Iš dar neparašytos knygos (5)

S. BURNECKIO pieš.
Atsipūskime. Bus šioje dar neparašytoje knygoje karų, revoliucijų, terorizmo, etc. Šeštadieniui – šiek tiek linksmesnė tema. Kurjeris. Kaip ir dera naujienų išnešiotojui, kurjeris skleidė įvairiausią informaciją. Kronikinės žinutės, mini vaizdeliai, anekdotai ar gandai ne be pagrindo iš Šiaulių ir aplinkinių rajonų, iš šalies ir plačiojo pasaulio. Kurjeris buvo pateikiamas lyg kokia mišrainė, mėtomas iš puslapio į puslapį, dažnai be „sistemos“, net naudojamas tuščiai vietai užpildyti.
Pirmajame „Šiaulių krašte“ kurjeris apsilankė 10 kartų. Antrajame slypėjo ir tokia naujiena: „Antradienį kioskų darbuotojai ir laisvieji spaudos platintojai pardavė tris lietuviškus centnerius „Šiaulių krašto“. Pirmąjį rekordą pasiekė pensininkas K. Paliutis, per kelias valandas pardavęs 400 mūsų laikraščių.“
Greitai „Kurjeris“ tapo pačiu skaitomiausiu laikraščio skyreliu – ten kur baltos raidės juodame fone. Pirmieji laikraščio žurnalistai, gebėję rašyti šmaikščiai, ironiškai, retro stiliumi, ir pilkiausioje kasdienybėje surasdavo paradokso. Pirmaisiais mėnesiais „Šiaulių kraštas“ – tik 4 puslapėlių, o naujienų į redakciją plaukdavo kasdien vis daugiau, todėl „Kurjeris“ labai pravertė.
Praverskime laikraštį nuo 1990 metų lapkričio 20 iki gruodžio 28 d. Gero skaitymo!

Iš dar neparašytos knygos. Pirmoji dalis 2020-10-23.
Iš dar neparašytos knygos. Antroji dalis 2020-10-28.
Iš dar neparašytos knygos. Trečioji dalis 2020-11-01.
Iš dar neparašytos knygos. Ketvirtoji dalis 2020-11-06.
Iš dar neparašytos knygos. Penktoji dalis 2020-11-07.

Informacijos džiazas

1990 11 20

Iki šiol Lietuvos Respublikos piliečių pažymėjimus Šiaulių miesto Vidaus reikalų skyrius įteikė 457 žmonėms.

Anksčiau Televizorių gamyklos valgykloje „Žara“ papietauti buvo galima už 60 ir 70 kapeikų. Tačiau dabar pietūs pabrango atitinkamai iki 80 ir 90 kapeikų. Anksčiau raugintų kopūstų vienas kg kainuodavo 0,19 rb, o dabar – 0,39 rb. ir t.t.

Lapkričio 9 dieną į svečius pas negausius Tauragės bendraminčius buvo atvykęs LKP (TSKP) CK antrasis sekretorius V. Švedas. Prie LKP rajono komiteto pastato, kuriame savo „kampą“ turi ir „platformininkai“, svečią ir jo palydovus pasitiko maždaug pora šimtų piketuotojų. Susirinkę žmonės bandė nepraleisti V. Švedo į pastatą, o šis užsispyręs stengėsi ten patekti. Nežinia, piketuotojų ar sekretoriaus palydovų iniciatyva įvyko susistumdymas.

V. Švedas buvo apmėtytas kiaušiniais. Neištvėręs svečias ėmė bėgti. Iki gatvės kampo jį „palydėjo“ keletas aktyviausių piketuotojų, kurie netrukus grįžo atgal ir dalyvavo čia pat surengtame improvizuotame mitinge.

Vėliau paaiškėjo, jog V. Švedas, kiek paklaidžiojęs po nepažįstamą jam Tauragę, nubėgo į rajono karinį komisariatą ir ten pasislėpė.

1990 11 23

Joniškyje, M. Slančiausko gatvėje, ilgokai statomas keturiasdešimties butų namas dar, galima sakyti, be stogo ir langai be stiklų, o būsimiems naujakuriams Butų ūkio valdyboje jau dalijami orderiai. Tikimasi, kad gyventojai kažkur gaus ir įsidės deficitines vonias, unitazus, glazūruotas plyteles... Ar vietos statybos organizacija žmonėms grąžins pinigus?

1990 11 27

Prie „Karštos duonos“ parduotuvės – visad eilutė. Ypač daug pirkėjų penktadieniais ir šeštadieniais. Tada per dieną parduodama vidutiniškai 900 kepaliukų duonos, iškeptos kombinate, bei po 400 kepaliukų iš kooperatyvų. Šiauliečių pati mėgstamiausia – „Bočių“ bei „Šiaulių“ duona.

