Pudruotas „Saulėtekio“ gimnazijos gelbėjimas

Redakcijos archyvo nuotr.
Prieš kiek dau­giau nei po­rą me­tų „Sau­lė­te­kio“ gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ug­dy­mui Ma­lik Aga­ma­li­jev ta­po Ta­ry­bos na­riu ir pri­sie­kė dirb­ti žmo­nių ge­ro­vei.
Šiaulių bendrojo lavinimo mokykloms gresia naujas tinklo pertvarkos planas. Kol kas jis pristatytas tik švietimo bendruomenei, tačiau jau dabar sukėlė didelių prieštaravimų. Plane numatyta naikinti Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokyklą, jos vaikus nukreipti į profesinio rengimo centrą, o Suaugusiųjų mokyklą su dvejomis klasėmis Tardymo izoliatoriuje prijungti prie... „Saulėtekio“ gimnazijos. Šiuose planuose aktyviai dalyvauja Tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, kartu ir „Saulėtekio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Malik Agamalijev, nors minėti planai gali tiesiogiai įtakoti jo asmeninę gerovę.

Gimnazija po politikų skydu

Šiaulių miesto savivaldybės sudaryta darbo grupė parengė ir švietimo bendruomenei pristatė Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo 2021–2025 metų pertvarkos planą. Didžiausią šoką patyrė dvi mokyklos – Normundo Valterio jaunimo mokyklą planuojama uždaryti, o Suaugusiųjų mokyklą perorganizuoti į „Saulėtekio“ gimnazijos skyrių.

Suaugusiųjų mokyklos bendruomenė kategoriškai nesutinka su tokiais ketinimais ir inicijavo nuotolinį posėdį, į kurį pakvietė prisijungti miesto Administracijos vadovus, Švietimo skyriaus, darbo grupės atstovus, kitus svečius.

Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė dėstė, kad švietimo sistema turi būti organizuojama už protingą ir pakeliamą kainą, o teikiamos paslaugos turi būti kokybiškos.

Vedėja pabrėžė, kad valstybės švietimo politika numato, kad 9–12 klasėse negali būti jungtinių klasių. Individualizuojant turinį, kuo daugiau turėtų būti paralelinių klasių, o vienam moksleiviui turėtų būti skaičiuojama ne daugiau nei 5,14 kvadratinio metro ugdymo įstaigos ploto. Dar daug gražių lozungų ir skambių frazių kalbėjo Suaugusiųjų mokyklos bendruomenei E. Minkuvienė, kol galiausiai ėmė neigti, kad Suaugusiųjų mokyklos prijungimas yra „Saulėtekio“ gimnazijos gelbėjimas. Ir toks bandymas jau būtų nebe pirmas.

Šioje mokykloje 2020–2021 mokslo metais mokėsi 281 gimnazistas, kai pagrindinėse miesto gimnazijose šis skaičius siekia beveik 600. Mokykla kasmet surenka po 3 pirmas klases, nors dalis gimnazijų surenka po 5–6 gimnazijos pirmokų klases.

Prieš kelerius metu buvo sumanyta į „Saulėtekio“ gimnaziją įkelti Jaunųjų technikų centrą, tačiau jo bendruomenei pasipriešinus, šio ketinimo buvo atsisakyta.

Dabar sumanytas antras dublis – miesto švietimo strategai užsimojo šiai gimnazijai „padovanoti“ Suaugusiųjų mokyklą. Nors logika sakytų, kad vos kvėpuojančią gimnaziją vertėtų prijungti prie kitų gimnazijų, toks variantas net nesvarstomas. Mat šioje gimnazijoje dirba net trys miesto Tarybos nariai: Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Malik Agamalijev, Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkė Rima Juškienė ir Tarybos narys Gediminas Bežinis Beržinskas. Visi jie – valdančiosios koalicijos nariai, į miesto Tarybą išrinkti su mero Artūro Visocko sąrašu „Dirbame miestui“.

Reorganizacija atneštų naudos komiteto pirmininkui

M. Agamalijev be politinių pareigų dar dirba „Saulėtekio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui darbo užmokestis priklauso nuo moksleivių skaičiaus. Nuo 200 moksleivių mokyklų vadovų atlyginimai skaičiuojami pagal vieną koeficientą, o nuo 500 moksleivių šis koeficientas didėja.

