Iš dar neparašytos knygos (36)

„Šiaulių kraštas“ 1998 m.
Arčiau žmonių. Arčiau šaknų. Keliolika metų „Šiaulių kraštas“ veikė kaip „Šiaulių krašto“ rinkimų organizatorius. Buvo renkami metų herojai ir antiherojai, populiariausieji ir nepopuliariausieji. Nieko originalaus. Todėl pradėta ieškoti ne naujų populistinių formų, bet daugiau prasmės. Grįžome prie pamatinės „Šiaulių krašto“ ideologijos. Pradėkime nuo pradžios...

Mūsų herojai

Redakcijos „Budintis reporteris“ buvo ne tik nuomonių skleidėjas ir diskusijų vedėjas, bet ir rinkimų organizatorius. 1998-ųjų gruodžio pradžioje paskelbta, kad „Šiaulių kraštas“ renka savo herojus. Išspausdintoje anketoje, kurioje tilpo 3 populiariausi ir 3 nepopuliariausi herojai. Trims geriausiems spėjikams pažadėti prizai – nemokama laikraščio metinė prenumerata. Kadangi tokius rinkimus laikraštis organizavo pirmąkart, todėl budinčius reporterius užplūdo ne tik užpildytos anketos, bet ir aibė klausimų, į kuriuos laikraštyje operatyviai ir išsamiai buvo atsakoma.

Priešpaskutinę metų dieną „Šiaulių kraštas“ paskelbė populiariausius ir nepopuliariausius regiono žmones. Populiariausiais tapo Seimo nariai Ramūnas Karbauskis, Vida Stasiūnaitė ir Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Hubertas Smilgys.

Šiaulietė Stefanija Jankauskienė – viena iš keturių laureatų, atspėjusių beveik visus herojus ir antiherojus.

„Esu labai emocionali, kai „Šiaulių krašto“ laikraštyje pamačiau, kad skelbiamas rinkimų konkursas, iškart paskambinau“, – redakcijai atviravo moteris. S. Jankauskienė „Šiaulių kraštą“ skaitė jau seniai. Laikraščius dalydavosi visi laiptinės kaimynai. „Dabar turėsiu nuosavą“, – džiaugėsi ponia Stefanija.

2000-ųjų sausį publikuoti 1999-ųjų rinkimų rezultatai. Šįkart rinkimai vyko dviem turais, nes siūlomų kandidatų susidarė labai daug. Antrajam turui pateiktos 12 kandidatūrų. Anketų į redakciją suplaukė pustrečio šimto. Jų duomenys buvo suvesti į specialią kompiuterinę programą, kuri ir paskelbė, kad populiariausiu regiono žmogumi tapo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, antras liko Seimo narys Ramūnas Karbauskis, o trečioji – Seimo narė Vida Stasiūnaitė, kuri papuolė ir į nepopuliariausiųjų sąrašą.

Didelį skaitytojų susidomėjimą rinkimais lėmė ir tai, kad jau artėjo Savivaldos rinkimų vajus, todėl balsuojama ir siūloma buvo ir pagal partines linijas. Populiariausiu išrinktas Edvardas Žakaris, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių įmonės direktorius, Šiaulių miesto tarybos narys. Antroji pagal populiarumą – Viktorija Čmilytė, Šiaulių Didždvario gimnazijos moksleivė, Lietuvos moterų bei vyrų (!) šachmatų čempionatų nugalėtoja, Europos jaunimo šachmatų vicečempionė. Trečiasis mūsų konkurso prizininkas – Šiaulių krepšinio komandos „Šiauliai“ treneris Antanas Sireika.

Kaip ir per ankstesniuosius herojų ir antiherojų rinkimus, taip ir šį sykį populiariausius ir nepopuliariausius savo krašto žmones „Šiaulių krašto“ skaitytojai rinko patys, o redakcijos darbuotojai tik registravo anketas ir įvedinėjo jų duomenis į kompiuterį.

2001-ųjų pabaigoje redakcija atrinko 10 įsimintiniausių asmenybių – laikraščio publikacijų herojų – ir 10 skandalingų įvykių. Tarp herojų – mokiniai, išgelbėję skęstančiuosius, visoje Lietuvoje žinomo botanikos sodo įkūrėjas ir puoselėtojas, žymus krepšinio treneris. Kovo pradžioje, įlūžus Mūšos upės ledui, į vandenį įkrito šešiametė. Išgirdę mergaitės klyksmą, ledu prie jos prišliaužė Balsių (Pakruojo r.) mokyklos aštuntokas Paulius Gasiūnas ir Pakruojo „Žemynos“ gimnazijos septintokas Mantas Čeponis ir ištraukė ją į krantą. Argi berniukai nenusipelnė būti tarp laikraščio herojų dešimtuko?

