Naujausios
Parama – skambiais žodžiais
„Šiaulių miesto savivaldybės taryba, atstovaudama visų šiauliečių interesams nepriklausomai nuo jų tautybės ir suprasdama, kad šiuo sunkiu metu itin svarbu susivienyti ir palaikyti taikų šiauliečių gyvenimą, pareiškia, kad:
- smerkia Rusijos Federacijos valdžios pradėtą karą prieš Ukrainą;
- smerkia Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamas karo atakas prieš civilius žmones, medikus, griaunamus gyvenamuosius namus, ligonines, švietimo įstaigas ir kitus civilinius objektus;
- jokiais būdais ir niekaip nesusies Šiauliuose gyvenančių tautinių bendruomenių su Rusijos valdžios karo nusikaltimais ir nusikaltimais prieš žmogiškumą, skatins toleranciją bei supratingumą visų tautinių bendrijų atstovų atžvilgiu;
- teiks visapusišką paramą Ukrainos piliečiams, ginantiems demokratinio pasaulio vertybes.
Tikime, kad šiauliečiai yra taikūs ir savo pavyzdžiu įkvepia kitus taikai“, – tokia deklaracija baigėsi ketvirtadienį miesto Taryboje vykęs pasirodymas.
Kiek ši deklaracija padės kariaujantiems Ukrainoje ar karo pabėgėliams Šiauliuose?
Kam ji žiauraus karo fone svarbi?
Nors deklaracijoje kalbama apie visapusišką pagalbą Ukrainos piliečiams, ji ketvirtadienio posėdyje apsiribojo skambiais žodžiais.
Filosofija ir gerumu nugalimas blogis
Tarybos posėdis prasidėjo Lietuvos ir Ukrainos himnais, juos atliko Tarybos narės Nijolės Prascevičienės vadovaujami jaunieji smuikininkai. Prie vieno iš politikų stalų grubiai pritvirtinta Ukrainos vėliava. Padalyta ukrainietiškos atributikos ir salėje.
Kalbas pradeda Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Pasidžiaugęs, kad ir šiauliečiai įsijungia į pagalbą Ukrainai, E. Bartulis priminė, kad: „Viešpats mums moko melstis už tuos, kurie yra mūsų priešai“. Blogį reikia nugalėti gerumu, o keikdami sukelsime dar didesnę neapykantą.
Į tribūną meras kviečia filosofą Arvydą Juozaitį, kuris atvyko į Šiaulius, nes, anot mero, „seka mūsų miestą“.
Svečias trumpai priminė, kad XIX a. davė šūkį: „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Kas dešimtmetį jį vis prisimename.
Tribūnoje – ašarojančios ukrainietės
Kalbėjo ukrainietės, pasitraukusios nuo karo į Lietuvą. Jaunai merginai Volodimyrai drebančiu balsu buvo sunku iš tribūnos pasakoti apie išgyventus karo baisumus.
Po jos meras pristatė, kad kalbės iš Šiaulių miesto partnerio Chmelnyckio pabėgusi Irina Dovgaliuk. Ją iškilmingo renginio organizatoriai surado net Kuršėnuose, kur ji šiuo metu prisiglaudusi, tačiau nepasitikslino, kad moteris yra tik iš Chmelnyckio srities, o gyveno Starakonstantinovo mieste.
Irina vis stabtelėdavo kalbėdama, kad sutvardytų ašaras. Moteris, papasakojusi savo ir dviejų vaikų pabėgimo iš Ukrainos istoriją, dėkojo lietuviams už pagalbą. Ji pasakojo, kad 14-metis sūnus ragina grįžti į Ukrainą ir kovoti su priešu. Mama norėtų, kad jos vaikams nereikėtų apie tai galvoti, o jų akys ir širdys spindėtų laime.
Ukrainietė pasakojo, kad per 7 dienas Lietuvoje su draugais lietuviais įkūrė paramos Ukrainai fondą „Mėlynai geltona banga“. Moters brolis Starakonstantinovo mieste tarnauja oro uoste. Jis moters prašo suorganizuoti pagalbą. Reikia termovizoriaus, kitų priemonių gynybai. Centralizuota pagalba dažniausiai nusėda dideliuose miestuose, o mažesnių nepasiekia.
„Yra kalbų, kad Rusija nori įšaldyti karą, tačiau ukrainiečiai stums priešą, kad neliktų Ukrainoje. Jie kariauja taip, kaip gali, o mes kariausime čia“, – sakė Irina.
