Šiaulių arenos koncesiją vėlina tūkstančius kainavę teismai

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius ir koncesininko komisijos pirmininkas Antanas Bartulis, priešingai nei teismai, kuriuos Savivaldybė pralaimėjo, komisijos kaltės nemato. 
Šių metų gruodžio 13 dieną baigiasi Šiaulių arenos koncesijos sutartis su VšĮ „Pramogų sala“, tačiau naujo koncesininko Šiaulių miesto savivaldybė dar neturi ir panašu, kad greitai neturės. Šių metų pradžioje Savivaldybė paskelbė naują koncesijos konkursą. Balandžio pabaigoje buvo pranešta, kad gautos keturios paraiškos, tačiau trys iš jų atmestos, nes esą neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Vienas iš konkurso dalyvių tokį sprendimą apskundė teismui. Po kelių mėnesių teisinių ginčių teismų išvada – Savivaldybė neteisi ir tai jai kainuos per 18 tūkstančių eurų.

 

Teismai: konkurso dalyvio pašalinimas buvo neteisėtas

Šių metų pradžioje Koncesininko atrankos viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Šiaulių miesto Aukštabalio multifunkcinio komplekso valdymo modelio įgyvendinimas“, trumpiau tariant Šiaulių arenos, konkurse buvo gautos keturios potencialių dalyvių paraiškos. Komisija tris paraiškas atmetė, kaip neatitinkančias konkurso sąlygų, palikdama vieną dalyvį.

Nesutikdama su koncesijos konkurso komisijos sprendimu atmesti UAB „Sarlita“ paraišką, kaip neatitinkančią konkurso sąlygų, įmonė pateikė komisijai pretenziją. Į ją atsižvelgta nebuvo, tad bendrovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. Jos prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Savivaldybei vykdyti konkursą, kol nebus išnagrinėtas pagrindinis ieškinys.

Birželio pradžioje teismas išnagrinėjo įmonės skundą ir nusprendė, kad Savivaldybėje sudaryta koncesininko atrankos konkurso komisija buvo neteisi. Teismas pažymėjo, kad atskirais atvejais pati komisija nesilaikė konkurso sąlygų arba kėlė perteklinius reikalavimus, kurie nenumatyti sąlygose. Teismas panaikino konkurso koncesininko atrankos komisijos sprendimą atmesti UAB „Sarlita“ paraišką ir įpareigojo ją vertinti iš naujo.

Savivaldybė su tokiu sprendimu sutikti nenorėjo ir apskundė Apeliaciniam teismui. Rugpjūčio pabaigoje Apeliacinis teismas priėmė sprendimą palikti galioti žemesnio teismo sprendimą nepakeistą.

Vienas iš ginčų buvo dėl įmonės veiklos. Šiaulių miesto savivaldybė įrodinėjo, kad 2019 metais įsteigta UAB „Sarlita“ 2019–2020 metais nevykdė veiklos, nes negavo pajamų bei neturėjo išlaidų, dėl ko komisija neturi galimybių apskaičiuoti konkurso sąlygų reikalavimuose nustatytų reikšmių. Teismai pasisakė, kad konkurso sąlygose nebuvo aiškiai suformuluota, kas yra veikla, todėl ją apibrėžti vien pajamomis ir išlaidomis negalima. Konkurso sąlygose buvo reikalaujama, kad įmonės metų grynasis pelnas būtų teigiamas arba nulinis. O nulis yra nulis.

UAB „Sarlita“ konkurse dalyvavo su paslaugų subtiekėjais – UAB „Futbolo stadionas“ ir Šiaulių krepšinio klubu „Šiauliai“. Savivaldybė čia įžvelgė interesų konfliktą, nes yra viena iš krepšinio klubo dalininkų. Teismas nenustatė, kad Konkurso komisijoje nėra žmonių, kurie klube turi kokių nors asmeninių interesų, galinčių arba galėjusių sutrikdyti sąžiningą konkurenciją, o interesų konfliktas turi būti konkretus, o ne menamas.

Apibendrindama ir daugiau ginčytų aplinkybių, teisėjų kolegija padarė išvadą išvadą, kad koncesiją suteikiančioji institucija (Savivaldybė) ne tik tinkamai neįvykdė pareigos nustatyti aiškius ir tikslius konkurso reikalavimus, bet ir neprašė konkurso dalyvės atitikimo tokiems reikalavimams patikslinti, papildyti arba paaiškinti, todėl toks suteikiančiosios institucijos netinkamas pareigų vykdymas negalėjo lemti UAB „Sarlita“ pašalinimo iš konkurso.

Tokios išvados Savivaldybei nemažai kainavo – per 18 tūkstančių eurų. Kaip informavo Teisės skyriaus vedėja Laura Staponkienė, bendrovei „Sarlita“ pagal pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus sumokėta 13650 eurų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat Savivaldybei teko sumokėti 1847 eurus už apeliacinį skundą, o advokatų kontorai, atstovaujančiai Savivaldybės administraciją, už teisines atstovavimo teisme paslaugas apmokėta 2640 eurų.

Koncesininko parinkimas vėluoja

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius ir koncesininko parinkimo konkurso komisijos pirmininkas Antanas Bartulis informavo, kad konkurso procedūros atnaujintos iškart po teismo sprendimo.

Jis sakė, kad teisininkai siūlė teikti kasacinį skundą, tačiau įvertinę, kad tai užtruks tam tikrą laiką, be to neaišku, ar pavyktų laimėti, nusprendė nebesibylinėti, o tęsti konkursą.