1990 11 29

„Vairo“ dviračių ir variklių gamykloje už 13 rublių darbo metu galima nusipirkti naminės degtinės butelį. O jei perki skolon, tuomet kainuoja 15 rublių.

Pagiringieji „ugninio vandens“ gali ieškoti terminiame bare arba kreiptis į kažkurį iš autokaro vairuotojų.

Praėjusį savaitgalį vykę pakartotiniai rinkimai padovanojo ir kuriozinį atvejį... Atvykę į namus pas pasiligojusią moterėlę rinkiminės komisijos nariai liko... nieko nepešę. Šeimininkė kategoriškai atsisakė balsuoti. „Mat pats Landsbergis prisakė taip daryti“, – girdėjusi šeštadienį per radiją. Nepadėjo ir atvykėlių aiškinimai, jog ne apie tuos rinkimus kalba ėjo. Ji atkakliai laikėsi savo: „Ne, vaikeliai, Jūs norite mane apgauti“. Ir... nebalsavo.

1990 11 30

Radviliškyje kai kam nereikia metų metais laukti, kol ateis eilė pasistatyti kooperatinį garažą. Itin gerai sekasi kooperatyvui „Ratas“. Jo narių pareiškimai neužsigulėjo eilėje nė metų. Kooperatyvas įregistruotas šiemet kovo mėnesį, o jau dabar rajono statybos organizacija paspartintais tempais baigia statyti visus šešis garažus. Vieta Prūdelio gatvėje labai gera – beveik miesto centras. Be to, organizacija garažus stato kaip ir avansu – kooperatyvas įnešė 6 tūkst. rublių, likusius sumokės po pabaigtuvių (darbų atlikta jau beveik už 13 tūkst. rublių).

Iš kur tokia sėkmė? Gal sekasi todėl, kad garažus statosi šie piliečiai: KGB rajono poskyrio viršininkas A. Galminas, prokuroras S. Rebčiuk, rajono Valdybos žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Zibolis, lopšelio-darželio Nr. 45 vedėja E. Venckienė, Sviesto gamyklos direktorius V. Šiošė? Tačiau šia istorija susidomėjęs rajono Tarybos deputatas, rajono Sąjūdžio tarybos narys V. Butvilas jokiu būdu negali tvirtinti, jog šiame kooperatyve – vien tik rajono grietinėlė. Mat tarp narių yra ir pensininkė L. Rasiulienė.

1990 12 04

Šiaulių pedagoginio instituto docento Juozo Kašio namų langus išdaužė, kai „Tiesoje“ pasirodė jo straipsnis „Gelbėkite deputatų sielas“. Kitą dieną nepažįstamas balsas pranešė, kad tai „Kovo 11-osios“ (tada dar) partijos darbas, tačiau docentas tuo netiki... Šiandien „Šiaulių krašte“ pradedamas spausdinti J. Kašio straipsnis „Mes išliksime“.

Šiais metais iš Šiaulių gyventi kitur jau išvyko 4320 žmonių, o čia atsikėlė – 4531.

1990 12 04

Nesusipainiokite – dabar keičiami ne tik gatvių, bet ir dešrų bei kumpių pavadinimai. Buvusi Poltavos dešra dabar vadinasi Kapsų, Maikopo – Sūduvos, Talino – Nemuno. Tambovo kumpis tapo tiesiog kumpiu, o Voronežo kumpis, pagaliau, pavadintas tikruoju savo vardu – mente. Pakeitė pavadinimus ir Rostovo bei Leningrado ruletai. Pirmasis dabar vadinasi Lazdynų ruletu, o antrasis – Pašilaičių. Nerasite ir rusiškų koldūnų, o tik – mėgėjų. Parduotuvėse šios produkcijos, suprantama, nepadaugėjo, kaina (kol kas) irgi liko ta pati.

1990 11 23

Vienas girtas TSRS pilietis reikalavo pakviesti TSRS konsulą, kai jį mėgino išsodinti iš traukinio Šiaulių geležinkelio stotyje. Jis aiškino, kad traukinys yra kitos valstybės teritorija. Milicijos darbuotojai pažeidė eksteritorialumo principą ir pristatė TSRS pilietį į blaivyklą.

1990 12 06

Vienas žmogus žuvo eilėje prie saldainių. Tai įvyko sekmadienį Radviliškio „Aguonos“ parduotuvėje. Eilė buvo didžiulė, žmonės, kaip visada, pikti, suirzę. O čia dar pasitaikė neblaivus pilietis P. G. ėmė užkabinėti laukiančius. Vienam jų, R. A., neišlaikė nervai... Dabar dar neaišku, ar jis pastūmė girtąjį pilietį, ar net sudavė jam, tačiau P. G. krito žemėn, susitrenkė galvą ir vietoje mirė. Radviliškio rajono prokuratūra tiria bylą.

