Naujausios
Meras išdėstė „Šiaulių principą“
Į penktadienį Šiaulių apygardos teisme vykusį pirmą korupcinės bylos nagrinėjimo posėdį nė vienas iš teisiamųjų neatvyko – nusikaltimo vykdymo metu tiksliai lyg šveicariškas laikrodis veikusi trijulė posėdyje dalyvauti panoro nuotoliniu būdu.
Į teismo salę atvyko tik Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai Zakiras Medžidovas ir Egidijus Jankauskas, mero A. Visocko potvarkiu iš pareigų neteisėtai atleistas Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius Valerijus Belovas ir itin gausiai – žurnalistai.
Nė vienas iš proceso dalyvių – nei kaltinamieji, nei jų vilniečiai advokatai (A. Visocko – Augustinas Vaičiūnas, D. Krinickio – Mindaugas Dūda (praeityje – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras), R. Maliukevičiaus – Darius Raulušaitis (buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas) – „nematė kliūčių“ pradėti bylos nagrinėjimą.
Šiaulių miesto meras, atsakinėdamas į bylą nagrinėjančios teisėjos Gintarės Bunikienės klausimus, išlaikė, švelniai tariant, savitą stilių. Teisėjai paprašius prisistatyti ir nurodyti užimamas pareigas, anksčiau neteistas, tačiau administracine tvarka baustas A. Visockas atsakė, jog dirba mero darbą. Netrukus, užuot pasakęs, jog užima Šiaulių miesto savivaldybės mero pareigas, patikslino: „Esu išrinktas rinkimuose ir dirbu šį darbą.“ Teisėjai kategoriškai pasiteiravus, ar užima Šiaulių miesto savivaldybės mero pareigas, kaltinamasis atsakė „taip“.
Ne į visus bylą nagrinėjančios teisėjos G. Bunikienės klausimus A. Visockui atsakyti sekėsi sklandžiai. Trumpam pradingęs iš teismo salės monitoriaus, kaltinamasis po keliolikos sekundžių atsirado su paaiškinimu: „Man kompiuteris pradėjo persikrauti. Dabar aš jungiuosi jau iš telefono. Nežinau, kas atsitiko.“
Kaltinimą palaikanti Europos deleguotoji prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto teismą ir proceso dalyvius informavo, jog yra gauti civilinių ieškovų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Prokurorė kreipėsi į teismą su prašymu prijungti prie baudžiamosios bylos civilinį ieškinį dėl UAB „Šiaulių šviesa“ (nusikaltimo vykdymo metu – „Šiaulių gatvių apšvietimas“) ir Europos Sąjungos biudžetui padarytos žalos – atitinkamai 28 105 eurų ir 26 652 eurų.
A. Visockas ir jo gynėjas A. Vaičiūnas minėto 54 757 eurų civilinio ieškinio solidariai iš visų trijų kaltinamųjų prijungimui prie baudžiamosios bylos neprieštaravo. Tačiau iš kitų proceso dalyvių išgirdęs, jog bendrovė „Šiaulių šviesa“ („Šiaulių gatvių apšvietimas“) savo interesams turėtų atstovauti, taigi ir ieškinį reikšti pati, o ne per prokurorę, taip pat išgirdęs prokurorės argumentą, kad minėta bendrovė, kurios 100 procentų akcijų yra Savivaldybės, yra priklausoma nuo kaltinamuoju tapusio Šiaulių miesto mero, A. Visockas panoro įsiterpti.
„Šiauliuose visi vadovai turi laisvą galimybę veikti. Visi vadovai laisvi savo sprendimuose. Čia yra Šiaulių principas. Visi vadovai žino, kad diskusijoje mano nuomonė gal kitokia, bet pats direktorius daro galutinį sprendimą“, – sakė teisiamasis.
Nepaisant užsitęsusių diskusijų, po dešimties minučių pertraukos teismas nusprendė Europos deleguotosios prokurorės tenkinti ir ieškinius prie bylos prijungti bei juos nagrinėti kartu su baudžiamąja byla.
Kaltinamieji ir jų gynėjai teismui taip pat pateikė prašymus panaikinti jiems taikomas kardomąsias priemones arba keisti jų sąlygas, kad ir išvykti į užsienio komandiruotes be teismo leidimo.
