Šiauliečių suaukotas paramos fondas išseko, o Savivaldybė pagalbos prašymų negirdi

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Vera Krutova, Šiaulių ukrainiečių asociacijos „Karpatai“ pirmininko pavaduotoja, sako nesuprantanti Savivaldybės pozicijos, prašymai atsimuša į biurokratinę sieną: „Kalba – kaip aklo su kurčiuoju“.
Šiaulių miesto savivaldybės inicijuotas paramos fondas ukrainiečiams pabėgėliams apgyvendinti, maitinti išseko, bet parama ir toliau labai reikalinga. Šiaulių ukrainiečių aociacijos „Karpatai“ pirmininko pavaduotoja Vera Krutova sako, jog jau yra atvejų, kai ukrainiečių šeimos įspėjamos, kad teks išsikrausyti iš suteikto buto. Kur? Į gatvę?
Ne iš gero gyvenimo kraustosi į kitą vietą ir asociacijos įsteigtas „Ukrainos palaikymo centras“.

Rėmėjų statistika

Antanas Bartulis, miesto Savivaldybės administracijos direktorius, pirmadienį spaudos konferencijoje pagarsino, jog šiauliečių suaukotas fondas iš esmės jau yra panaudotas.

Nuo kovo 7 dienos, kai Savivaldybė atidarė sąskaitą ir pakvietė šiauliečius aukoti lėšų ukrainiečių pabėgėlių problemoms spręsti, iki birželio 17 dienos fonde buvo sukaupti 82 325 eurai. Iš jų 73 579 eurus aukojo 24 juridiniai asmenys – daugiausia verslo įmonės. 311 miestiečių paaukojo 7746 eurus.

Didektorius pasidžiaugė „Romuvos“ progimnazijos iniciatyva, mokykla surengė akciją ukrainiečiams remti ir pervedė į fondą 1 000 paaukotų eurų.

„Buvo vienas verslininkas, kuris reikšmingomis sumomis aukojo paramai net 2 kartus, kai davėme ataskaitą, kur pinigai naudojami“, – sakė A. Bartulis. – Dėkojame visiems, kurie rėmė, aukojo lėšas, jų dėka galėjome spręsti ukrainiečių problemas .“

Šiauliečių suaukoti pinigai didžiąją dalimi buvo panaudoti vienkartinėms išmokoms po 300 eurų patiems šauliečiams, kurie neatlygintinai priėmė į savo būstus pabėgėlius iš Ukrainos.

246 būsto savininkams, įgijusiems teisę į šią išmoką, iš viso sumokėta per 73 tūkstančius eurų. 9 916 eurų išleisti transporto, maitinimo išlaidoms dengti. Liko nepanaudoti 400 eurų, kuriuos numatoma pervesti Raudonajam Kryžiui.

„Baigėm vieną reikšmingą paramos etapą, – sakė A. Bartulis. – Sąskaitos dar neuždarome. Jeigu dar verslas, juridiniai asmenys rastų galimybę paremti, pervestume lėšas Raudonajam Kryžiui.

Savivaldybės duomenimis, Šiauliuose šiuo metu yra prisiregistravęs 1731 ukrainietis pabėgėlis. Direktoriaus teigimu, karo pabėgėlių srautas iš Ukrainos yra sumažėjęs. Praeitą savaitę atvyko 30 ukrainiečių pabėgėlių, o užpraeitą registravosi 70 pabėgėlių.

Kaip sprendžiamas jų apgyvendinimo klausimas, kai fondo lėšų paskata apgyvendinti ukrainiečius išseko?

Direktoriaus teigimu, apgyvendinimo reikalus ir toliau koordinuoja visuomeninė organizacija „Stiprūs kartu“. Tik būstai buvo pažadėti suteikti laikinai – 3–4 mėnesiams, dabar jau gali kilti problemų, prašant pabėgėlius išsikraustyti.

Praeitą savaitę A. Bartulis dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukviestame pasitarime dėl pabėgėlių apgyvendinimo regionuose.

Jo žodžiais, Savivaldybė tariasi dėl ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimo Šiaulių profesinio rengimo centro bendrabučiuose, bet jie laisvesni tik iki rugsėjo 1 dienos. Tikisi, kad ir VU Šiaulių akademija priims ukrainiečius į suremontuotą pabėgėliams bendrabutį. Jo žiniomis, šis bendrabutis pabėgėliais bus apgyvendintas, kai VU Šiaulių akademija su ministerija išspręs visą parą budinčiojo išlaikymo klausimą.

Ekstra atveju dar yra 8 laisvos vietos Nakvynės namuose. Kelioms dienoms, pasak A. Bartulio, galima būtų pabėgėlius apgyvendinti ir miesto viešbučiuose. Su jais Savivaldybė turi dar kovido pandemijos metu sudarytas sutartis dėl asmenų apgyvendinimo.

„Aklo kalba su kurčiuoju“

Vera Krutova, Šiaulių ukrainiečių asociacijos „Karpatai“ pirmininko pavaduotoja, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog jau yra atvejų, kai ukrainiečių pabėgėlių šeimos sulaukia perspėjimo, kad nuo rugsėjo joms teks išsikraustyti iš suteikto būsto.

Ji su apmaudu kalba, kad iki šiol pabėgėliai neapgyvendinti VU Šiaulių akademijos bendrabučio patalpose, kurios buvo pažadėtos pabėgėliams, jas remontavo ir patys pabėgėliai savanoriškais pagrindais.