Sekmadienį Nirtaičių kaime (Radviliškio apylinkė) remonto techninio aptarnavimo įmonės inžinierius A. C. medžioklės metu šovė į bėgantį elnią, bet pataikė ir sužeidė į krūtinę pirmosios rajono statybos organizacijos vairuotoją P. M. Pastarasis paguldytas į ligoninę. A. Č. neatsargumas pridarė bėdos ir kitiems Radviliškio rajono medžiotojams: jie jau girdėjo, kad po šio įvykio visiems teks perlaikyti egzaminus ir išsigandę kibo skaityti specialią literatūrą.

Prekyba tampa vis sudėtingesnė. Piko metu joniškietės pardavėjos kviečiasi milicininkus. Bet ir anie bejėgiai prieš mūsų... gobšumą. Laužomos durys, braška prekystaliai... Neseniai universalinėje parduotuvėje sudaužė vitriną. Sako, prekiavo 60 dydžio vyriškomis kelnaitėmis. Jas pirko visos moterys!

1990 12 07

Gandas, kad kiekviena šiauliečių šeima pagal taloną galės nusipirkti Naujiems metams šampano, nepasitvirtino. Šventėms mieste sukaupta apie 67 tūkstančius butelių, tačiau tik labai nedidelė dalis bus parduota valstybine kaina, kiti, matyt, atiteks komercinei prekybai.

Tortų į Kuršėnus nevažiuokite, pasiūlė konditerių brigadininkė Valerija Juokimčiūvienė. Sakė, kad trūksta želatino. Ir ne tik jo... Tad ant prekystalių beveik nematysime gardžiosios „Bitutės“.

Anksčiau Kuršėnų konditerijos ceche iškepdavo po dvi tonas tortų, dabar – vos 800 kg. Mielosios šeimininkės, kaupkime kiaušinius, taupykime miltus... Kalėdų ir Naujųjų metų šventės artėja... O kokios jos be torto!

1990 12 11

Penktadienio vakarą miesto Valdybos kultūros skyriuje grupė rusų tautybės žmonių įkūrė Rusų kultūros centrą. Vienas iš centro organizatorių – dailininkas S. Vorobjovas. Rusų kultūros centras – tai apolitinė organizacija, propaguosianti rusų kultūrą, humanizmo idėjas. Gal todėl susibūrime dalyvavę jedinstvininkai, iškentę vos pusvalandį, pasišalino.

1990 12 13

Šiauliškiai taip užplūdo Kelmę pirkti sūrio, sviesto ir kitų pieno produktų, kad rajono deputatams trūko kantrybė ir jie šį klausimą iškėlė Tarybos posėdyje.

1990 12 18

Šiaulių miesto radijo forumo, kuriame dalyvavo „Šiaulių krašto“ vadovybė, pranešta, kad invalidų ir pensininkų parduotuvėje, esančioje turgavietėje, prekiaujama pro „antras duris“. Tuojau po radijo

laidos paskambinusi į redakciją parduotuvės vedėja pranešė, kad parduotuvėje jokių antrų durų nėra, o ir langai aukštai nuo žemės.

1990 12 21

Kelias dienas piketavo Radviliškio trečiosios vidurinės mokyklos mokiniai, protestuodami prieš savo vadovybės užsispyrimą neduoti kalėdinių atostogų. Penktosios vidurinės mokyklos vadovybė irgi buvo

sumaniusi duoti ne kalėdines, bet aniems laikams įprastas naujametines (nuo sausio 4 d.). Galų gale įsikišo savivaldybės švietimo skyrius ir mokinių reikalavimus patenkino.

1990 12 28

Gruodžio 22-ąją, apie pusę vienuoliktos ryto, kilo gaisras pačioje Šiaulių miesto širdyje – Savivaldybės pastate. Įsiliepsnojo Savivaldybės archyvo prieškambaryje sukrauti miesto valdybos skyriaus popieriai. Į pagalbą pakviesti gaisrininkai gaisrą užgesino. Šiuo metu valdybos skyriaus darbuotojai aiškinasi tarpusavyje, kurio skyriaus žmonės kalti. Miesto meras ir valdybos nariai gali būti ramūs, nes jie turi alibi – tuo metu vyko valdybos posėdis.

...Informacijos džiazas. Toks rašymo stilius negalėjo būti dominuojantis, ilgalaikis, nes skaitytojams galėjo susidaryti įspūdis, jog tai, kas ironiškai parašyta, gali būti ne visiška teisybė, nelabai rimta. Tačiau mūsų kurjeris lyg koks atominis ledlaužis daužė vietos spaudoje vyraujančią oficialią, teisuolišką rašymo manierą. Ir po trisdešimties metų sutinkame žmonių, kuriems „Šiaulių krašto“ pradžia asocijuojasi su baltomis eilutėmis juodame fone.