Naujausios
Į susitikimą su K. Župerka susirinko buvę studentai, bendradarbiai, kolegos, bičiuliai, bendraminčiai.
„Man labai miela, brangi šita auditorija“, – sakė profesorius.
Renginį Albino Žukausko eilėmis pradėjo aktorius Juozas Bindokas, vakarą vedė knygos atsakomasis redaktorius, „skatintojas ir tarpininkas“, kalbininkas dr. Stasys Tumėnas.
Sveikinimo žodžius tarė Povilo Višinskio bibliotekos direktorius profesorius dr. Bronius Maskuliūnas, Šiaulių garbės pilietis vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis, Šiaulių vicemeras Justinas Švėgžda, Seimo vicepirmininkas Raimondas Šukys, profesorė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, knygos „Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota“ bendraautorė, ir kiti.
K. Župerką ir R. Šukį suvedė knyga – bibliotekoje susitiko pirmą kartą. R. Šukio tėtis Augustinas Šukys ir K. Župerka buvo vaikystės draugai. Knygoje profesorius pateikė autentišką liudijimą apie A. Šukio likimą – gabus studentas, prozininkas, apsakymų, poezijos kūrėjas „dėl antitarybinių nuotaikų“ pateko į KGB gniaužtus, buvo pašalintas iš instituto.
Knygą „Būk narsus, brolau!“ sudaro trys dalys: „Pasipasakojimai“, „Kalba ir politika“, „Pabiros“, o pavadinimui pasirinkti kunigo Kazimiero Ambraso žodžiai – taip aspirantūros laikų bičiulis „iššifravo“ K. Župerkos automobilio numerio BNB raidžių seką.
K. Župerka susitikime priminė „Saulės deltos“ leidyklos vadovo Huberto Smilgio leistą Šiaulių miesto garbės piliečių knygų seriją. Rašyti biografiją prieš keliolika metų buvo paprašytas ir pats, bet tuomet pritrūko laiko.
Galiausiai ėmėsi šio darbo. Pratarmėje K. Župerka mini, kad rašyti autobiografinę knygą padrąsino Vandos Zaborskaitės mintis: „Kiekvieno žmogaus patirtis turi savo vertę.“
Profesorius susitikime prisipažino: jo pirmoji meilė buvo literatūra, o kalbininku ir nenorėjęs būti. Stilistika, citavo žurnalistės Vitos Morkūnienės žodžius, buvo antroji meilė.
K. Župerka sakė esąs nuskriaustas – betarmis dotnuvis. Mama buvo aukštaitė, tėtis – sulietuvėjęs lenkas arba sulenkėjęs lietuvis.
Profesorius niekada nesiveržė į pareigas, nors pareigų netrūko.
„Man atrodo, aš sugebu save kritiškai įvertinti, – sakė K. Župerka. – Man lengviau padaryti darbą, nei kitam įsakyti.“
K. Župerkos, ilgamečio Šiaulių universiteto dėstytojo ir Lietuvių kalbos katedros vedėjo, mokslininko darbai daugiausia skirti lietuvių kalbos stilistikai, reklamos kalbai, kalbos kultūrai ir metalingvistikai. Profesorius yra 20 knygų autorius ir bendraautoris, paskelbė per 200 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių.
2003 metais K. Župerkai suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas, 2004 metais paskelbtas Lietuvių kalbos draugijos garbės nariu. 2016 metais išrinktas Šiaulių miesto šviesuoliu, 2018 metais apdovanotas ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi, 2021 metais – kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija.