Kadangi teismo sprendime buvo nurodyta, kad komisija galėjo užduoti potencialiam dalyviui papildomų klausimų, ir gavus atsakymus būtų priimtas teisingas sprendimas, komisija išsiuntė UAB „Sarlita“ užklausimą. Įmonė prašė ilgesnio termino atsakymams parengti, tačiau Savivaldybė jį sutrumpino. Komisja jau gavo atsakymus, bet vis dar juos vertina.

Priėmus sprendimą dėl konkurso dalyvių, bus duotas 30 dienų terminas išsamiam pasiūlymui pateikti.

Ar gruodžio 13 dieną Savivaldybė jau turės naują Šiaulių arenos koncesininką? A. Bartulis nesiryžo tai pažadėti, nors viliasi, kad pavyks spėti. Jis minėjo, kad galimas ir tarpinis variantas – VšĮ „Pramogų sala“ perduoda areną Savivaldybei, o ši vėliau – naujam koncesininkui. Direktorius sako suvaldysiąs šituos procesus, nes nori užtikrinti, kad gruodį ir sausį arenoje vyktų renginiai, krepšinio čempionatai.

A. Bartulis anksčiau planavo naują koncesininką paskelbti spalio pradžioje, kad šis turėtų porą mėnesių renginių tinkleliui susidėlioti.

Jis komisijos klaidų nemato. Jei gavus dalyvių dokumentus vienų buvo tvarkingi, tai tokiu pat principu vertino ir kitų dokumentus. Dėl UAB „Sarlita“ 7 pozicijos buvo diskutuotinos ir komisija priėmė sprendimą, kad įmonė neatitinka konkurso sąlygų. Visas 7 pozicijas bendrovė ir apskundė teismui, o Savivaldybei nepavyko nei vienos apginti.

Koncesininko parinkimo konkurse likusi vienintelė įmonė siejama su verslininku Gediminu Žiemeliu. Konkurso užkulisiuose kalbama apie šios įmonės galimą protegavimą.

„Mes nieko neproteguojame. Net paranku būtų turėti konkurentą derybose. Jei viskas atitiks, jie (UAB „Sarlita“-aut.) pateks į antrą konkurso dalį. Rinkoje yra kokie 6–7 dalyviai, kurie galėtų turėti koncesiją, bet atėjo, kiek atėjo. Bet tai nereiškia, kad mes turime praleisti, jei neatitinka konkurso sąlygų. Įmonė, kuri neatliko jokios veiklos, visi jos rodikliai tapo tinkami. Tu starte stovi, bėgi ir sugaišti 100 metrų nubėgti 10 sekundžių. Jei tu nebėgi, turi 0 laiko, tai laimi distanciją. Pagal teismo sprendimą laimi tas, kuris nebėgo“, – svarstė A. Bartulis.

Apgynė savo teises teisme

Visai kitokios nuomonės laikosi UAB „Sarlita“ direktorius Renatas Načajus.

„Po teismo komisija mūsų paprašė atsakyti į klausimus per 3 dienas. Aš buvau išvykęs, teko keisti planus. Viską parašėme, laiku pateikėme. Iš vienos pusės suprantu komisijos norą viską iki detalių išsiaiškinti. Tačiau keista dėl to, kad į tuos pačius klausimus jau buvo atsakyta teismų metu“, – stebėjosi įmonės vadovas.

Jis aiškino, kad dalyvauja ne pirmame konkurse. Yra aiškios konkurso sąlygos ir pagal jas pateikė visas atitinkamas kvalifikacijas. Konkurso sąlygos sudėliotos ir verslas, žiūri, kaip jame dalyvauti su minimaliausiais ištekliais.

„Jei prašo, kad balansas būtų teigiamas arba nulinis, mes šį reikalavimą atitinkame. Jei prašo turėti ne mažiau vieno specialisto su atitinkamomis patirtimis, tai mes juos nurodėme, jų patirtis per 20 metų. Renginių patirčiai įrodyti mes pasitelkėme subrangovus ir tai yra pagal konkurso sąlygas. Aš nežinau, kokios dar gali trūkti kvalifikacijos turint ilgametę patirtį šou versle. „Žalgirio“ areną paleidinėjom, „Kompensa“ areną atidarinėjau. Kai sako, kad trūksta patirties, gal netinkamai informuoti arba neskaito dokumentų“, – svarstė R. Načajus, pabrėždamas, kad ne įmonė, o žmonės yra patirtis.

Įmonės vadovas sakė, jog bendrauti su komisijos pirmininku ir jos nariais jam neteko, kadangi visas konkursas vyksta elektroniniu būdu. Atviro priešiškumo nejaučia, tačiau atgarsių prisiklauso visokių. Girdėjo, kad yra kaltinami dėl kompetencijos stokos, kad nesupranta, ką daro. R. Načajus sako galįs nuvilti, tikrai supranta ir žino tas veiklos kryptis.

„Kai skaitai atsiųstus klausimus ir matai, kad ir vėl kapstomi tie, į kuriuos buvo atsakyta teismų metu, kyla jausmas, kad esi nelaukiamas. Viešajam interesui yra naudingiau, kad yra ne vienas, o keli dalyviai. Tikimės, kad pavyks atverti naują lapą. Nuoskaudų jokių neturime. Taip, gaila laiko, energijos, mokesčių mokėtojų pinigų, kurie buvo išleisti teismams. Mūsų ieškinys buvo patenkintas pilnai, buvome teisūs. Gerai, kad esame užsispyrę ir gynėme savo teises“, – kalbėjo UAB „Sarlita“ vadovas.