Artėjant 2004-iesiems į pabaigą skaitytojai pakviesti išrinkti metų žmones ir jų darbus. Rinkimuose „Metų žmonės ir jų darbai“ išskirtos trys nominacijos: „Metų žygdarbis“, „Metų iniciatyva“, „Metų pilietis“.

„Šiaulių kraštas“ pasiūlė savus kandidatus iš 2004-ųjų laikraščių komplekto – žmones, apie kuriuos rašyta. Skaitytojai aktyviai rinko savo herojus. Visi skaitytojų išrinktieji žmonės atliko po žygdarbį.

„Jie patys to greičiausiai būtų ir nepastebėję. Tačiau kilnumas turi savo jėgą, o ši jėga pati išsiveržia, jaudina ir žavi. Būtent tai parodė rinkimai: balsuodami Šiaulių krašto žmonės kandidatus pirmiausia svėrė žmogiškumo svarstyklėmis“, – rašyta laikraštyje.

Naujųjų metų išvakarėse skaitytojai 2004-ųjų Metų didvyre išrinko kelmiškę Živilę Nemeikaitę, dvylikametę, kuri iš degančio namo išgelbėjo sesutę Emą.

„Metų piliečio“ nominaciją skaitytojai suteikė joniškietei Danguolei Žalakienei, rajono garbės pilietei. Garbės pilietė ryžtingai stojo gelbėti svetimos garbės, to nesugebėjo padaryti rajono valdžia.

„Metų iniciatyvos“ nominacija atiteko Šiaulių rajono Kužių vidurinės mokyklos direktorei Romai Meinoriutei ir socialinei pedagogei Jūratei Tuominienei. Pedagogės pasirūpino, kad aštuntokė Vaida galėtų drąsiai žiūrėti į veidrodį: Kauno klinikose mergaitei buvo pritaikytas akies protezas. Šimtus raketų modeliuotojų išugdęs Radviliškio Vaižganto gimnazijos mokytojas Viktoras Karmonas skaitytojų taip pat pripažintas "Metų iniciatyvos" laureatu.

2005-aisiais rinkti Metų piliečiai. Skaitytojai buvo labai aktyvūs: telefonai kaito nuo skambučių, žmonės rašė laiškus, balsavo internete. Krašto piliečių rinkimai pasiekė Vilnių ir Kauną. Kai kuriuose rajonuose ir kolektyvuose tartum prieš rinkimus į Seimą už pasirinktuosius kandidatus vyko parašų rinkimo akcijos. Daugiausiai skaitytojų balsų surinko trys kandidatai: Genovaitė Valčiukienė iš Rozalimo (Pakruojo rajonas), šiaulietė Janina Ališauskienė, kelmiškis Albinas Palaikis.

Geri darbai nelieka nepastebėti. Ypač didelio palaikymo sulaukė G. Valčiukienė. Nuo rinkimų pradžios ji ryškiai išsiveržė į priekį ir lyderės pozicijas išlaikė iki pat pabaigos. Genovaitės kaimynai rozalimiečiai surengė parašų rinkimo akciją ir atsiuntė laiškus su dešimtimis parašų. Už G. Valčiukienę balsavo Panevėžio, Naujosios Akmenės, net Kauno gyventojai, kilę iš Pakruojo rajono arba ten turintys giminių. Dar vienas laiškas su parašais iš įvairių Pakruojo miesto gatvių gyventojų parodė, kad parašai už G. Valčiukienės kandidatūrą buvo renkami gatvėse arba užsukus pas pažįstamus.

„Mes visi tylime, o ji kalba; kovotoja prieš cinizmą; žmogus, gyvenantis visuomenės labui; ji stoja prieš teismus, kad mus apgintų nuo kiaulių; kiaulių augintojai lipa per galvas, o ji kovoja už mūsų visų gyvenimą; Mokytoja iš didžiosios raidės; jei ne ji, būtume pasmirdę; medalį jai reikia užkabinti,“ – tokiais ir panašiais žodžiais skaitytojai išreiškė savo dėkingumą už vietinių gyventojų teises pakilusiai moteriai.

