėms sukelia anafilaksinį šoką, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, gali pasibaigti net mirtimi.
Medikė atkreipė dėmesį, kad karštu metų laiku, ypač į vasaros pabaigą bitės, širšės, širšuolės pasidaro piktesnės ir aktyviau puola žmones. Reikėtų žinoti, kad einant pasivaikščioti į gamtą negalima neštis saldžių gėrimų, vaisvandenių – tik vandens. Nereikėtų rengtis ryškiais, spalvotais drabužiais, kad vabzdžiai, ieškodami žiedų, aromatų, nenusėstų ant žmogaus kūno. Jei aplink yra nemažai skraidančių plėviasparnių vabzdžių, nereikėtų panikuoti, mosikuoti rankomis, šūkauti. Elgtis reikia ramiai – nuginti, pasišalinti iš pavojingos zonos, apsižiūrėti, kokių saldžių šaltinių yra šalia.
Kiekvienas vabzdžio įgėlimas sukelia reakciją dėl toksiškų nuodų. Net nuo sparvų ar uodų gali kelioms savaitėms susidaryti didelės niežtinčios pūkšlės. Medikai rekomenduoja einant į gamtą apsipurkšti prerspirentais, atbaidančiais vabzdžius, nesinešti saldumynų.
J. Greičiuvienė atkreipė dėmesį, kad net ir nealergiškiems žmonėms, bičių, širšių įgėlimai gali būti mirtinai pavojingi, jei įgelia į kaklą, veidą. Šiose jautriose vietose yra gera kraujotaka, toksinas kelia sutinimą ir tai gali užspausti kvėpavimo takus.
Tačiau plėviasparnių vabzdžių įgėlimai ypač pavojingi alergiškiems žmonėms. Įgėlus tokiems vabzdžiams vystosi ūmi alerginė reakcija: atsiranda niežulys, bėrimas, dusinimas, panikos jausmas. Nesuteikiant pagalbos, krenta arterinis kraujo spaudimas ir žmogus gali netekti sąmonės.
„Jei aplink nėra žmonių, kurie suteiktų pagalbą, išeitys gali būti labai liūdnos“, – sako medikė.
Alergiški žmonės yra alergologų apmokomi, kaip suteikti sau pagalbą. Jie gali įsigyti valstybės kompensuojamus adrenalino autoinjektorius. Rekomenduojama juos nešiotis kartu su vaistais nuo alergijos.
Gydytoja pademonstravo, kaip naudojamas adrenalino autoinjektorius. Paėmus į ranką ir nuėmus mėlyną galiuką, jis stipriai prispaudžiamas prie šlaunies per rūbus ir laikomas skaičiuojant iki 20.
Panaudojus autoinjektorių, iškart susitraukia kraujagyslės, dingsta bronchų spazmai – pirmoji pagalba sau suteikta. Tuomet būtina išgerti 2 tabletes nuo alergijos. Jei per 15 minučių situacija negerėja, reikia išgerti dar vieną tabletę ir dar kartą panaudoti kitą adrenalino autoinjektorių. Jei ir tai nepadeda, būtina skubiai vykti į artimiausią gydymo įstaigą, kad būtų pratęstas pagalbos teikimas.
„Labai džiaugiamės, kad turime autoinjektorius. Jie yra brangūs, bet kaštai, kai ligoniui kviečiama greitoji, jis papuola į reanimaciją, valstybei yra žymiai didesni“, – akcentavo medikė.
Dažnai vabzdžio įkandimas sukelia lokalią problemą – įgelta vieta labai ištinsta, išberia. Tokiu atveju pirma pagalba – vizitas pas vaistininką, jis rekomenduos vaistų nuo alergijos. Su farmacininko skirtais medikamentais suteikus sau pirmąją pagalbą, galima kreiptis į šeimos gydytoją ir laukti talono pas alergologą, kuris skirs jau tikslingus medikamentus.
Egzotiškas maistas gali sukelti bėdų
Gydytoja J. Greičiuvienė pasakojo, kad yra grupė žmonių, kurie be galo alergiški maisto produktams.
„Apie maistą daug kalbama, bet mažai žinoma. Tikroji alergija vystosi ne taip dažnai, bet gali prasidėti dar vaikystėje. Vaikus išberia nuo karvės pieno, tai pasireiškia odos reakcijomis. Tuomet kūdikiams keičiami mišiniai į tokius, kurie neturi karvės pieno baltymo. Būna alergija kiaušinio baltymui, kuri gali sukelti nemalonumų, tačiau ji yra išaugama. Bet kokie produktai, kurie turi savyje daug histamino, gali sukelti panašias reakcijas, bet tai yra pseudoalergijos. Jos nėra tokios pavojingos, vystosi lėtai. Paskiriame gydymą, ir jos gyvybei nepavojingos“, – dalijosi žiniomis medikė.
Taip pat yra nedidelė grupė žmonių, kurie yra alergiški žuviai. Bet koks žuvies patekimas į maistą gali jiems sukelti didelių nemalonumų. Gydytoja pasakojo turinti kelis suaugusius pacientus, kuriems tokia alergija buvo nustatyta dar vaikystėje. Ji prisiminė, kaip vienas suaugęs žmogus nuėjo į svečius ir paragavo salotų su žuvimi, nors žinojo, kad žuvies jam negalima. Jis atsidūrė reanimacijos palatoje. Net atėjus į patalpą, kurioje ruošiama žuvis, žmogui gali užspausti gerklę.
