Rėkyvos bendruomenę piktina politikų sprendimas – politikai atšauna: „Esate marionetės!“

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Tarybos narė Irina Barabanova galimai savo būsimus mokinius išvadino marionetėmis.
Prieš savaitę Šiaulių miesto savivaldybės taryba valdančiųjų balsais patvirtino bendrojo lavinimo mokyklų aptarnaujamų teritorijų pokyčius. Politikai nusprendė, kad Rėkyvos progimnazijos mokiniai, po jos baigimo, nukreipiami toliau mokytis tik į „Saulėtekio“ gimnaziją, nors iki šiol galėjo rinktis iš kelių gimnazijų. Sprendimo priėmimą nulėmė mero Artūro Visocko bendražygio Gedimino Beržinio-Beržinsko, dirbančio „Saulėtekio“ gimnazijoje, nenusišalinimas nuo balsavimo ir politinės etikos ignoravimas. Minėtoje gimnazijoje dirba dar trys mero frakcijos nariai, tačiau jie balsavime nedalyvavo. Šiam sprendimui aktyviai priešinosi Rėkyvos bendruomenė, tačiau liko neišgirsta.

Mokytoja-politikė mokinius išvadino marionetėmis

Rėkyvos bendruomenė parengė kreipimąsi į miesto valdžią, rinko parašus, prašė atkreipti dėmesį į jų argumentus. Parašus po kreipimusi į miesto valdžią sudėjo ir moksleiviai, tačiau pilietinė jaunų žmonių pozicija „Saulėtekio“ gimnazijoje dirbančios mokytojos ir miesto Tarybos narės Irinos Barabanovos buvo įvardinta politikavimu.

„Kaip ne gėda nuteikinėti mokinius, rinkti jų parašus, kad pasiekti savo politinių interesų? Ar pagalvojote apie tų, pasirašiusiųjų, likimus. Kaip, tik pradėjus gyventi, jau tapti marionetėmis?“ – feisbuke Tarybos opozicijai, nepalaikiusiai valdančiųjų stumiamo sprendimo, priekaištavo I. Barabanova.

„Gerbiama mokytoja, Tarybos nare, su visa pagarba, bet tie mokiniai „nelaimėliai“ kitais metais bus Jūsų mokiniai... Ar viskas gerai su šia retorika? Mokiniai puikiai žino kur ir ko eina, jie jau dabar žino, kur norėtų mokytis, tad minėti apjuodinimai neturi jokios reikšmės jų siekyje diskutuoti su miesto savivalda, t. y. Taryba“, – sulaukė atsakymo politikė-pedagogė.

Progimnazijos aštuntokai rinktis „Saulėtekio“ gimnazijos neketina

Viena mokinio mama (pavardė ir vardas redakcijai žinoma) informavo, kad mokiniams kilo noras įsijungti į parašų rinkimo procesą, kai pamatė tėvų iniciatyvą, pasiteiravo, kuo galėtų padėti. Moksleiviai patys surinko 144 parašus, tik nunešti į Savivaldybę nedrįso, tai paprašė tėvų pagalbos. O Tarybos narei, negražiai atsiliepusiai apie mokinius, buvo pasiūlyta asmeniškai pabendrauti su moksleivėmis.

Kai skvere prieš miesto Savivaldybę piketavo Suaugusiųjų mokyklos bendruomenė, kuri bandė išsaugoti savo įstaigą, jungiamą prie „Saulėtekio“ gimnazijos, kiek nuošaliau stovėjo ir dvi Rėkyvos progimnazijos aštuntokės Auksė ir Emilija.

„Niekas iš pažįstamų ir draugų „Saulėtekio“ gimnazijoje nėra mokęsi. Mes atlikome aštuntokų apklausą ir iš 25 mokinių nė vienas neplanuoja rinktis „Saulėtekio“ gimnazijos“, – dėstė mergaitės.

Emilija tikino, kad „Saulėtekio“ gimnazija yra nepopuliari, ji apie šią mokyklą sužinojo tik šio lapkričio pabaigoje. Nežinojo net kur ji yra.

„Dauguma būrelių yra mieste. Kas lanko sporto užsiėmimus, po pamokų „Saulėtekio“ gimnazijoje grįžti į namus persirengti nebesuspės. Teks aprangą tampytis visą dieną“, – rūpėjo Auksei.