Po jos pasisakymo meras A.Visockas, užuot palaikęs moters paminėtą paramos fondą, iškart priminė, kad tikslinę sąskaitą atidarė ir Savivaldybė. Jau paaukota 1 000 eurų.
Šiauliuose gyvenančių ukrainiečių asociacijos „Karpatai“ pirmininko pavaduotoja Vera Krutova, nusilenkusi šiauliečiams už pagalbą, pranešė, kad jie per dvi savaites padėjo 320-iai Ukrainos karo pabėgėlių. Moteris įvardijo problemas – trūksta patalpų pačiai organizacijai, kuri renka paramą Ukrainai. Nėra kur bent laikinai priglausti atvykusius pabėgėlius, ypač jei jie atvažiuoja naktį.
Šis pasisakymas dėmesio nesulaukė.
„Įeis į istoriją“
Politikų kalbos liejosi nuo literatūrinės beletristikos iki partijų vadų citatų.
Vienu momentu meras A.Visockas paaiškino šio renginio tikslą.
„Praėjus kažkiek laiko – ar tai metams, trejiems ar penkeriems – šis posėdis bus įrašas, kurį istorijos pamokose vaikai galės nagrinėti, kaip Šiaulių politikai, politinės partijos pasisakė, vertino. Aš manau, kad šis posėdis, kaip tam tikra istorine prasme būsimoji medžiaga, labai svarbus“, – aiškino A. Visockas, pamiršdamas, kad oficialiai skelbiamas tikslas buvo kitoks: ne įsiamžinti, o paremti Ukrainos tautą.
Posėdžio pabaigoje (!) meras prisiminė, kad reikėtų tylos minute pagerbti už Ukrainos laisvę žuvusius kovotojus.
Finansinę paramą ryja Savivaldybės biurokratija
Savaitės pradžioje posėdžiavo Tarybos Ekonomikos ir finansų komitetas. Buvo svarstoma kelių politikų iniciatyva skirti humanitarinei pagalbai Ukrainai 50–100 tūkstančių eurų iš miesto biudžeto.
Savivaldybės administracijos direktorius aiškino, kad teisinė bazė to neleidžia padaryti. Tačiau jei Taryba patvirtintų tvarkos aprašą, tada jau galėtų. Bet tai bus galima padaryti tik balandžio mėnesį. Jam pritardama galva lingavo ir mero pavaduotoja Simona Potelienė.
Kiti siūlė sukaupti paramai pinigų iš Savivaldybės akcinių bendrovių, kurios nuolat remia kultūrinius ir sporto renginius. A. Bartulis tikino, kad tik balandžio viduryje tai gali nuspręsti įmonių valdybos.
Kantrybė trūko Tarybos nariui konservatoriui Jonui Bartkui.
„Prisiklausėme apie įstatymus. Gal balsuojame, kad karas būtų atidėtas iki balandžio vidurio“, – piktinosi politikas.
Jis siūlė atkreipti dėmesį į organizaciją „Karpatai“ ir skirti jiems pinigų, tačiau palaikymo nesulaukė.
Kur Savivaldybės parama?
Posėdyje nedalyvavęs Tarybos narys konservatorius Martynas Šiurkus akcentavo, kad daug šalies savivaldybių paramą Ukrainai skyrė iš savo biudžetų. Tačiau Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius užsivėlė biurokratinėse procedūrose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė savo miestams partneriams Ukrainoje skyrė 800 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai.
„Labiausiai gaila, kad ir prie tų nevyriausybinių organizacijų, kurios dirba labai konkretų paramos darbą, iš esmės Savivaldybė neprisidėjo nė vienu centu iš biudžeto. Viskas perkelta ant žmonių pečių“, – apgailestavo politikas.
Jis sakė deklaracijai pritaręs, bet labiau reikalinga konkreti parama, o ne deklaratyvi. Tą deklaraciją buvo galima priimti ir praėjusią savaitę vykusiame eiliniame Tarybos posėdyje. Atskiras posėdis tam reikalui nebuvo reikalingas.
Socialdemokratas Edvardas Žakaris posėdyje pritarė deklaracijai, tačiau mano, kad kur kas reikšmingesnė žinutė būtų buvusi lėšų skyrimas humanitarinei pagalbai.
„Manau, kad ieškant visada galima rasti būdų, kaip tą paramą apiforminti. Svarbu, kad būtų noras“, – sakė politikas.
Jo manymu, vien tik užjausti ir linkčioti galva nepakanka.
„Kiek vargsta žmonės. Ir savanoriai negali iki begalybės eikvoti asmeninių lėšų. Brangsta kuras, bet kuro jiems užpiltų“, – siūlė E. Žakaris.
