Naujausios
Atėjo balandžio 7-oji...
Prasidėjus karui Ukrainoje Šiaulių miesto valdžia nuolat trimitavo, kad negali iš miesto biudžeto skirti lėšų nei humanitarinei pagalbai, nei karo pabėgėliams. Kiek vėliau plokštelę pakeitė. Humanitarinei pagalbai pinigų skirs, bet tik balandžio 7 dieną, nes reikia Taryboje pasitvirtinti pinigų skyrimo tvarką, komisijos sudarymą, įgaliojimus Administracijos direktoriui ir panašiai.
Nors kitos šalies savivaldybės jau seniai išsiuntė humanitarinės pagalbos priemones karo žiaurumų išvargintiems ukrainiečiams, nupirktas iš biudžetų, Šiaulių miesto valdžia nusprendė eiti „savo keliu“.
Sulaukę daug kritikos dėl tokio delsimo, miesto vadai nusprendė apeiti savo pačių nustatinėjamas tvarkas.
Gavęs iš Chmelnyckio prašymą suteikti humanitarinę pagalbą reikalingais medikamentais, miesto meras kreipėsi į Raudonąjį Kryžių.
Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis informavo, kad Šiaulių miestas kovo 14 dieną gavo Chmelnyckio mero Oleksandro Symchyshyno prašymą su konkrečiu reikalingų medicinos priemonių sąrašu.
Esą Šiaulių meras kovo 15 dieną socialiniame tinkle atsiklausė gyventojų, ar šiauliečiai neprieštarautų, kad iš miesto biudžeto – mokesčių mokėtojų lėšų – būtų skirta 100 tūkstančių eurų už medicinos reikmenis, kurie keliautų tiesiai į draugaujantį Chmelnyckio miestą Ukrainoje. Jau tada meras informavo šiauliečius, kad paramos siuntimas būtų organizuojamas nedelsiant, o biudžeto lėšos paskiriamos balandžio 7 dienos Tarybos posėdyje. Tačiau apie 200 šiam žingsniui pritarusių mero feisbuko draugų irgi kėlė klausimą, kodėl delsiama pinigus skirti iki balandžio 7 dienos.
Raudonojo Kryžiaus sukomplektuota medikamentų siunta už beveik 100 tūkstančių eurų išvyko į Ukrainą kovo 24 dieną ir... pasimetė Lvive.
Tuomet Raudonojo Kryžiaus paprašyta suformuoti dar vieną krovinį, kurio vertė – apie 114 tūkstančių eurų. Kovo 30 dieną į Chmelnyckį išvyko kitas vilkikas su medikamentais.
Meras Artūras Visockas tiesiogiai kontaktavo su Chmelnyckio miesto meru ir jo pavaduotoju, kad būtų nuolat kontroliuojama antrojo krovinio kelionė Ukrainoje. Balandžio 2 dieną Chmelnyckio vicemeras Mikola Vavrischukas atsiuntė žinutę, kad antrasis krovinys gautas, taip pat „atsirado“ ir pirmasis krovinys.
Vakar Šiaulių miesto taryba vienbalsiai skyrė 100 tūkstančių eurų, kurie bus pervesti Raudonajam Kryžiui už išsiųstus medikamentus.
Parama už paramą
Raudonasis Kryžius dėl susidariusios situacijos prašo pagal galimybes pervesti dar bent dalį kito krovinio vertės.
„Tokiu būdu Chmelnyckio miestą pasiekė apie 200 tūkstančių eurų paramos, kas liečia medicinines priemones. Mes dabar pervesime Raudonajam Kryžiui 100 tūkstančių. Raudonasis Kryžius švelniai paprašė, galbūt dar galėtume šiek tiek padidinti sumą. Tai apie tai pasikalbėsim atskiru klausimu, galimai ateisim gegužės mėnesį“, – žadėjo meras.
Tarybos nariai siūlė nebelaukti gegužės, o rinktis į neeilinį posėdį.
„Su Raudonuoju Kryžiumi esam tikrai geruose santykiuose, jie neturi pretenzijų dėl sąlyginai savo padarytos klaidos. Tas prašymas yra švelnus, ir kreipsiuosi į Tarybos narius, ir jiems nebus skirtumo gauti pinigus gegužės mėnesį ar savaite dviem anksčiau“, – klaidomis apkaltino Raudonąjį Kryžių meras.
