Kaimas laukia skiepų

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Pašiaušėje vyrauja nuomonė, jog skiepai grąžins žmones į ankstesnį laisvą gyvenimą.
Kelmės rajonas – vienas iš racionaliausiai naudojančių vakciną nuo COVID-19. Nors vakcinos gauna labai mažus kiekius, rajone pirmąja doze paskiepyta 21,21 procento gyventojų, beveik procentu daugiau nei Lietuvoje.

Yra žmonių, kurie nenori skiepytis. „Jie gyvens paskiepytųjų sąskaita“, – sako Kiaunorių medicinos punkto vedėja Gražina Fachrudinova.

Tačiau dauguma kaimo gyventojų skiepytųsi tą pačią minutę, jeigu tik pakviestų ir pakaktų vakcinos. Deja, net menkų pažadėtų kiekių rajonas ne visada gauna.

Racionaliau pirmiausia skiepyti darbingo amžiaus žmones

Kiaunorių kaimas – vienas iš mažiausiai nuo koronos nukentėjusių kaimų Kelmės rajone. Bendruomenės pirmininkės Onutės Vaičiulienės žiniomis sirgo tik viena šeima. Užsikrėtė mama ir sūnus. Vyras ligos išvengė. Dar viena šeima privalėjo izoliuotis, nes turėjo kontaktą su sergančiu COVID-19 asmeniu.

„Gal būt ligos pavyko išvengti todėl, kad vyresnio amžiaus žmonės labai saugojasi. Net dviračiu važiuodami užsideda kaukę“, – pastebi Kiaunorių medicinos punkto vedėja Gražina Fachrudinova.

Bendruomenės pirmininkė Onutė Vaičiulienė tvirtina, jog skiepų nori dauguma kaimo žmonių:

„Mums paskatinimo ir reklamos nereikia. Apskritai, gal racionaliau būtų pirmiausia skiepyti darbingo amžiaus žmones? Jie įsilietų į darbo rinką, greičiau atsigautų ekonomika. Pasiskiepiję neužkrėstų savo tėvų, galėtų juos lankyti ir kiti seni žmonės tarp nesergančių darbingų žmonių jaustųsi saugiau. Ypač todėl, kad vyresnio amžiaus žmonės kai kurie bijo skiepytis. Nežinia, kaip skiepas paveiks organizmą. Mat, turi lėtinių ligų.“

Laukia – nesulaukia

Kiaunorių medicinos punkto vedėja Gražina Fachrudinova sako, jog paskiepyta jau nemažai kaimo žmonių. Sąrašas – ilgas. Aštuoniasdešimt ir daugiau metų turintys senoliai jau visi paskiepyti Pfizer vakcina.

Ponia Gražina pirmiausia paskambina tam tikro amžiaus žmonių grupei, kuri bus skiepijama prioriteto tvarka. Paklausia, ar skiepysis. Tuomet įtraukia į sąrašus. Sąrašus perduoda Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centrui. Kai centras gauna vakcinos, dar kartą skambina žmonėms, informuoja, kokią dieną ir kokiu laiku atvykti skiepytis. Pasitaiko, jog žmogus, atsisakęs skiepytis, vėliau persigalvoja ir nusprendžia pasiskiepyti. Būna ir atvirkščiai – skiepytis sutinka, bet neatvyksta.

Tačiau dauguma kiaunoriškių, ypač darbingo, iki 65 metų amžiaus, labai nori skiepytis. Laukia nesulaukia kvietimo. Jie skiepytųsi bet kokia – kad ir AstraZeneka vakcina.

Deja, vakcinos gaunami tik trupiniai, likę nuo didžiųjų miestų. O ir vyresnio amžiaus gyventojai skiepijami palyginti lėtai. Pats vakcinavimo procesas sustyguotas puikiai. Nereikia laukti eilėse. Bet trūksta vakcinos. Pasak G. Fachrudinovos, didžiausias per vieną dieną paskiepytų žmonių skaičius Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centre buvo 300.

Medikė neneigia – jų kaime taip pat yra žmonių nusiteikusių prieš skiepus: „Tai daugiausia 25–

30 metų žmonės. Apie „čipavimą“ ir kitokų nesąmonių jie prisiskaito internete. Ir gali būti, jog jie nesiskiepys. Gyvens atsipalaidavę, bet mūsų sąskaita. Šimtu procentų tikrai nepavyks paskiepyti gyventojų nei Kiaunoriuose, nei Lietuvoje. Geriausiu atveju turėsime 70 procentų paskiepytų.“

Turi apsisukti per valandą

„Pandemija – didelė nelaimė, – įsitikinusi G. Fachrudinova. – Baisu, kai pusiau akla, neprigirdinti aštuoniasdešimt penkerių metų motina nesulaukia vaikų. Kai tavęs neįleidžia į ligoninę. Kai negali net atsisveikinti su mirštančiu artimuoju.“

Medikė sako, jog pandemija atvėrė ir daugiau socialinių bėdų. Pavyzdžiui, kad ir nuvažiuoti pasiskiepyti kaimo žmogui yra didžiulė problema. Senukai samdo jaunesnius, automobilius turinčius kaimynus. Nes dar visai neseniai per Kiaunorius nekursuodavo nė vienas autobusas.

Dabar jau pradėjo kursuoti. Tačiau, nuvažiavę į Tytuvėnus, žmonės turi tik nepilną valandą vizitui pas gydytoją, sumokėti mokesčius, nueiti į parduotuvę ar susitvarkyti kitus reikalus. Mat, po nepilnos valandos autobusas iš Tytuvėnų važiuoja per Kiaunorius.