Prijungus prie gimnazijos Suaugusiųjų mokyklą, gali susidaryti apie 500 mokinių, tad tai turėtų tiesioginę įtaką M. Agamalijev darbo užmokesčiui. Be to, atlyginimai didinami 5–20 procentų mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, o į šį apibrėžimą patenka dvi Suaugusiųjų mokyklos klasės Tardymo izoliatoriuje, kurios prijungus šią ugdymo įstaigą prie minėtos gimnazijos, taptų atskiru jos skyriumi.

Susitikime su bendruomene M. Agamalijev buvo paklaustas, kodėl jis nenusišalino nuo proceso dėl viešų ir privačių interesų konflikto, politikas atsakė, kad nežino, ko yra klausiamas. Kiek vėliau mums sakė, kad jis dalyvavo darbo grupės veikloje, kaip komiteto pirmininkas. Darbo grupė mokyklų tinklą svarstė plačiau, nei vienos mokyklos rėmuose. O susitikime kalbėjo taip, kaip išėjo. Jis žadėjo sprendimo priėmimų procese nedalyvauti.

Suaugusiems robotikos ir sporto aikštynų nereikia

Švietimo skyriaus vedėja aiškino, kad Suaugusiųjų mokyklą priimti buvo siūloma visoms gimnazijoms, tačiau tik „Saulėtekio“ ir S. Daukanto gimnazijos turi ministerijos išduotus leidimus įgyvendinti viduriniojo ugdymo programą per nuotolinį mokymą. Tačiau S. Daukanto gimnazija yra pasirinkusi inžinerinę kryptį, jai reikalingos visos mokyklos patalpos.

Tuo tarpu „Saulėtekis“ svetingai atveria savo vartus ir mielai priimtų Suaugusiųjų mokyklą, iš kurios būtų padaryti du skyriai – bazinės mokyklos (137 mokiniai) ir Tardymo izoliatoriaus (79 mokiniai). Šiuo metu Suaugusiųjų mokykloje 105 mokiniai mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, o 111 – pagal vidurinės mokyklos.

„Tai nėra gimnazijos gelbėjimas. Nesinorėtų, kad tokią ypatingą misiją prisiimtų Suaugusiųjų mokykla. Pagrindinis tikslas – aukštesnės kokybės ugdymo paslaugos. Mokiniai galės naudotis modernia puikiai aprūpinta infrastruktūra su įrengtais specializuotais kabinetais, tinkama sportine infrastruktūra – stadionais, aikštynais, sporto salėmis, į ką savininkas (Savivaldybė – aut.) jau yra daug investavęs“, – tikino E. Minkuvienė, pridurdama, kad Suaugusiųjų mokyklai reikėtų investicijų laukti dar 20 metų, nes Savivaldybė ir taip turi, kur dėti pinigus.

Vedėja akcentavo, kad svarstomas mokyklų tinklo pertvarkos planas – dar tik projektas, bendruomenės iki rugsėjo 8 dienos gali pateikti savo argumentus.

Suaugusiųjų mokyklos atstovai stebėjosi, kad situacija primena sovietmetį, kai būdavo nesiskaitoma su įstaigos bendruomene.

„Einame gerinimo keliu, todėl kalbėti, kad kaip sovietmetis, nesiskaitoma su bendruomene, yra manipuliacijos Jūs ateinate su visais savo kodais, patirtimi, pas mus ir tęsiate savo darbą . Pas mus sudarytos sutartys su „Baltrex“ klubu, su Robotikos klubu. Emocijas atmetus reikia žiūrėti į faktus, visi yra laukiami, ieškoti bendrystės, o ne skirtumų“, – kalbėjo ir politikas, ir „Saulėtekio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui M. Agamalijev.

„Man 51 metai, esu dirbanti, ar man reikalinga sporto salė, robotika? Man baisu, kas vyksta. Suaugusio žmogaus nepriversite mokytis kitokiomis sąlygomis“, – kalbėjo viena iš Suaugusiųjų mokyklos moksleivių.

Jai pritarė dar kelios besimokančios moterys, aiškinusios, kad į bendrąją lavinimo mokyklą, kurioje mokosi paaugliai, jos mokytis neis. Suaugusiųjų mokyklos moksleivės akcentavo, kad gimnazija yra nepatogioje vietoje – pietinio rajono pakraštyje (Suaugusiųjų mokykla yra miesto centre, Žemaitės gatvėje“. Pamokos baigiasi apie 21.30 valandą ir iš ten dviem autobusais grįžti namo labai užtruktų. Nereikia pamiršti, kad tai dienomis dirbantys, vaikus auginantys žmonės.