Šiaulių „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė, drąsiai pasipriešinusi Šiaulių valdžios savivalei garsią „Laiptų galeriją“ paversti eiliniu kultūros centru, sulaukė didelio būrio skaitytojų simpatijų.

„Žinau, kiek nervų kainuoja susikauti su valdžia“, – sakė Danguolė Žalakienė, kurią „Šiaulių krašto“ skaitytojai Metų piliete išrinko praėjusiais metais. Jos vadovaujamas Joniškio meno kolektyvas „Jievaras“ už J. Ališauskienę atidavė 60 balsų. Šiaulių miesto mokytojų pensininkų klubas „Šviesa“ surengė parašų rinkimo akciją. Už Janiną balsavo trisdešimt devyni šio klubo nariai.

Rinkėjai už J. Ališauskienę balsavo ir internete, vardijo jos nuopelnus kultūrai telefonu. O rinkimams baigiantis paaiškėjo, kad Janina žinoma bei vertinama ne tik savo krašte, bet ir sostinėje. Metų piliete ją norėtų matyti Lietuvos statybų ir projektavimo instituto darbuotojai Vilniuje.

Baigiantis 2006-iesiems pasiūlyta pakalbėti apie kilnumą, prisiminti kilnius žmones ir gerus jų darbus. „Vartotojiškoje visuomenėje, kurioje pagrindinis variklis yra nauda, pinigai ir alkūnėmis paremta konkurencija, kilnumas tampa deficitine vertybe“, – rašyta.

Tikriausiai tai dėsninga, nes iš kilnumo turtingas nebūsi. Atvirkščiai, veikiau gali prarasti, juolab kad kilnūs poelgiai dažniausiai būna susiję su rizika. Aštuoniolikametis joniškietis Rimvydas Miravičius, puldamas į tvenkinį gelbėti skęstančio penkiolikamečio, vargu ar spėjo įvertinti, kas gresia jam pačiam. Kilnus jaunuolis instinktyviai metėsi gelbėti žmogų.

Kilnus žmogus linkęs ne pasiimti sau, o dalytis su kitais. Kaip kelmiškis verslininkas Albinas Palaikis, kuris šiais metais dovanojo jau penkioliktąją sodybą šeimai, nukentėjusiai nuo gaisro. O jei paklausi, kodėl taip elgiasi, numos ranka ir pasakys: todėl, kad jam pačiam taip gyventi lengviau.

Kilnumas – ne dejuoti ir guostis, o mylėti ir guosti kitus. Taip nedvejodama pasielgė penkių vaikų motina Tania. Ji savo bute priglaudė neįgalų vaikiną, nes matė, kad nėra kas juo pasirūpina. Moteris ligonį gydo, prausia ir maitina, nesitikėdama jokio atlygio.

„Kilnieji yra tylūs. Jie nerėkia, nesigiria ir nesipuikuoja savo darbais. Tokie žmonės padėjo trejų metukų kuršėniškei Militai, kurios klausa sutrikusi. Medikai ragino Militos tėvus nupirkti brangius skaitmeninius klausos aparatus, bet kukliai gyvenanti šeima to neišgalėjo. Po publikacijos „Šiaulių krašte“ šeimai padėjo labai daug žmonių. Aukojo giminės, pažįstami ir visai nepažįstami žmonės. Militos tėveliai iki šiol saugo banko išklotinę, bylojančią apie padėjusius jų dukrai“, – rašė žurnalistė Sigita Stonkienė.

Kilnūs žmonės, net patys atsidūrę ant nebūties slenksčio, galvoja apie kitus. Taip, kaip Australijos lietuvis, ilgametis Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ rėmėjas Justinas Varkalis, kuris savo mirties valandą vietoje gėlių paprašė paaukoti pinigų ir perduoti juos „Šaltinio“ vaikams. Jo valia buvo įvykdyta.

Rinkti „Stiprūs žmonės-2007“. Apie tokius žmones, sugebėjusius nepalūžti ir nesutrikti sudėtingiausiose gyvenimo situacijose, rašėme „Šiaulių krašto“ puslapiuose.