Valstybinės kaltintojos pozicija – prašymus tenkinti iš dalies – kaltinamieji galėtų išvykti, jei tik išvykimas netrukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Sprendimą dėl kardomosios priemonės skyrimo teismas ketina skelbti šiandien.
Pirmajame teismo posėdyje buvo paskelbtas kaltinamasis aktas. Kitame posėdyje, kuris numatytas lapkričio 21 dieną, ketinama pradėti liudytojų apklausas.
Liudyti bus kviečiamas ir UAB „Šiaulių šviesa“ (nusikaltimo vykdymo metu „Šiaulių gatvių apšvietimas“) vadovas Tomas Petreikis, tas pats, kurį meras, bylos duomenimis, spaudė meluoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir teismui.
Visi kaltinamieji teismui duoti parodymus sutiko, kai bus apklausti liudytojai, ištirti įrodymai.
Savo kaltės visi trys nepripažįsta. Su pareikštais civiliniais ieškiniais, kurie bendrai sudaro daugiau negu 240 tūkstančių eurų, nesutinka.
Jei kaltinamieji bus pripažinti kaltais, jiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų arba bauda.
Veikė kaip organizuota grupė
Europos deleguotieji prokurorai A. Visocką, D. Krinickį ir R. Maliukevičių kaltina piktnaudžiavimu bei pasikėsinimu sukčiauti.
Meras kaltinamas tuo, kad pagal Europos Sąjungos fondų 2014–2020 metų veiksmų programą organizuojant viešąjį pirkimą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteisėtai darydamas įtaką viešųjų pirkimų komisijai, siekdamas imituoti teisėtą bei skaidrią viešųjų pirkimų procedūrą ir sudaryti išskirtines sąlygas viešajame pirkime dalyvavusiai bendrovei „Infes technologijos“ laimėti gatvių apšvietimo įrengimo daugiau negu 1,7 milijono eurų vertės viešąjį pirkimą. Taip buvo siekiama turtinės naudos minėtai bendrovei, kurios akcininkas D. Krinickis, ir galimai sau.
A. Visockas taip pat kaltinamas galimai daręs neteisėtą įtaką Šiaulių miesto savivaldybės valdomos įmonės tada „Šiaulių gatvių apšvietimas“ (dabar – UAB „Šiaulių šviesa“) direktoriui T. Petreikiui, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus – tai įrodo slapta daryti įrašai.
Korupcinį nusikaltimą atskleidusiems STT pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad bendrovės „Viešųjų pirkimų agentūra eTenders“ direktorius, viešojo pirkimo konsultantas, kuris, turimais duomenimis, nusikaltimų darymo tikslais buvo pasamdytas minimam viešajam pirkimui ir įtrauktas į viešojo pirkimo komisijos sudėtį, R. Maliukevičius buvo tas, kuris parengė gatvių apšvietimo įrengimo pirkimo sąlygas taip, jog minėta „Infes technologijos“ vienintelė atitiktų pirkimo reikalavimus, o kitos konkurso dalyvės liktų be galimybės laimėti.
A. Visockas, D. Krinickis ir R. Maliukevičius kaltinami organizuota grupe ir bendrais neteisėtais veiksmais padarę didelę turtinę ir neturtinę žalą viešąjį pirkimą organizavusiai minėtai Šiaulių miesto savivaldybės bendrovei, Europos Sąjungos biudžetui bei trims viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nes dėl neskaidriai organizuotų viešųjų pirkimų imituojant nustatytas viešojo pirkimo procedūras ir R. Maliukevičiaus bendrovei sukūrus neteisėtą vienos bendrovės pranašumą, iš esmės buvo eliminuota konkurencija ir pažeisti konkurso dalyvių teisėti lūkesčiai sąžiningai konkuruoti.
Europos prokuratūros (EPPO) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos laiku pradėtas tyrimas užkirto kelią išmokėti lėšas neskaidriai viešąjį pirkimą galėjusiai laimėti bendrovei „Infes technologijos“.
Nepaisant to, kad šviestuvus UAB „Šiaulių šviesa“ kitame konkurse ir iš kitos bendrovės įsigijo 0,64 milijono eurų pigiau – už 1,14 milijono eurų, tačiau bendrovė žalos vis tiek neišvengė dėl neskaidriai sudarytų dalyvavimo sąlygų atmetusi ankstesniame konkurse pateiktą kito dalyvio pasiūlymą.