„Psichologiškai ir vėl grįši į bendrojo lavinimo mokyklą, iš kurios dėl tam tikrų priežasčių teko išeiti. Aš neisiu, jei bus sujungta. Su vaikais eiti kartu? Mes turime suaugusius vaikus, paaugliai šaiposi, žinom, kokios būna patyčios. Aš didžiuojuosi, kad mokausi, bet yra žmonių, kurie tai slepia. Pavyzdžiui, darbe nesako, kad nėra baigę vidurinės mokyklos“, – kalbėjo kita moteris, lankanti Suaugusiųjų mokyklą.

Žmonės prašė leisti ramiai tęsti savo mokslus, nors jie neturi pareigos mokytis, bet tiesiog savo laiku „atėjo į protą“ ir į gavo galimybes mokytis.

Situacija primena sovietmečio melioraciją

Suaugusiųjų mokymas Šiauliuose šiais metais švenčia 100-metį. Dabartinė Suaugusiųjų mokykla įrengta buvusio darželio patalpose. Iš projektinių lėšų atnaujinti kompiuteriai, chemijos, biologijos kabinetai, laboratorijos. Prireikus, lankomasi mieste įrengtomis STEAM laboratorijose.

Mokyklos pedagogai stebisi, kad Švietimo skyrius ėmė akcentuoti gerinantys ugdymo kokybę, nors dėl kokybės ar mokymosi sąlygų mokykla nėra gavusi jokių pastabų. Suaugusiųjų mokymas – specifinė švietimo sritis, o mokytojai vadinami andragogais. Kolektyvas liko nesupratęs Švietimo skyriaus argumentų – iš vienos pusės akcentuojami gimnazijos sporto aikštynai, laboratorijos, moderni aplinka, iš kitos – nuotolinis ugdymas. Vienas argumentas paneigia kitą. Suaugusiems mokytis nuotoliniu būdu šalyje yra skirtos dvi mokyklos – Akmenėje ir Kaišiadoryse, ir jų pakanka.

Suaugusiųjų mokyklos direktorė Janina Lemežonaitė pastebėjo, kad suaugusieji nėra linkę mokytis nuotoliniu būdu. Jiems reikia pagalbos, jie nėra įvaldę IT technologijų.

Jei gimnazistai gamtos mokslų turi 140 valandų pagal ugdymo planą, tai čia jų yra perpus mažiau. Jei sudaroma grupė, o ne klasė, tai vos viena pamoka per mėnesį. Koncentruojamas ugdymo turinys, kad jį išdėstytų per gerokai mažesnį pamokų skaičių. Suaugusieji turi daugiau mokytis, kad išlaikytų egzaminus ir būtų konkurencingi su bendrojo labinimo mokyklų abiturientais. Dalis šių moksleivių tęsia mokslus aukštosiose mokyklose. Šioje mokykloje dirba dvi mokytojos, pačios ją kažkada pabaigusios.

Direktorės pavaduotoja Sigita Mažeikė akcentavo, kad pagal suaugusiųjų ugdymo planus yra numatyta, kad suaugusieji gali nesimokyti kūno kultūros, menų, technologijų.

Mokytojai priminė, kad į jų ugdymo įstaigą nedrąsiai įžengia suaugę žmonės, kurie nori lankyti pirmąją klasę. Tai dažnai būna neraštingi romų tautybės žmonės. Ar jų ugdyti nebereikės?

„Labai liūdna, kai esame keliami iš savo namų. Ši mokyklų tinklo pertvarka man primena sovietmečio melioraciją, kai buldozeriai ėjo per vienkiemius ir naikino lietuvių vertybes ir tradicijas. Šiandien pavojinga būti mažam, kitokiam, savitam, turėti kitokias vertybes. Vertybė yra gigantizavimas. Labai liūdna. Darbo grupės psichologė aiškino, kad naudinga išeiti iš komforto zonos, tai leidžia įgyti naujos patirties. Mes kalbame ne apie vaikus, apie suaugusius žmones, kurie turi tiek patirties, tiek yra gyvenimo šukuoti, kad nebe mokyklos tikslas grūdinti juos gyvenimui. Mūsų tikslas – sudaryti psichologiškai saugią komfortišką aplinką ir esu įsitikinusi, kad tokia mūsų mokykla ir yra“, – apgailestavo dėl mokyklos likimo lietuvių kalbos mokytoja Veronika Bekerienė.