Jų istorijos sukrečia ir žavi, kelia nuostabą. Ir, žinoma, verčia pasitempti, nes kartais ištyžtame ir verkšlename visai dėl smulkmenų. Tuo tarpu kai kam būna taip sunku, kad net sunku tą sunkumą įsivaizduoti. Taip, kaip jaunai šiaulietei Olgai Privalenkovai, kuri septynerius metus gyveno be inkstų. Moteris patyrė insultą, epilepsijos priepuolių, išmoko iš naujo vaikščioti ir kalbėti, bet niekada neprarado vilties, kad rytoj bus geriau.

Laikraštyje rašyta, kad kartais stiprybė kyla iš silpnumo arba iš atėjusio suvokimo, kad niekas kitas, o tu pats privalai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Stipri asmenybė yra nesavanaudiška ir ryžtinga. Kaip motina, kuri dovanojo savo žuvusio sūnelio akutes, kad kitas vaikas matytų pasaulio šviesą.

Stiprus žmogus žino, ko nori, o beviltiškiausiose situacijose padarys viską, kas tiktai įmanoma, bet nenumos ranka ir nepasakys: et, vis tiek nieko neišeis.

Redakcijoje buvo pasveikinta ir apdovanota „Metų šeimos 2008“ titulą pelniusi Šiaulių rajono Šakynos miestelyje gyvenanti Kristinos ir Rimo Šliauterių šeima. Ją pasiūlė miestelio bendruomenė, sužinojusi apie laikraščio paskelbtus rinkimus.

Šliauterių šeima pasipildė iš karto net ketveriais mokyklinio amžiaus vaikais: Viktoru, Deividu, Eligijumi ir Gabriele. Šliauteriai augina dvyliktoką sūnų Marių, o našlaičius nedvejodami priglaudė po jų motinos mirties.

Kristinos apsisprendimą palaikė vyras Rimas, jų sūnus Marius ir močiutė, kurios namuose šeima gyvena.

Į „Šiaulių kraštą“ atvažiavo visa graži šeimyna. Kristinai ir Rimui redakcija įteikė atminimo suvenyrą. Pakviesti redakcijos, prie metų rinkimų prisijungė bendrovė „BMS Megapolis“, prekiaujanti elektronikos priemonėmis. Jos atstovai Šliauteriams dovanų atvežė kompiuterį.

„Svajonių svajonė“, – aiktelėjo Kristina, pamačiusi dovanojamą kompiuterį. Šeima turi kompiuterį, bet visiems penkiems vaikams sunku prie jo išsitekti, vis susidaro eilė.

...Dar buvo „Metų optimistas 2009“ ir 2010-aisais – „Metų iniciatyva“. Kilnūs darbai, gražūs ir stiprūs žmonės. Redakcijos organizuoti Metų rinkimai buvo tarsi ir laikraščio prasmingiausių publikacijų, žurnalistinių atradimų apžvalga. Laikraštyje sukaupti klondaikai įvairiausios informacijos, skirtingiausių nuomonių, spalvų vaivorykščių. Tarsi ir neįmanoma viso to susisteminti? Kaip klostėsi mūsų išrinktų populiariausių žmonių – dažniausiai tai būdavo politikai, visuomenės veikėjai – gyvenimai, karjeros? Ramūnas Karbauskis – tapo vienu turtingiausiu Lietuvos žmogum, jo Naisiai – žinomiausia šalies gyvenviete, jo vadovaujama Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2016 m. triuškinamai laimėjo Seimo rinkimus. Tūkstančiai juo žavisi, tūkstančiai nekenčia. Vida Stasiūnaitė tapo Šiaulių mere, nelabai sėkmingai „rovė pernykštes morkas“, pasitraukė iš politikos, kartais uždarbiauja Vakaruose, bet išliko žinoma kaip stipri, charizmatiška asmenybė.

2000-ųjų gimnazistė Viktorija Čmilytė kelias kadencijas renkama į Seimą, tapo ne tik liberalios partijos, bet ir Seimo pirmininke. Antano Sireikos vedama vyrų krepšinio rinktinė 2003 m. Lietuvai parvežė Europos auksą. Štai ir sistema arba net nauja rubrika. Taip atsiranda naujos-senos temos.

... Pavasaris žada užtrukti, tad esu priverstas vis dar rašyti, nors jau ir pabaigos pradžios pradžia. Turime dar daug gražių herojų, prasmingų jų darbų, paramos ir atjautos. Žmogus tarp žmonių. Susitiksime po kovo 11-osios, kitą šeštadienį.