Naujausios
Spalio 16 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko pirmoji prof. Vytenio Rimkaus (1930–2020) vardo konferencija „Žodžio laisvės, tiesos ir atminties kova su propaganda ir cenzūra“.
„Konferencija, diskusijos yra pats gražiausias paminklas nusipelniusiam žmogui“, – sakė konferenciją moderavęs istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Planuojama, kad ši konferencija bus rengiama kas dvejus metus.
Konferencijos dalyvius nuotoliu ir gyvai sveikino bibliotekos direktorius dr. Bronius Maskoliūnas, Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda, V. Rimkaus sesuo Elžbieta Rimkutė-Bagdonienė. Renginyje dalyvavo ir V. Rimkaus našlė Česlava Rimkienė.
E. Bagdonienė dėkojo bibliotekai už V. Rimkaus paveldo saugojimą, tausojimą, viešinimą bei Vladui Verteliui – už išleistą knygą „Vytenis Rimkus – atėjęs nuo Šiaušės pakrantės...“, kuri, sesers žodžiais, irgi yra savotiškas paminklas Vyteniui.
Pirmoje konferencijos dalyje skaityti pranešimai, skirti istorinei atminčiai ir jos vaidmeniui šiuolaikinėje kultūroje.
Dr. Darius Juodis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnysis mokslo darbuotojas, remdamasis archyvine byla aptarė prof. V. Rimkaus šeimos tremties istoriją.
Rimkų šeima 1949 metų kovo 25 dieną buvo ištremta į Irkutsko srities Alzamajaus rajoną, Vesioloje gyvenvietę, „kaltinimai“ – turėjo „buožinį“ ūkį, nuolat naudojo samdomąją darbo jėgą, nebuvo kolūkyje.
Bylos apimtis – tik 36 puslapiai ir vienas vokas su dokumentais: „Tiek pakako, kad žmogų būtų galima pasmerkti tremčiai – byloje pusė lapų nesusiję su tremtimi, vėlesni susirašinėjimai. Viskas iš anksto nulemta, tik sudėti parašai.“
D. Juodis pabrėžė ir paties V. Rimkaus paliktų prisiminimų svarbą: juose yra ne tik jausminis, asmeninis požiūris į tremtį, bet iškyla teoriniai, istoriniai samprotavimai, apibendrinimai.
Dr. Gediminas Petrauskas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas, pranešime „Sekant mirties pėdsakais: Lietuvos partizanų palaikai, atmintis ir archeologija“ nagrinėjo, kaip pokariu buvo niekinami partizanų palaikai, aptarė nuo Atgimimo prasidėjusių ekshumacijų raidą, pristatė naujausius archeologinius, antropologinius tyrimus.
„Menas karui, karas menui“ – taip savo pranešimą pavadino doktorantas Mindaugas Lukošaitis, šiuolaikinio meno kūrėjas, nuo vaikystės gerai pažinojęs V. Rimkų, Lukošaičių šeimos draugą. Šiaulietis pranešimą pradėjo nuo savo tėvo Vitalijaus Lukošaičio (1950–1986) vaizdinio ir tęsė, aptardamas savo kūrybą.
Po pranešimų lektoriai diskutavo tema „Istorinė atmintis šiandien“.
Antrojoje konferencijos dalyje dėmesys sutelktas į šiuolaikines informacines grėsmes.
Vilniaus universiteto docentas dr. Nerijus Maliukevičius analizavo propagandos mechanizmus ir pilietinį sąmoningumą, dr. Bernardas Gailius, Vilniaus universiteto lektorius, apžvelgė Vakarų žvalgybos istoriją ir kultūrą, dr. Egidijus Papečkys sutelkė dėmesį į civilinę gynybą kaip visuomeninę atsakomybę.
Po pranešimų diskutuota apie informacinius karus ir pilietinį atsparumą.
Konferencijos metu bibliotekoje veikė ekslibrisų paroda „Knygos ženklu pažymėtas gyvenimas“, skirta Šiaulių miesto garbės piliečiui V. Rimkui atminti. Bibliotekoje saugomas V. Rimkaus archyvas.