„Viskas „ant greičio“, – sako G. Fachrudinova. – Gerai, kad supratingi Tytuvėnų poliklinikos gydytojai. Greičiau pakviečia iš kaimo atvykusius žmones. Bet kai kuriems ligoniams konsultuoti reikėtų daugiau laiko. Deja, tenka taikytis prie sąlygų. Mūsų kaimas – nuošalus. Gal dėl to jame buvo mažiau užkrato. Netaip toli ir Tytuvėnai, ir Šiauliai, bet miestus pasiekti reikia.“

Vaiguviškius skiepijo „AstraZeneca“

Vaiguvos bendruomenės pirmininkė Irena Vileikienė tvirtina, jog jų miestelio senjorai mielai skiepijasi. Vaiguviškiai prirašyti prie Šaukėnų ambulatorijos. Ten skiepijo „AstraZenecos“ vakcina. Tačiau I. Vileikienė sako, jog prasčiau po skiepo jautėsi tik viena moteris. Kitiems šalutinių poveikių nepasireiškė. Bent ji ko nors blogo negirdėjusi.

Bendruomenės pirmininkei teko rinkti informaciją apie gyventojų ketinimus skiepytis. I. Vileikienė įsitikino, jog skeptikų taip pat yra. Vakcinos atsisakė apie trečdalis jos apklaustų gyventojų.

Nuo skiepų atbaido ir komunikacijos klaidos

Tuo įsitikinusi Pašiaušės bendruomenės pirmininkė Lina Šavčenko. Visų pirma per pandemiją ir taip jau pažeidžiami, išvarginti žmonės, norėdami susitikti su artimaisiais, pavirsta nusikaltėliais, kuriems skiriamos baudos. Ir dėl skiepų žmonės baiminasi ne vien todėl, kad prisiskaito antivakserių informacijos.

„Išmuša iš vėžių ir oficialioji gana prieštaringa informacija, – sako L. Šavčenko. – „AstraZenecos“ vakcina tai skiepija, tai neskiepija. Iš pradžių šia vakcina ketinta skiepyti tik jaunesnius kaip 55 metų amžiaus žmones, dabar atvirkščiai – tik vyresnius nei 60 metų. Kodėl?

Arba tie pokyčiai dėl intervalų. Anksčiau buvo nustatytas ilgesnis intervalas po „AstraZenecos“ pirmosios dozės ir trumpesnis tarp Pfizer vakcinos dozių. Dabar jau kalbama atvirkščiai – pirmąjį trumpinti, antrąjį ilginti. Bet juk tai medikų, o ne vyriausybės kompetencija? Tokie prieštaravimai žmonėms sumaišo protus. Jie pradeda abejoti, ar iš viso ta vakcina veiksminga ir reikalinga, jeigu galimos visokios variacijos.“

Ponia Lina pasakoja, jog vis dėlto pasiskiepijo dauguma vyresnio amžiaus Pašiaušės gyventojų. Vienas kitas kategoriškai atsisakė tik „AstraZenecos“ vakcinos. Bet vyraujanti nuomonė, kad reikia skiepytis. O vakcinacija tiek Kelmėje, tiek Tytuvėnuose, kiek ponia Lina girdėjo iš gyventojų, organizuota gerai. Gyventojai nesiskundė, kad reikėtų laukti eilėse.

Vakcinos trūksta – stovim vietoje

Savivaldybės gydytojos pareigas laikinai einanti Kelmės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė informavo, jog pirmąja vakcinos doze paskiepyta 21,21 procento, o antrąja – 7,16 procento rajono gyventojų. Pagal pirmąjį rodkilį šiek tiek lenkiame Lietuvos procentą, pagal antrąjį – nežymiai atsiliekame.

Vyresnių negu 80 metų rajono gyventojų paskiepyta tik 42,6 procento. Čia kaltas ne vien vakcinos trūkumas. Kai kurie vyresni nei 80 metų senjorai nenori skiepytis. Vieni aiškina, jog nepataria vaikai, kiti – jog gyvena sėslų gyvenimą, niekur nevaikšto. Treti pažada skiepytis, bet neateina.

Tačiau vakcinos labai trūksta. Ne visuomet gaunamas visas pažadėtas kiekis. Pavyzdžiui, AstraZenekos vakcinos vietoj pažadėto didelio kiekio rajonas gaus tik 100 dozių, „Modernos“ šimto pažadėtų dozių iš viso negavo. „Johnson and Johnson“ vakcinos tiekimas taip pat sustabdytas. Šią savaitę tikimasi gauti 708 dozes Pfizer vakcinos. Siuntos dažnai vėluoja. Nuo vakcinacijos pradžios iki praėjusio savaitgalio į Kelmės rajoną buvo pristatyta 6811 vakcinos dozių.

Dar viena pandeminė problema ištirti visų norinčiųjų nespėja Kelmės pašonėje įsikūręs mobilusis patikros dėl COVID-19 punktas. Apkrovos padidėjo dėl privalomų tyrimų, kai atsivėrė mokyklos, kultūros įstaigos ir dalis verslo.

Nuo praėjusios savaitės Visuomenės sveikatos centras atsisakė teikti informaciją apie susirgusiųjų COVID-19 skaičius. Informaciją galima rasti Statistikos departamento tinklapyje.

Kurį laiką buvęs žaliojoje zonoje Kelmės rajonas smuktelėjo į geltonąją. Pagal susirgimų COVID-19 skaičių dabar yra ketvirtas Lietuvoje.