Skirsis šeimos

Pedagogėmis miesto švietimo įstaigose dirbančios Rėkyvos progimnazijos mokinių mamos prašė neskelbti jų pavardžių, bijodamos susilaukti priekaištų ir sistemos vadovų. Tačiau jos atvirai kalbėjosi, kad liko vienintelis kelias – šeimoms skirtis ir tėčiui arba mamai su būsimu gimnazistu keisti deklaravimo vietą.

„Mes kraustysimės. Vyras su vienais vaikais liks Rėkyvoje, o aš su kitu vaiku kraustysiuosi į centrą pas vaikų senelius. Kai bus galima, parsikraustysime atgal, jei neišsiskirsime“, – apie planus kalbėjo viena mama.

Vaikai į „Saulėtekio“ gimnaziją kišami prievarta

Piktinasi miesto valdžios sprendimais ir kiti Rėkyvos gyventojai.

„Labai blogai vertinu. Vaikams į kitą miesto galą trenktis. O ir reputacija tos mokyklos ne kokia. Kiek teko skaityti, net vietiniai ten tą mokyklą lanku apeina ir neina mokytis, o Rėkyvos vaikus į pačią prasčiausią vietą nori įgrūsti. Kodėl? Čia viskas aišku. Mūsų mero visa delegacija – keturi Tarybos nariai – dirba toje „Saulėtekio“ gimnazijoje, nori išlaikyti tą mokyklą. Mano vaikai jau mokyklą baigė. Toliau mokėsi S. Šalkauskio ir S. Daukanto gimnazijose. Dabar jau nerimauju dėl anūko. Kaip rėkyviškis esu prieš tokius sprendimus. Vaikams apsunkintas tolimesnis mokymasis ir pasirinkti mokyklą nėra galimybių“, – sakė Artūras Grabinskas.

„Kodėl prievarta vaikai kišami į vieną mokyklą, kai anksčiau galėjo rinktis. Iš Rėkyvos dviem autobusais reikės važiuoti. Žada paleisti tiesioginį maršrutą, daug ką žada... Kad ir su mašina vežti piko valandomis į kitą miesto galą gerokai užtruks. Mano vaikui dar yra laiko, kol paaugs, dar valdžia pasikeis, gal ir sprendimai keisis. Mes renkame parašus, teiksime Savivaldybei. Nežinau, ar ten kam įdomūs bus tie mūsų parašai. Nėra nė vieno mokinio tėvo, kuris pritartų tokiems sprendimams. Rėkyvoje jau ir taip vaikai nuskriausti, nes nėra būrelių, reikia vežioti į centrą. Turiu išeiti iš darbo, kad vaiką nuvežčiau į būrelį, paskui – parvežčiau. Pabalių progimnazijai prievartos nėra, jie ir toliau gali rinktis gimnazijas. O kodėl mūsų vaikai prievarta nukreipiami į „Saulėtekį“?

Yra tų variantų, deklaruosime vaiką pas senelius, daug kas taip spręs.

Kaip suprantu, vienas Tarybos narys ten dirbantis negalėjo už šį klausimą balsuoti, tačiau balsavo. Paprasčiausias dalykas – trūksta ten mokinių, trūksta pinigų ir visą Rėkyvos teritoriją pasiėmė sau. Tai pritraukit tuos mokinius, darykit būrelių, kažką, kad vaikai patys eitų į tą gimnaziją, o ne prievarta varykit“, – piktinosi Giedrius Malakauskas.

„Labai nepatogu. Stato mokyklos priestatą, kodėl negali padaryti vidurine mokykla. Kodėl mano vaikas negali pasirinkti mokyklos? Sovietmečiu savo vaikams galėjai pasirinkti bet kokią mokyklą. Žmogui turi būti pasirinkimo teisė, o ne viskas per prievartą“, – kalbėjo Virgilija Jonaitienė.

„Kodėl dabar tiems vaikams reikės važinėti taip toli į pietinį rajoną? Ar nėra arčiau mokyklų? Žinokit, čia turbūt su politikais kažkas darosi. Varžytuvės tarp savęs. Vaikams reikia, kad būtų arčiau mokykla“, – sakė Benedikta Selvenienė.