Plano detalės „nuo – iki“
Ima aiškėti, kad bandydamas „prakišti“ bendrovę „Infes technologijos“, kaip sau naudingą, Šiaulių miesto meras nepaisė jokių etikos ir padorumo normų: visas nusikaltimo plano organizavimas buvo apgalvotas iki smulkiausių detalių, be to, vykdytas griežtai laikantis konspiracijos – viskas lyg įtempto siužeto filme.
Ikiteisminio tyrimo metu pavyko išsiaiškinti, kad A. Visockas ir laimėti milijoninį konkursą Savivaldybės įmonėje siekiantys asmenys veikė itin slaptai ir apgalvotai: keitė susitikimų vietas, bendravo naudodamiesi pokalbius šifruojančiomis programėlėmis.
Bylos duomenimis, „idėja“, kaip laimėti 1,7 milijono eurų vertės europinį Šiaulių miesto gatvių apšvietimo projektą, užsimezgė, manoma, mero A. Visocko ir D. Krinickio galvose. D. Krinickis pasirūpino, kad eksperto darbą, rengiant viešojo pirkimo sąlygas, atliktų R. Maliukevičius, o A. Visockas – kad R. Maliukevičius būtų įtrauktas į viešųjų pirkimų komisijos sudėtį su teise balsuoti.
R. Maliukevičius idėjos sumanytojų lūkesčius tenkino su kaupu, pakoreguodamas įsigyti planuojamų 10 tūkstančių LED šviestuvų techninę specifikaciją ir pirkimo sąlygas pritaikydamas būtent D. Krinickio bendrovei.
Korekcijos nepraėjo nepastebėtos, jos užkliuvo kitoms norą dalyvauti konkurse pareiškusioms bendrovėms ir viešųjų pirkimų komisijai. Va tada meras A. Visockas, tyrimo duomenimis, ir pasistengė, kad komisijoje atsidurtų D. Krinickio suieškotas ekspertas R. Maliukevičius.
Kąsnis, kurį svajojo apžioti meras ir jo „bendramintis“ D. Krinickis, buvo stambus, tad abu nerizikavo viešai demonstruoti draugiškų santykių – susitikimų ir pokalbių vietas nuolat keisdavo, pradedant nuo vidinio Šiaulių miesto savivaldybės kiemo, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros šventoriaus iki A. Visocko sodybos Šiaulių rajone. Be to, pokalbiai visada būdavo užšifruojami specialiomis šifravimo programėlėmis, taip apsidraudžiant nuo galimo pasiklausymo.
Liepto galas
2022 metų birželio pradžioje STT pas visus tris jų akiratyje atsidūrusius asmenis įvykdė kratas, D. Krinickis ir R. Maliukevičius buvo sulaikyti.
Krata buvo atlikta ir Šiaulių miesto savivaldybėje. Įvertindamas situacijos rimtumą, meras, teigia šaltiniai, sugalvojo būdą, kaip įvykius pakreipti sau „gerąja“ linkme – pasikvietė pasikalbėti Šiaulių miesto gatvių apšvietimo konkursą rengusios bendrovės vadovą T. Petreikį, o tiksliau – nurodyti jam, ką jis turėtų kalbėti ikiteisminį tyrimą atliekantiems STT agentams.
Pokalbis, mero pageidavimu, vykęs prie tualetų, prieš tai mobiliuosius telefonus palikus kabinete. A. Visockas tąkart akcentavo, esą atsakomybė dėl viešojo konkurso, kuriuo domisi STT, krenta būtent ant konkurso rengėjo UAB „Šiaulių šviesa“ ir jos vadovo T. Petreikio. Dabar aišku, kad duoti parodymai turėjo būti melagingi, merui ir jo prieteliams siekiant išvengti bausmės.
Žinoma, kad 2023-iųjų pradžioje A. Visockas nuvyko į T. Petreikio žmonos darbovietę, Šiaulių miesto savivaldybei pavaldžią įstaigą, ir nurodė jai su vyru atvykti pokalbio prie vieno Šiaulių rajono ežero.
Nurodyta, kad sutuoktiniai neatsineštų telefonų ir pakrante eitų pagal laikrodžio kryptį, o meras privažiuosiąs dviračiu. Šio susitikimo pokalbis buvęs panašaus pobūdžio.