Gana dažnai pasitaiko alergija jūros gėrybėms. Gali būti ir tikroji alergija, ir pseudoalergija dėl per didelio baltymų kiekio. Mūsų regiono žmonės nėra adaptuoti dideliems jūros gėrybių kiekiams. Nuvykę į kraštus, kuriuose daug vartojama jūros gėrybių, skanauja gausiai ir susilaukia įvairių alerginių reakcijų, kurios gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, patinimu, kraujospūdžio kritimu.
Yra atlikti moksliniai tyrimai, kad patalynės erkutės alergenai turi kryžmines reakcijas su jūros gėrybėmis. Kai diagnozuojama alergija patalynės erkutėms, pacientui aiškinama, kad jis turėtų vengti ir jūros gėrybių.
Vaikai dažnai būna alergiški riešutams, ypač žemės riešutams. Tai ypač aktualu Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes vaikai auga valgydami daug riešutų sviesto ir įsijautrina.
„Prie pietietiškų gėrybių mūsų organizmai nėra pripratę. Šios gėrybės turi daug histamino, kitų elementų, kurie atpalaiduoja histaminą. Jie sukelia reakcijas, panašias į tikrą alergiją, bet tai yra pseudoalergijos. Net mūsų braškės gali sukelti bėdų. Jei vaikui vieną dieną duosime vieną braškę, kitą – dvi, po truputį jas vartojant organizmas jas toleruos ir nebus nieko blogo. Bet jei vaikus pavaišinsite iš karto dideliu kiekiu šių uogų, galima sulaukti bėrimų. Visus egzotiškus vaisius reikia vartoti atsargiai ir neperdozuoti. Taip pat kaip ir nežinomus gėrimus arba sultis – naudoti po truputį, atsiskiesti“, – perspėja gydytoja.
Alergijos augalams ir gyvūnams
Problemų gali sukelti ir paprasti mūsų aplinkoje augantys augalai. Retais atvejais pseudoalergiją gali sukelti pomidorai, tačiau dažniau alergizuoja šiltnamyje augantys augalai, jų lapai, o ne vaisiai. Jie gali sukelti kontaktinį dermatitą. Anot medikės, visos žolės gali sukelti alerginių reakcijų – sukelti kontaktinį dermatitą, atsižvelgiant į metus ir net dienos laiką. Nuo 12 iki 16 valandos, kai saulė kaitriausia, augalai yra išbujoję, turi daug sulčių, gali užtekti brūkštelėti ir odą išbers.
Gydytoja priminė daugumai žinomas lietuviškas rūtas arba Sosnovskio barščius, kurie gali sukelti baisius nudegimus. Tokiais atvejais gydymas būna sunkus ir skausmingas.
Dar viena grupė – alerginė reakcija gyvūnams. Kai įtariama alergija gyvūnams, yra atliekami tyrimai. Ypač didelis žmonių alergiškumas šunims ir katinams, o katinai alergizuoja labiausiai. Žmogus, kuris yra alergiškas katinui ir turi bronchinę astmą, net kontaktuodamas su kitu asmeniu, kuris laiko katiną, gali patirti dusulį.
Kailinių gyvūnų alergenai kryžminasi tarp savęs, todėl žmogus gali būti alergiškas ne vienam gyvūnui. Lauke kontaktas su alergizuojančiu gyvūnu nėra labai grėsmingas, bet patalpoje gali būti pavojingesnis.
Ūmi alerginė reakcija – pagalbos reikia per 15 minučių
Kuo skiriasi tikroji alergija nuo pseudoalergijos? Tikroji alerginė reakcija vyksta ūmiai ir greitai – žmogus ašaroja, čiaudi, jis nebežino, ką daryti, paleido vidurius, krenta kraujospūdis, ima dusinti. Pseudoalerginės reakcijos vyksta lėčiau, tačiau, kai užsiveda visi vidiniai mechanizmai, eiga būna kaip tikrosios.
„Tirdami pseudoalergijas mes nerandame priežasties, nerandame alergeno. Nepavojingos lėtinės alerginės reakcijos, kurios vystosi ne vieną dieną. Jos sukelia niežulį, bėrimą. Net nerandant alergeno, bet tokioms reakcijoms kartojantis, reikėtų nešiotis tabletes nuo alergijos ir adrenalino autoinjektorius“, – aiškino J. Greičiuvienė.
Ji akcentavo, kad šalia esančiam žmogui prasidėjus ūmiai alerginei reakcijai svarbu nepasimesti, o teikti pagalbą. Jei neturima tam reikalingų priemonių, būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą. Ūmi alerginė reakcija, susidūrus su alergenu, vystosi per 15 minučių, tad laiko yra mažai.
Kitos alerginės reakcijos – nemalonios, skausmingos, bet nėra pavojingos, pagalbą galima gauti vaistinėje.
Alerginė reakcija nuo maisto vystosi lėčiau. Ima pūsti pilvą, paleidžia vidurius, pykina. Žmogus ne iš karto supranta, kas jam nutiko. Paliečiami organai – taikiniai, kurie turi daugiausia vadinamų putliųjų ląstelių. Kartais atrodo, kad kontaktas buvo vienoje vietoje, o išberia kitoje.
J. Greičiuvienė pasakojo, kad žmogus alergiškas paprastai išlieka visam laikui. Yra simptominis gydymas vaistais, tačiau remisija arba ilgalaikis palengvėjimas pasiekiamas imunoterapija – nujautrinimu su alergenais. Pripratinus organizmą prie alergeno, jis nebereguoja.
Gydytoja pabrėžė, kad medicina nuolat žengia į priekį. Yra sukurti antros kartos nauji antialerginiai vaistai, kurie veikia 24 valandas, neturi šalutinių poveikių, tokių kaip apetito padidėjimas, bendras neramumas, slopinimas.
