Ar bus Gabrielius (-ė) prezidentu?

Stebėdami pastarųjų metų įvykių raidą, pabandykime kartu atsakyti į antraštėje pateiktą klausimą. Ką pirmiausia pagalvojote, kai išgirdote 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus?

Manau, patys savęs klausinėjote arba bendraminčių būreliuose svarstėte, kaip bus pasidalintas rinkėjų mažumos (balsavo tik 20 proc. sąrašuose esančių šalies piliečių) pateiktas valdžios grobis, t.y. kam koks postelis atiteks.

Daugiau kaip 80 proc. aktyvių mano aplinkos žmonių teigė, kad naujuoju Seimo pirmininku bus pasiūlytas ir juo taps asmuo, kuris vadovauja didžiausią mažumos pasitikėjimą pelniusiai partijai, nes nešioja politiniam paveldui priskiriamą pavardę.

Rasta išganinga išeitis – Gabrielius Landsbergis grįžo į savo valstybinės karjeros pradžią – diplomatinį darbą, tapo Lietuvos užsienio reikalų ministru ir gavo švelnią pravardę: „užsienio reikalų anūkas“. Negalima pamiršti jo patirties, kuomet Lietuvos Respublikos reikalus tvarkė užsienyje – buvo Europos Parlamento nariu.

Dabar užsienio reikalų anūkas – labai svarbus, prezidentinius užsienio politikos klausimus sprendžiantis politikas, kuriam nereikia kurti jokių komunikavimo strategijų. Pastarosios veikia puikiai. Siūlau atkreipti dėmesį į kasdien dideliu tiražu išspausdinamus pranešimus, kur buvo, ką ir kokiu klausimu nuveikė Gabrielius. Beje, norėčiau priminti, kad Lietuvos politikos piramide vadintas Prezidentas Algirdas, siūlydamas Dalią Grybauskaitę į ES komisares pasakė:

– Jos anglų kalba – „perfect“ (puiki).

Drįsčiau spėti. Apie Gabrielių Landsbergį jis pasakytų:

– „Most perfect“ [labai puiki arba puikesnė].

Be to, esu girdėjusi aikčiojimus, kuomet dailiosios lyties atstovės tirpo ties Tėvynės sąjungos lyderio plakatais:

– Koks gražuoliukas!

Nepaneigiamas faktas – turi užsienio reikalų anūkas prekinę išvaizdą. Tai politikui labai svarbu. Tėra tik viena mažytė negandėlė. Jis nešioja pavardę, kuri negarantuoja pergalės prezidentiniuose rinkimuose.

Gal vertėtų „Stambulo konvencijos“ šviesoje nesikuklinti ir pasikeisti pavardę. Gabrieliaus mama yra garbingos ir Lietuvai nusipelniusios giminės atstovė – Giedrė Bukelytė.

Pasvarstykime: jeigu Gabrielius Landsbergis taptų Gabrieliumi Bukeliu arba Gabriele Bukele, jo galimybės laimėti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus padvigubėtų. Manau ateitų balsuoti bent dalis tų 50 proc. rinkėjų, kurie jau daug metų šių pilietinių akcijų vengia. Mažybiškai t.y. stambuliškai skambanti pavardė maloniai nuteiktų, rastųsi daugiau sekėjų ir t. t., ir pan.

Dėl šių labai svarbių priežasčių nederėtų ignoruoti iš tautos apačių sklindančių balandžio patarimų dėl pavardės pasikeitimo. Juolab, kad visokių netradicinių siūlymų ir mūsų Parlamentas mesteli, netikėtai nusprendęs, kad Pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija – tėra rekomendacijų rinkinys.

Netikite? Priminsiu, kad Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetas rekomenduoja „pamiršti“, kad šalies vadovu tebėra Prezidentas Gitanas Nausėda ir į Europos vadovų pasitarimus deleguoti Premjerę. Tik nemanykime, kad taip raudonas kilimas į S. Daukanto rūmus tiesiamas Ingridai Šimonytei.

...2023 metais Gabrielius, kokią pavardę benešiotų – Landsbergio ar Bukelio (-ės) – bus jau sudainavęs Sauliaus Prūsaičio hitą „39“ ir įžengęs į prezidentinį amžių.

Tokiais, labai rimtais pamąstymais prasideda 2021-ųjų balandis...