Savivaldybės veiksmus meras oficialiai paprašė traktuoti kaip paramą už paramą, nes taip esą galima greitai ir efektyviai pasiekti humanitarinių tikslų.
A. Visockas širsta, kai žiniasklaida viešai paskelbia, kad Savivaldybė iki balandžio 7 dienos nė vienu centu neparėmė karo krečiamos Ukrainos. Bet tai yra faktas. Anksčiau išsiųsti keli vilkikai maisto produktų ir kitų daiktų – miesto verslo ir organizacijų parama. Apie tai, kad meras apklausė savo feisbuko draugus ir paprašė Raudonojo Kryžiaus išsiųsti vilkikus medikamentų, informacija nebuvo viešinama. Apie tai nebuvo skelbiama Savivaldybės rupore – interneto svetainėje. Ir net mero nuotraukų šalia šių vilkikų neatsirado. Ir nenuostabu, nes taip buvo apeinamos pačių susikurtos biurokratinės kliūtys ir tempiamas laikas.
Tuo tarpu Šiaulių rajono savivaldybė dar kovo 18 dieną išvežė nupirktas reikalingas priemones besibičiuliaujančiam Dolynos miestui. Paprastai, draugiškai, be išvedžiojimų ir feisbuko bičiulių apklausų.
Didesnių vienkartinių pašalpų karo pabėgėliams pagailėjo
Savivaldybės taryba ketvirtadienį taip pat patvirtino vienkartinės pašalpos dydį karo pabėgėliams. Vienkartinė pašalpa skiriama vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, nevykdantiems darbinės veiklos Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje ir negaunantiems socialinės pašalpos. Šie žmonės turi būti užsiregistravę Migracijos departamente, o vienkartinė pašalpa bus skirta iki jiems bus suteikta individuali laikinoji apsauga ir įsijungs valstybės parama.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija parengė sprendimą, kuriame įrašė, kad vienkartinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui yra 180,60 euro, bendrai gyvenantiems asmenims: pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 141,90 euro, antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 127 eurai, o trečiam ir paskesniems gyvenantiems asmenims – 99 eurai.
Šiaulių miesto tarybos narys Martynas Šiurkus pateikė alternatyvų sprendimą – kiekvienam asmeniui skirti 2 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą – iš viso 256 eurus.
Politikas akcentavo, kad Klaipėda kiekvienam pabėgėliui skiria 256 eurus, Vilnius – po 252. Keturių asmenų šeima Klaipėdoje gaus 1 024, o Šiauliuose – 465 eurų vienkartinę piniginę išmoką (tai yra mažiau nei vienas minimalus mėnesio atlyginimas 4 asmenų šeimai).
M. Šiurkus pabrėžė, kad kol į miestą atvykęs ukrainietis gauna laikinąją pabėgėlio apsaugą praeina apie 6 savaitės ir tuo metu jis neturi ne tik jokių pajamų, bet net pačių būtiniausių daiktų. Vienintelė parama – Maisto banko 115 eurų vertės kortelė. O ir gavęs statusą, jis ne iš karto pradės gauti išmokas ar įsidarbinęs – atlyginimą.
Z. Medžidovas stebėjosi, kodėl Šiauliuose šeimos nariams skiriamos skirtingos išmokos. Juk dantų šepetėlio kiekvienam reikia atskiro, valgyti reikia visiems, kiekvienam reikia atskirų batų.
Meras Artūras Visockas akcentavo, kad vienkartinė išmoka turi būti ne didesnė, nei skiriama šiauliečiams, nes taip esą atsiras susipriešinimas, nors taip keldamas klausimą meras bene labiausiai ir priešina visuomenę. Jis priekaištavo Vyriausybei, kad ši nepatvirtino vienodų išmokų visose savivaldybėse ir sakė, kad nėra linkęs fantazuoti.
M. Šiurkus priminė, kad dirbantys ukrainiečiai į miesto biudžetą taip pat moka mokesčius. Vienas vilkiko vairuotojas per metus sumoka per 2 tūkstančius pajamų mokesčio. Jis pabrėžė, kad tai yra Savivaldybės prioriteto reikalas. Šiauliai gauna 5,6 milijono eurų socialinei paramai, jos panaudojama tik apie 40 procentų.
