Naujausios
Nacionalinis savanorių koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ kreipėsi į žmones, prašydamas karo pabėgeliams atverti laisvo gyvenamojo būsto duris. Atsiliepė tūkstančiai. Dauguma – nesitikėdami jokio atlygio, pasirūpindami dar ir būtiniausiomis atvykėlių reikmėmis.
Finansų ministerija mano, kad mėnuo ukrainiečių išlaikymo savo būstuose tautiečiams yra gražus filantropinis gestas, tačiau ilgiau – gali tapti sunkia našta, todėl ketina nuo antro mėnesio mokėti už vieną apgyvendintą ukrainietį 150 eurų, o kitus – po 50 eurų. Ir taip tris mėnesius – per tiek laiko atvykėliai turėtų susirasti savo namus ir pragyvenimo šaltinį.
Artūras Visockas – Šiaulių miesto meras – buvo pasišovęs mieste ukrainiečius priglaudusių būstų savininkams iš dalies apmokėti komunalinius mokesčius. Nespėjo. Vyriausybė aplenkė. Pirmadienį administracijos direktorius Antanas Bartulis pareiškė: „Ne, paramos būstų savininkams nedubliuos“.
Po pietų meras feisbuke rėžė: dubliuos.
„Ką tik nuspręsta, kad visi, kurie bus priėmę Ukrainos žmones be jokio nuomos mokesčio, iš Šiaulių miesto savivaldybės galės paprašyti ir gauti 300 eurų vienkartinę paramą. Ačiū geros širdies žmonėms. Tai bus daroma iš specialios sąskaitos“, – pareiškė A. Visockas.
Šiaulių miesto žmonės sunešė į savivaldybės „specialiąją“ sąskaitą pinigus, o dabar jie tapo – Savivaldybės. Galėsite paprašyti gerosios Savivaldybės ir galbūt netgi gauti vienkartinę išmoką. Štai tokia A.Visocko žinia miestiečiams.
Tokia retorika. O esmė? Šiaulių valdžia kategoriškai atsisako atverti miesto piniginę ir visą paramos karo pabėgėliams naštą verčia ant gyventojų pečių.
Miesto meras labai labai norėtų padėti atvykėliams, bet neturi iš ko, esą įstatymai neleidžia iš miesto biudžeto. Tad paprašė miestiečių susimesti po eurą į „specialią sąskaitą“. Ir nepasidrovėjo per Kovo 11-osios šventę – net vaikučių paprašyti, kad taupykles iškratytų. Skaičiavo meras ir suskaičiavo, kad, jei visi po eurą susimestų, taip net 100 tūkstančių savo žinioje turėtų.
O kad pinigėliai geriau kapsėtų gražiais žodžiais savo tikslus socialiniuose tinkluose užpudravo, karo pabėgėlių vargus priminė. Tačiau yla lenda iš maišo: paaiškėjo, kad ukrainiečių miesto valdžia už šiauliečių suaukotus pinigėlius ... nemaitins, neaprengs, negydys...
Pirmadienį „specialiojoje“ sąskaitoje buvo sukapsėję 11 tūkstančių eurų. Pinigų yra, bet fantazijos – ne. Štai iš miestiečių suaukotų pinigų 187 eurus paskyrė kavai ir arbatai nupirkti.
Tačiau aiškėja, kad meras Visockas žino, kaip efektyviausiai šiauliečių suneštus pinigus panaudoti. Išleisi ukrainiečių poreikiams – jokios naudos, nes jie... ne rinkėjai. O iki rinkimų jau nė metų nebeliko. Štai dosniai ištiesi vienkartines išmokas atvykėlius priėmusiems šiauliečiams – žiūrėk koks rinkėjas ir patikės mero gera valia.
Taip meras ir „susipirks“ miestiečių balsus už jų pačių pinigus. O tų balsų reikės daug. Jei tiesioginių mero rinkimų Seimas neįteisins, teks kartu į savivaldą prastumti dar mažiausiai 15 bežadžių mygtukų spaudytojų, kad jau šie A. Visocką karūnuotų meru. O tam reikia pinigų.
Tačiau atrodo, kad A. Visockui ir A. Bartuliui nelabai sekasi šia „specialiąja“ sąskaita pasidalinti. Ryte direktorius sako: iš jos mokėsim „Busturui“ už nemokamą ukrainiečių vežimą mieste, o vakare meras prieštarauja: nemokėsim. Pirmadienį direktorius ir vėl tvirtina: mokėsim. 5 tūkstančius eurų „Busturui“, kad išvežė ukrainiečių asociacijos „Karpatai“ surinktą paramą į Ukrainą. Nors anksčiau spaudos konferencijoje gyrėsi, kad organizacijai nemokamai skyrė du mažus autobusus ir taip parodė Savivaldybės bei „Busturo“ gerumą.
Tačiau „gerumo“ esmę paaiškino A. Visockas feisbooke: „Su jokiu „Busturu“ jokio atsiskaitymo nėra. O jeigu ir būtų – tai būtų pagalba „Karpatams“, kurie turėtų sumokėti „Busturui“ už paslaugas apie 5000€. Ar ne taip? Skoloje ne Savivaldybė, o „Karpatai“!“.
Štai taip! Padarai gerą darbą, pasireklamuoji, o paskui – štai jums sąskaitėlė už mūsų gerumą. Reikėtų merui priminti, kad „Karpatai“ – visuomeninė organizacija, skirtingai nei Savivaldybė, atliekanti didžiulį darbą ir dėl pabėgėlių priėmimo, ir dėl humanitarinės paramos siuntimo į Ukrainą. Tie geri darbai daromi savo laiko neskaičiuojančių savanorių ir už žmonių suaukotus pinigus.
Visockas pyksta. Savivaldybė esą irgi dirba, į Ukrainos miestą Chmelnyckį suka vilkikai su humanitarine pagalba. Koks miesto valdžios indėlis – keli telefono skambučiai. Ai, ir dar pats svarbiausias dalykas – mero nuotrauka prie pakrautų vilkikų. Nors prikrovė juos ne meras, ne Savivaldybė, o miesto verslo įmonės ir visuomeninės organizacijos.
Savivaldybės žadama humanitarinė pagalba vis dar tebeklaidžioja biurokratiniuose jos koridoriuose ir dar greitai kelio į Ukrainą neras.
Po šio komentaro autorė ir laikraštis vėl Visocko būsime apkaltinti „pigia propaganda“. Vos ne visa Šiaulių žiniasklaida šiandien, anot Visocko, tuo „kalta“.
Pabaigai – pasiūlymas. Filantropija – tai meilė žmonėms, rūpinimasis žmonių gerove nesiekiant materialinės naudos. Būtų gerai, kad Visockas išlįstų iš savo feisbuko burbulo ir pereitų nuo pigios politinės savireklamos prie konkrečių ir prasmingų darbų, kurių tikisi žiauraus karo draskomos Ukrainos žmonės ir jiems padėti pasiryžę šiauliečiai.
