Naujausios
Šiauliuose mažėja jaunimo
Savivaldybės administracijos pateiktoje ataskaitoje matyti, kad vaikų ir jaunimo dalis nuo visų miesto gyventojų 2018 metais siekė 33,6 procento, o 2021 metais – jau tik 26,1 procento, nors strateginiame plane įrašyta, kad 2025 miestais siekiama 34 procentų.
Šiauliuose besimokančio ir studijuojančio jaunimo dalis Šiauliuose per trejus metus sumenko nuo 26,1 procento iki 20,5 procento, o siekiamybė – 30 procentų. Be to, suprastėjo abiturientų brandos egzaminų rezultatai, bei įstojančių į Lietuvos aukštąsias mokyklas moksleivių skaičius.
Tarybos narys Martynas Šiurkus siūlė atkreipti dėmesį, kad jaunimas yra miesto gyvybės šaltinis, jaunų žmonių mažėjimo „jokiais fontanais, kregždutėmis, saulutėmis nepridengsim“. Nuo 2015 iki 2021 metų jaunų žmonių sumažėjo apie 7 tūkstančius ir tai yra daug.
„Iš esmės tai yra labai ne kokie skaičiai, todėl turime imtis veiksmų. Ne vien tik statant gražius fontanus ar estradas. Turime investuoti, kad žmonės čia liktų, kad galėtų užsidirbti ir panašiai“, – sakė politikas.
Zakiras Medžidovas pailiustravo Savivaldybės požiūrį į jaunimą konkrečiu pavyzdžiu.
„Pusę metų susirašinėjau su įvairiais Savivaldybės skyriais. „Atžalyno“ sporto centre yra grupė merginų, kurios irkluoja su baidares ir kanojas, rodo gerus rezultatus Lietuvoje. Prašiau skirti kelis tūkstančių eurų. Atsakymai vis žadami vėliau. Vyksta „mutinimas“. Merginos auga ir nori siekti rezultatų. Jos mato požiūrį, kad niekas nereaguoja. Tokie dalykai ir susiveda į tai, kad nebemyli savo miesto jauni žmonės“, – kalbėjo Z. Medžidovas.
Socialinių reikalų ir sveikatos komiteto pirmininkė Irina Barabanova teigė, kad kol mieste nebus vykdoma išsami švietimo politika, jaunimo mieste trūks. Anot Tarybos narės, kol švietimo politikos klausimas mieste nebus išspręstas, neturėsim nei gerų mokymosi rezultatų, nei jaunimo. Į švietimo politiką turi įeiti švietimo kokybė, prieinamumas, įvairovė. Įvairovei sukurti reikia finansavimo, reikia kelti mokytojų kvalifikaciją ne paprastomis priemonėmis, o išsiaiškinti realų poreikį, modernizuoti ugdymą.
„Mes matome, kad valstybė nurėžė finansavimą, o mes nefinansuojame švietimo. Kiekviena nefinansuota priemonė yra prarandama. Švietime negalima grąžinti, išgrįsti dar kartą tą kelią. Jis jau negavo, mes nesuformavote jaunimo, neturėsime ekonomikos, turėsime blogą socialinę padėtį. Taip ir risimės nuo kalno“, – tvirtino politikė.
Nesidairyti į šalis ir galvoti, kad jei ne mes, tai niekas, kvietė Angelė Kavaliauskienė. Ji pateikė konkretų pavyzdį – Šiaulių universitetą.
„Buvo gražios vizijos, kad susijungus su Vilniaus universitetu išgyvensime proveržį, sulauksime labai didelio studentų skaičiaus, ir atsigausime kaip miestas veržlus jaunimui, bet taip neįvyko. Esame kas esame, nebesidairykime į šalis, nebediskutuokime tuščioje vietoje, o geriau galvokime, kaip sukurti tą planą, kad tikrai tas jaunimas čia atvažiuotų ir studijuotų“, – kvietė Tarybos narė.
Meras tvirtino priešingai, nei ataskaitoje rodo skaičiai, kad „kaip niekada išaugo Šiaulių kolegijoje studentų, kitose mokyklose“. Miesto galva pritarė, kad gražūs fontanai neišspręs problemos, reikia investuoti tinkamai. Investavus tinkamai, sulauki daugiau keliskart daugiau privačių investicijų.
Išsigelbėjimas – geležinkelio vėžė?
Ir čia diskusijos apie jaunimo pritraukimą į Šiaulius nuvažiavo prie geležinkelio vėžės į LEZ teritoriją atstatymo.
„Kitais metais būtina susitvarkyti geležinkelio atšaką, nes čia, LEZ„o teritorijoje, Pramoninio parko teritorijoje sprendžiasi būsimi atlyginimai, jų dydis ir miesto patrauklumas jaunimui. Tokie infrastruktūros objektai būtinai turi atsirasti, jei norime kalbėti apie kažkokią ekonominę ateitį, savivaldybių ir valstybės biudžetų auginimą, Jei nesurinksi biudžetų, negalėsi turėti nei kelių, nei švietimo sistemos, nieko“, – aiškino meras.
Su juo nesutiko opozicijos atstovas Martynas Šiurkus.
„Noriu priminti, mere, kad jūsų dėka ir pastangom tos vėžės Šiauliuose ir nėra. Nei viešojo logistikos centro, nei vėžės. Jūsų pastangomis buvo stabdoma Laisvosios ekonominės zona ir Pramonės parkas, ir kiti objektai. Kai ką jums pavyko sustabdyti, kai ko, Ačiū Dievui, ne. Dabar jūs džiaugiatės tais rezultatais, kurie buvo padėti dar ankstesnių kadencijų ir nuopelnus prisiimat sau. Infrastruktūros mieste mes turime pakankamai, taip pat ir verslui skirtos. Ką jau sakė garsiai verslas jums ne vieną kartą – labiausiai Šiauliuose trūksta inžinerinės aukštos kvalifikacijos specialistų, o ne vėžės ar kažkokio papildomo infrastruktūrinio objekto. Tai čia, mere, ir nukreipkit savo dėmesį, kad vidutinis darbo užmokestis didėtų, kad kuriama vertė mieste būtų didesnė“, – replikavo M. Šiurkus.
Valdančiųjų atstovui Gintautui Lukošaičiui tai pasirodė juokinga. Jis pareiškė, kad vistiek pasieks, kad ta vėžė būtų padaryta ir siūlė nebejuokauti.
„Tėvynės frakcijoje yra protingų žmonių ir aš su jais kalbuosi, mes visi kalbamės ir tikriausiai rasim tą būdą. Liūdna, kad Tarybos narys nesistengia dėl miesto“, – rėžė politikas.
Tuo tarpu A. Visockas nesiginčijo. Jis tarė: „Jei sakote, kad mano pastangomis vėžės nėra, tai taip. Mes nupūtėm dulkes nuo kokių 14 metų statybos leidimo ir pirmoji vėžės dalis jau yra padaryta. Dabar reikia antros“.