Mokytojai nerimavo, kad gimnazijos ir Suaugusiųjų mokyklos sujungimas gali sužlugdyti abi mokyklas. Į gimnaziją mokytis ateis gerokai mažiau suaugusiųjų. O ir gimnazijai prestižo nepridės tai, kad į ją bus įkeltos klasės Tardymo izoliatoriuje.

Niekas nekalba apie žmogų

Normundo Valterio jaunimo mokyklos direktorius Nerijus Kundrotas jau susitaikęs su tuo, kad šios ugdymo įstaigos neliks, nes yra įsitikinęs, kad sprendimai jau priimti.

„Niekas nekalba, kokia tokios jaunimo mokyklos nauda. Į mokyklą ateina devintokai, aštuntokai, septintokai net nemokantys skaityti. Bendrojo lavinimo mokyklų didelėse klasėse mokytojai daugiau dirba su motyvuotais vaikais, o nemotyvuoti nustumdomi. Šiais laikais niekas nekalba apie žmogų. Visose srityse. Kalbama apie globalizaciją, taupymą, mažinimą“, – apgailestavo vadovas.

Jaunimo mokyklos moksleiviai bus nukreipiami į profesinio rengimo centrą, o jaunesni nei devintokai – į progimnazijas.

Šiuo metu čia mokosi 56 mokiniai nuo 6 iki 10 klasės. Mažose klasėse mokytojas gali dirbti su kiekvienu vaiku. Čia dirba apie 20 mokytojų, tačiau tik vienas mokytojas turi piną etatą.

N. Kundrotas taip pat įsitikinęs, kad tiek Jaunimo, tiek Suaugusiųjų mokyklos pertvarkomos dėl to, kad būtų gelbėjama „Saulėtekio“ gimnazija, į kurią šiandien priimami mokiniai su labai žemu mokymosi balų vidurkiu.

Gimnazijas lygins dirbtiniu būdu

Švietimo skyriaus patarėja Živilė Nakčiūnienė tikina, kad šiuo metu Šiauliuose gimnazijų skaičius yra optimalus, atitinkantis mokyklų tinklo kūrimo taisyklių kriterijus, todėl nesvarstoma galimybė jų mažinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengiasi atnaujinti mokyklų tinklo kūrimo taisykles.

Vienas iš svarstomų siūlymų – rekomenduoti gimnazijose sudaryti ne mažiau kaip po keturias III gimnazijos klases. Jei šis projektas bus patvirtintas, teks ieškoti būdų, kaip subalansuoti klasių ir mokinių skaičių atskirose gimnazijose.

Patarėja patvirtino, kad galimi „mechaniniai“ sprendimai: tikslinti gimnazijų aptarnaujamas teritorijas (šiuo metu kai kurios gimnazijos dalijasi bendra aptarnaujama teritorija), nustatyti vienodą klasių komplektų skaičių visoms gimnazijoms. Tai reikštų vienos gimnazijos gelbėjimą kitos sąskaita.

Ar Suaugusiųjų mokyklos su dvejomis klasėmis Tardymo izoliatoriuje prijungimas prie gimnazijos pakels jos prestižą ir į ją mokytis ateis daugiau gimnazistų?

Anot Ž. Nakčiūnienės, prijungus Suaugusiųjų mokyklą kaip skyrių prie „Saulėtekio“ gimnazijos, Tardymo izoliatoriaus skyriaus mokiniai tęstų mokymąsi savo įstaigoje, nekontaktuodami su kitais gimnazijos mokiniais nei fiziškai, nei virtualiai. Jei ši informacija nebus neigiamai interpretuojama ir visuomenei nebus pateikiama klaidingai, gimnazijos prestižui tai neturės jokios įtakos.

Paklausus apie planus reorganizuoti Normundo Valterio jaunimo mokyklą, patarėja informavo, kad ministerija planuoja nuo 2022 metų rugsėjo pradines, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti. Mažas jaunimo mokyklos klases per brangu išlaikyti. Nukreipiant sunkiai besimokančius paauglius į bendrojo lavinimo mokyklas esą mažinama socialinė atskirtis.