Naujausios
Rinkliava padidėjo beveik 36 procentais
Savivaldybės administracijos parengiamame Tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte išvardytos net aštuonios „nenuginčijamos“ priežastys, dėl ko reikia didinti rinkliavą. Tai ir išaugę atliekų surinkimo kaštai, ir pabrangęs atliekų deginimas. Rinkliavą brangina ir laiku nebaigtas pusiau požeminių konteinerinių aikštelių įrengimo projektas, dėl to mažesnės talpos konteineriai keliami už didelės talpos konteinerių kainą, ir išaugę biologinių atliekų kiekiai, ir didelių gabaritų atliekų surinkimas pagal individualius užsakymus.
2019 metais vietinės rinkliavos skaičiavimo metu nebuvo žinomi tikslūs konteinerių skaičiai, todėl iki šiol galimai buvo suskaičiuota per maža vietinė rinkliava. Galiojanti rinkliava esą šiuo metu nepadengia visų miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaidų ir dėl to yra susidariusi 629 933 eurų skola.
Dabartiniai rinkliavos dydžiai galioja nuo 2020 metų liepos 1 dienos.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sutiko, kad rinkliavos didėjimas beveik 36 procentais yra didelis, tačiau skaičiuojant, kad vienam žmogui per mėnesį ji didėja 71 centu, tai nėra daug. Tačiau rinkliava yra mokama už metus arba ketvirčius, štai kaip atrodo jos augimas gyventojų kišenei.
Daugiabučių namų vienam gyventojui metinė rinkliava didėja nuo 24 eurų iki 32,52 euro. Individualių namų gyventojui rinkliava priklauso nuo konteinerių išvežimo skaičiaus, talpos ir kiek gyventojų gyvena. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimos, naudojančios 0,24 kubinio metro mišrių atliekų konteinerį ir išvežančios jį 12 kartų per metus, metinis rinkliavos mokestis išauga nuo 77,60 iki 104,64 euro.
Prieštaravo vieni kitiems
Miesto Tarybos posėdyje politikai svarstydami tokį svarbų klausimą pasigedo ŠRATC'o direktoriaus dalyvavimo. Buvo paaiškinta, kad direktorius Žilvinas Šilgalis šiuo metu atostogauja.
Posėdžio metu pateikta prieštaringa informacija. ŠRATC'as pralaimėjo teismą įmonei „Energijos parkas“ dėl dujų eksploatavimo Kairių sąvartyne ir turės šiai įmonei sumokėti 1,5 milijono eurų be PVM. Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs ŠRATC'o Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos direktorius Mantas Tamošiūnas aiškino: „Šios sumos dengiamos per vartų mokestį, o šis dydis ne šito posėdžio klausimas. Jis tiesiogiai čia neįtakoja šiuo metu.“
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė taip nemano.
„Vienos išlaidos atsiranda, kitos mažėja, bendroje sumoje yra įvertinta viskas, ir ką reikės padengti patyrus išlaidas dėl „Energijos parko“, – priešingai aiškino vedėja.
Politikams paklausus, kaip didėjančią rinkliavą lėmė mechaninių biologinių įrenginių perėmimas ŠRATC'o žinion, įmonės tarnybos vadovas patikino, kad nelėmė. Tuo tarpu meras tikino, kad perimti įrenginiai buvo blogos būklės ir norint, kad jie veiklų „nors perpus tiek, kiek turi daryti, viskas kainuoja“.
Kuo teisingiau atliekos rūšiuojamos, tuo jų tvarkymas brangesnis
E. Bružienė informavo, kad nerūšiuotų atliekų skaičius 2010 metais mieste buvo skaičiuojamas 44 tūkstančiais tonų, o 2021 metais – jau tik 25 tūkstančiai tonų.
E. Tamošiūnas aiškino, kad mišrių atliekų mažėja, bet bendras kiekis komunalinių atliekų didėja. Paprasčiausias ir pigiausias būdas – vežti atliekas į sąvartyną. Bet jis nėra teisingas. Kuo teisingiau atliekos rūšiuojamos, tuo jų tvarkymo kaštai yra didesni. Išaugo didelių gabaritų atliekų surinkimas, biologiškai skaidžių atliekų srautas padidėjo net 20 procentų ir tai neigiamai atsiliepia kaštams, nors ir labai sveikintina.
Visus opozicijos argumentus A. Visockas atrėmė geležiniu teiginiu: „ŠRATC'ui reikia pinigų ir juos turi sunešti miesto gyventojai. Arba ŠRATC'as turi bankrutuoti.“
Brangiausias vanduo, šiluma, viešasis transportas ir atliekų tvarkymas
Politikai aiškino, kad rinkliavos kainodara nėra aiški, įmonės sąnaudos didėja kur kas mažiau, kodėl rinkliava branginama net 36 procentais – pagrindimo nėra. Kalbėję Tarybos nariai pažymėjo, kad meras pats painiojasi skaičiuose ir procentuose ir klausė, ar valdančioji dauguma nors kiek gilinosi į tuos skaičius.
„Kaip tie Tarybos nariai, kurie balsuos už šį sprendimą, galės pažiūrėti gyventojams į akis? Netinkamas įmonės valdymas – pralaimėti teismai, skolos – visa atsakomybė perkeliama gyventojams“, – piktinosi Aurimas Lankas, priminęs, kad yra ir kitų finansinių šaltinių – ES struktūriniai fondai, ilgalaikės paskolos.
„Seniau, „blogaisiais laikais“, būdavo sudaromos darbo grupės, kurios išanalizuodavo siūlomas kainas be jokių nuslėptų skaičių. Visiems būdavo aišku, kodėl tokia kaina. Šiandien Šiauliuose turime brangiausią vandenį, šildymą, viešąjį transportą ir dabar – atliekų surinkimą. Tai yra dėl tokių balsavimų nesigilinant. Tikint, kad atėjo, pasakė, tik reikia pakelti rankas. Čia faktai ir niekam nėra klausimų, kodėl kitur yra pigiau. Jau aštuntus metus esate meras, prieš tai buvote Tarybos narys. Jūs matėte visą informaciją. Painiojatės tarp skaičių ir nesate įsigilinęs. Sudarykime darbo grupę. Niekas nepasikeis, jei kokį mėnesį paanalizuotume situaciją“, – siūlė Martynas Šiurkus.
Valdančiajai daugumai visi skaičiai buvo aiškūs. 17 politikų balsavo už, 7 – prieš, 4 – susilaikė.
„Nemanau, kad čia yra tiek daug dramos, manau, kad absoliuti dauguma miesto gyventojų palaikytų šį sprendimą, nes nori būti tinkamai aptarnauti“, – reziumavo A. Visockas.