„Šiauliuose daugiausia yra nuo karo pabėgusios moterys su vaikais, o vaikų ukrainiečiai turi ne po vieną–du – daugiau, ir ne visos mamos gali juos vienus namuose palikti ir eiti dirbti, – sako V. Krutova. – Neturi iš ko nuomos mokėti, jeigu gyvena tik iš 150 eurų pašalpos, dar po 50 eurų yra mokama už kiekvieną šeimos narį. Jeigu pas mus ateina į pagalbos centrą prašyti makaronų pakelio už 50 centų, tai ar toks žmogus turi pinigų?“

Ji pasidalija, jog asociacijai pačiai teko ieškoti kitos vietos „Ukrainos palaikymo centrui“, kuriame kaupė ir dalijo pabėgėliams šiauliečių suaukotą labdarą. Nuo pavasario centrui patalpas Aušros alėjoje 15 buvo suteikę socialdemokratai.

„Geranoriškai mus buvo priėmę, už nieką nereikėjo mokėti, bet dabar jiems rinkimai artėja, paprašė išsikelti, – pasidalijo V. Krutova. – Praeitą ketvirtadienį buvome susitikę su Savivaldybės administracijos direktoriumi Antanu Bartuliu. Prašėme Savivaldybės patalpų, tai pasiūlė tik rūsį Aušros alėjoje 15, prašėme, kad mūsų asociacijai suteiktų didesnes patalpas, nes mūsų būstinė yra tik 6 kvadratinių metrų ploto, ten neįmanoma labdaros rinkti, nėra kur apsisukti. Atsakymo nėra, nieko nepasiūlė. Aš nesuprantu Savivaldybės pozicijos, mūsų kalba su Savivaldybe – tai aklo su kurčiuoju kalba.“

Palaikymo centrą pirmadienį jau iškraustė į Vilniaus g. 204 patalpas. Išsinuomoti jas galėjo, nes lėšų paaukojo viena geranorė rėmėja.

„Bet tų lėšų nuomai užteks tik dviem mėnesiams, ką darysim toliau, nežinau“, – sakė asociacijos pirmininko pavaduotoja.

Ji piktinosi, kad Savivaldybė nesuteikė „net 2 klasių Santarvės mokykloje“, kurioje norėta ukrainiečių pabėgėlių vaikams įsteigti dienos centrą. Nesuteikia nė patalpų lietuvių kalbos kursams, kuriuos asociacija organizuoja 100 pabėgėlių, pasitelkusi mokytojus senjorus.

„Klausė, o iš ko nuomą mokėsite? Bet siūlė mums užimti visą ištuštėjusią Suaugusiųjų mokyklą, tik neklausė iš ko nuomą mokėtume už visos mokyklos plotą“ – piktinosi V. Krutova.

Tačiau A. Bartulis „Šiaulių kraštui“ neigė, jog „aklas kalbasi su kurčiuoju“.

Jis pabrėžė paaiškinęs asociacijos „Karpatai“ atstovams, jog reikia rašyti prašymus dėl patalpų suteikimo, tą prašymą Patalpų skyrimo komisija svarstytų, bet galutinai spręstų miesto Taryba

„Sunku suprasti jiems mūsų procedūras. Ne aš sprendžiu, aš turiu savo ribas, nėra taip, kad šiandien paprašė, ir aš nusprendžiau – miesto Taryba sprendžia, – sakė direktorius. – Lietuvių kalbų kursus rengia Švietimo centras, komplektuoja antrą srautą, renka naujas grupes, tai pasiūliau prisijungti, jeigu jie savo kursuose netelpa.“

Šiauliečiams dėkingi

„Miesto ir rajono žmonės labai geranoriški, į Pagalbos centrą vienas ūkininkas atvežė net 1,5 tonos bulvių, kita ūkininkė – 50 mėsos konservų dėžučių. Paramos pabėgėliams labai reikia ir toliau, – pabrėžė „Šiaulių kraštui“ V. Krutova. – Ypač reikia namų apyvokos daiktų – puodų, katilų, keptuvių, indų. Reikia vasarinių drabužių, visko reikia – juk iš namų jie bėgo, kaip stovi.“

Ji akcentavo, jog asociacija paaukotas lėšas panaudoja ne tik Šiauliuose apsistojusiems pabėgėliams, bet įsigyja ir veža į Ukrainą kariams fronte reikalingus daiktus.

Ukrainos palaikymo centre dirbančios ukrainietės Vitalija ir Aliona „Šiaulių kraštui“ sakė, jog šiauliečiams yra labai dėkingos. Pačios gyvena būstuose, už kuriuos savininkai nuomos nereikalauja, moka tik už komunalines paslaugas. Darbdaviai net į centrą patys atvažiuoja, siūlydami darbą.

Vitalija svarsto, jog Šiauliuose yra daugiau nei 2 tūkstančiai ukrainiečių pabėgėlių, gal net apie 4 tūkstančius. Jos žodžiais, „kas norėjo rasti darbo, tas rado. Šiauliuose jo netrūksta.“

„Aš pati su dviem vaikais atvažiavau ir dirbu, – sakė moteris. – Manau, kad dėl būsto nuomos padėti reikėtų tik tiems, kas iš tiesų neturi galimybės dirbti – ar dėl ligų, ar dėl kitokių aplinkybių. Apie tai komisija galėtų spręsti.“