Naujausios
Ozolinių proga naujajame, 26-ajame istorijos ir kultūros žurnalo numeryje, pirmą kartą spausdinamas antrasis, iki šiol tik keliems žmonėms matytas ir perskaitytas, R. Ozolo romanas „ Laikai. Paskui pasaulį“. Manau, kad skaitytojus nustebins signataro talentas, nes filosofas mūsų grožinės literatūros knygų lentynai pateikė pasakojimą apie jauno žmogaus išėjimą iš tėvų sodybos kaime į sostinę.
Nuolatiniai „Padubysio kronikų“ skaitytojai prisipažįsta, kad visada žurnalą pradeda skaityti nuo autentiškų, niekur neviešintų ir nekoreguotų R. Ozolo dienoraščių ištraukų. Tiems antrasis signataro romanas bus tikras siurprizas, nuoširdaus atvirumo viršūnė.
Buvęs Romualdo Ozolo studentas, o vėliau tapęs bendražygiu profesorius Arūnas Gumuliauskas „Padubysio kronikoms“ patikėjo sudėtingą istorinę analizę „Dar kartą apie politinę kovą dėl valdžios Šiauliuose 1990–2011 metais“. Straipsnis iliustruojamas vertingų duomenų lentelėmis, kuriuose daug įdomaus ras ir aktyviai miesto politiniame gyvenime dalyvavę, ir savivaldybės tarybos narius rinkę žmonės.
Nuolatinis žurnalo autorius teisininkas Alfredas Vilbikas – unikalus teismų istorijos analitikas, konferencijų organizatorius, žmogus negailintis asmeninių lėšų ir sveikatos, kad pažintume savo šalies istoriją. Jo publikacija „Parodos, skirtos Šiaulių reparticijos (apygardos) teismo įkūrimo 250-osioms metinėms paminėti, eksponatus apžvelgus“ primins apie Šiaulių Apygardos teisme autoriaus iniciatyva organizuotą konferenciją bei neakivaizdžiai pakvies analogiškais renginiais domėtis platesnį miestelėnų ratą.
Pati turtingiausia šio numerio rubrika – „Žymiausi šiauliečiai“. Joje Alfredas Vilbikas tęsia pasakojimą „Žinomas nežinomas Peliksas Bugailiškis“, Jonas Sireika skaitytojams pristato kiek mažiau pažįstamą asmenybę. Jo publikacijoje „ Vincentas Jarulaitis – neeilinis dvasininkas iš Šiaulių krašto, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės dėdė: gyvenimo ir veiklos metmenys“ yra įdomios informacijos apie kunigą, turėjusį ūkinių, ekonominių, finansų telkimo talentų.
V. Jarulaitis buvo įsteigęs Šv. Kazimiero draugiją „ kaip pasitikėjimo bendrovę knygoms leisti“. Kunigas net buvo išrinktas į 1-ąją Rusijos Dūmą nuo Kauno gubernijos, kurioje inicijavo agrarinių ir Lietuvos autonomijos klausimų sprendimą. Tiesa, ši Dūma egzistavo vos 72 dienas, nes už nepaklusnumą caras ją paleido.
Trečiasis „Žinomų šiauliečių“ rubrikos autorius – Jonas Kiriliauskas. Jis supažindina skaitytojus su muziejaus ištakomis bei nuo 1928 metų įstaigai vadovavusiu žmogumi. Publikacijoje „Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas Česlovas Liutikas“ gausu nuotraukų bei kitos fonduose sukauptos istorinės medžiagos.
„Prisiminimų“ rubrikoje Nepriklausomybės signataras Algimantas Sėjūnas pasakoja apie savo pažintį su Lietuvos Laisvės kovos Sąjūdžio vadovo Jono Žemaičio – Vytauto sūnumi Laimučiu Žemaičiu [ okupaciniu laikotarpiu – Liubinavičiumi]. „Dveji metai su partizanų vado sūnumi“ – ne tik prisiminimas ar priminimas. Tai ir neįtikėtinas signataro, atominės fizikos specialisto A. Sėjūno prisipažinimas apie įgytas sudėtingas žmogaus organizmo sveikatinimo patirtis.
Rita Žadeikytė, Ąžuolė Bajor straipsnyje „Gyvuojantis Romualdo Ozolo atminimas naujoje internetinėje svetainėje ozolas.lt, jo įsteigtuose žurnaluose ir žmonių atmintyje“ praneša, kad vienas iš 141-o 1990-ųjų metų Aukščiausiosios Tarybos [Atkuriamojo seimo] deputatų turi unikalią ir išsamią svetainę.
Šių eilučių autorė skaitytojams pateikia pirmąjį klausimą: „Kokių „Šiaulių krašto“ žurnalisčių straipsnius mieliausiai skaitė ir net pasidėdavo iškarpas asmeniniame archyve nuostabus „Padubysio kronikų“ skaitytojas ir rėmėjas šviesaus atminimo Zenonas Eimutis Sabalys? Tačiau apie tai fragmente „Virsmo metų bendrystė“ iš Stasio Tumėno sudaromos knygos, skiriamos politikui, visuomenės veikėjui, Nusipelniusiam Lietuvos inžinieriui Z. Sabaliui.
Ir pabaigai antrasis klausimas: „Ar išsaugosime lietuvišką Lietuvą? Norint į jį atsakyti, teks įsigyti 26-ąjį „Padubysio kronikų“ numerį ir perskaityti Dovilo Petkaus straipsnį „Ar sukursime stebuklą?“, kuriame jis pristato Vytauto Sinicos knygą „Kolonizacija“.
