Ruošia pagalvę koronaviruso pakirstai kultūrai

Stasys Tumėnas, Seimo narys.
Koronavirusui išplitus Lietuvoje, sustojo ne tik prekybos bei paslaugų verslai, bet ir kultūros sektorius. Atšaukti spektakliai, koncertai, filmų demonstracijos nežada nieko gera menininkams. Ką ruošia valstybė, kad kultūros sektoriai nukentėtų kuo mažiau?

Diskutavo Seime

„Nelengva, – „Šiaulių kraštui“ sako Seimo kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas. – Ministras Mindaugas Kvietkauskas išsijuosęs dirba su komanda, dėlioja kompensacinius mechanizmus, renka duomenis apie prarastus pinigus, bet ir visi kiti ministrai to paties prašo Vyriausybės.“

Todėl praeitą savaitę kultūros ministras Seimo Kultūros komiteto posėdyje prašė politikų politinės paramos teikiant idėjas, kaip kompensuoti kultūros sektoriaus praradimus karantino laikotarpiu.

Buvo pristatytas rengiamas kompensacijų mechanizmas – įvairių kultūros lauko sričių atstovai jam pateikė siūlymų. Tikimasi, jog finansinę paramą bus galima suteikti ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš dalies Europos Sąjungos skiriamų lėšų – paaiškėjo, kad Lietuvai Europos Sąjunga numato skirti pusantro milijardo eurų.

Pati Kultūros ministerija perskaičiuoja biudžetinius rezervus, kad galėtų juos nukreipti įstaigoms pagal paaiškėsiančius nuostolių rezultatus.

„Nėra abejonės, kad bus siekiama maksimaliai išsaugoti kultūros sektorių“, – įsitikinęs S. Tumėnas.

Viską dokumentuoti

„Labai svarbi kelta ir spręstina problema dėl savarankiška veikla užsiimančių kūrėjų, nes jų situacija daug sudėtingesnė negu meno kūrėjo statusą turinčių menininkų“, – apie posėdyje nagrinėtas problemas pasakojo S. Tumėnas. M. Kvietkauskas komitete patikinęs, kad šį klausimą bus bandoma spręsti numatant skirti individualias stipendijas, siekiančias 600 eurų.

Seimo nario žodžiais, konkretūs patiriamų kultūros sektoriaus nuostolių skaičiai dar tikslinami, todėl „svarbu dabar dokumentuoti praradimus dėl prastovų ar nevykdomų projektų, įsipareigojimų“.

Aiškinantis situaciją sužinota, kad ne visos kultūros sritys pateko į Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtą nukentėjusių verslo subjektų sąrašą. Į jį patekusiems juridiniams ar fiziniams asmenims taikomas atleidimas nuo delspinigių, neišieškomi mokesčiai, pateikusieji prašymą gali paprasčiau sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.

„Pavyzdžiui, ten nepateko kinas, o jų atstovas mums komitete teigė, kad apie 5 milijonus tas sektorius praranda dėl kino seansų nedemonstravimo, verslo sustojimo“, – teigia S. Tumėnas. Jis pridūrė, kad ir kino gamybai sustojus filmų industrija, jos atstovų teigimu, gali prarasti apie 40 milijonų eurų.

Tiesa, tai preliminarūs skaičiai, kuriuos reikės pagrįsti, todėl, Seimo nario žodžiais, ministras konkrečiai nieko nežadėjęs, kol nebus reali statistika.

„Pagrindinis dabar siekis – išsaugoti darbo vietas. Vadovams draudžiama nurodinėti eiti darbuotojams į nemokamas atostogas, galima eiti tik į mokamas atostagas arba laikytis prastovų taisyklių“, – paaiškina S. Tumėnas.

Žiniasklaida dirba, o pajamos?

Kultūros ministerija atsakinga ir už žiniasklaidos politikos kuravimą. O karantino laikotarpis visuomenės informavimo priemonėms atnešė daug galvos skausmo. Daug iššūkių tenka vietinei ir regioninei žiniasklaidai – prarandamos pajamos už reklamą, laikraščių pardavimą parduotuvėse, paštuose, kioskuose, trūkstama apyvartinių lėšų spausdinimui, logistikai.

„Galvojama, kad internetinė žiniasklaida galės atsigauti pati, o praktika rodo, kad užsidarius spausdintų leidinių redakcijoms, jos paprastai nebeatsigauna, miršta. Štai kodėl reikia dėti didžiules pastangas, kad būtų išsaugoti redakcijose dirbantys specialistai, – mano Seimo narys. – Juk gyvenimas rodo, kai vyksta karai, revoliucijos, nelaimės, žurnalistai galvoja ne apie „prastovas“, o jiems tai pats įtempčiausias darbymetis. Juos būtina (iš)saugoti.“

Kaip tai bus daroma? S. Tumėno teigimu, labiausiai čia padėtų Lietuvos kultūros taryba, kuri dar turi neišdalinto rezervo.

„Galimas lėšų šaltinis spausdintai žiniasklaidai – valstybės užsakomos socialinės reklamos, ne visi žino, kad galima, ypač dabartinėmis sąlygomis, mėginti kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, prie kurios esti Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas“, – sako Seimo Kultūros komiteto narys.

Jis papildė, kad komitetas su ministerija bandys pasiekti, kad kompensuojamos redakcijų išlaidos laikraščio pristatymui skaitytojams kaimuose būtų ne 30, o 100 procentų. „Tos pačios sąlygos karantino sąlygomis turėtų būti taikomos ir miestų žiniasklaidos išnešiojimui pas skaitytojus, nes dabar to nebūdavo“, – mano S. Tumėnas.

Kad pavyktų išgelbėti kultūros ir žiniasklaidos sektorius, reikia ir pačių politikų sutatimo. Ar jo yra?

Seimo nario teigimu, Kultūros komitete priešpriešos nėra: „Suprantame, kad tik kartu, ranka rankon dirbdami su Kultūros ministerija, galėsime rasti reikalingų finansinių resursų kultūros laukui gelbėti. Svarbu išsaugoti mūsų kūrėjus, jų veiklas.“

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.