Jonas Bartkus siūlė politikams apsilankyti karo pabėgėlių centruose, pasikalbėti su žmonėmis ir suvokti, kokioje situacijoje jie atsidūrę.
„Neduok Dieve, nė vienam lietuviui atsidurti tokioje situacijoje. Kai pradėjome lyginti ukrainiečius su Lietuvos piliečiais, tai ir pradėjome juos priešinti. Tas lyginimas man net šiurpą kelia“, – sakė Jonas Bartkus.
M. Šiurkaus iniciatyvą parėmė ne tik opozicinių frakcijų atstovai, bet ir mero bendražygiai.
„Politikuojame lygioje vietoje. Ar mes norime, ar nenorime padėti? Man gėda klausyti to politikavimo. Jei mums taip atsitiktų? Kas dėl karo, man niekada nekyla klausimų. Mes neturime būti abejingi ir nedvejoti. Palaikau alternatyvą ir žinau, kad niekas kitas, išskyrus mus, tą gali padaryti. Ir net neturi būti diskusijos“, – sakė mero frakcijos „Dirbame miestui“ narys Irmantas Kukulskis.
Deja, 13 balsų prieš 15 alternatyvus sprendimas pralaimėjo. Patvirtintos minimalios ir skirtingos kiekvienam šeimos nariui išmokos.
Kovo 29 dieną Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas pritarė alternatyviam sprendimui – didesnėms išmokoms. Už alternatyvų sprendimą balsavo 4 politikai: Irena Vildžiūnienė, Vytautas Juškus, Danguolė Martinkienė ir Gediminas Beržinis-Beržinskas. Prieš balsavo 1.
„Pritariu Martyno alternatyvai. Esu empatiškas žmogus ir aš įsivaizduoju save toje vietoje“, – sakė komiteto narys Gediminas Beržinis-Beržinskas.
Tačiau jau kitą dieną šio komiteto posėdis buvo sušauktas iš naujo. Kaip pareiškė komiteto pirmininkė, M. Šiurkus pakeitė savo sprendimo projektą, todėl vakarykštis balsavimas nebegalioja. M. Šiurkus patikslino, kad atsižvelgiant į komitetų pastabas sprendimas papildytas viena nuostata, kad įsigalioja nuo vasario 24 dienos.
Komiteto pirmininkė pareiškė, kad ji su M. Šiurkaus parengtu sprendimo projektu nesusipažinusi, todėl komitetas nebalsuos, o Tarybos nariai, kaip balsuoti, apsispręs posėdžio metu.
O Taryboje „empatiškasis“ G. Beržinis-Beržinskas, I. Vildžiūnienė ir V. Juškus savo nuomonę jau buvo kardinaliai pakeitę ir balsavo už mažesnes pašalpas karo pabėgėliams.
Tris mėnesius autobusais važinės nemokamai
Taryba patvirtino dar vieną paramą Ukrainos karo pabėgėliams. Jie galės tris mėnesius nemokamai važinėti „Busturo“ miesto autobusais, o Savivaldybė iš miesto biudžeto už vieną tokią kelionę sumokės įmonei po 60 centų.
M. Šiurkus pabrėžė, jog autobusu važiuos keliais žmonėmis daugiau ar mažiau, jokių papildomų kaštų „Busturas“ neturės ir klausė, tai už ką jam bus kompensuojama.
„Nieko nemokamo nėra“, – pareiškė meras.
Šią savaitę rašėme apie tai, kad kovo 28 dienos Chmelnyckio prašymu Šiauliai ketina išsiųsti „Busturo“ nebenaudojamą, tačiau esą geros techninės būklės autobusą. Dar buvo laukiama įmonės valdybos posėdžio, dar buvo stebima, gal autobusą nusiųs lenkai ir jo nebereikės.
Mero pavaduotoja Simona Potelienė Taryboje informavo, kad autobusas į Chmelnyckį išvyks antradienį. Verslininkai dar įdės dvi paletes sulčių ir pasiūtų pošalmių.
