Naujausios
Valdančiųjų „elitas“ nusėdo „Saulėtekyje“
Jau ne kartą rašėme apie desperatiškus miesto valdžios sprendimus, kaip gelbėti nė 300 moksleivių neturinčią gimnaziją, kurioje sau užutėkį susikūrė trys Šiaulių miesto tarybos frakcijos „Dirbame miestui“, suburtos mero Artūro Visocko, nariai. Pasirodo šių mokslo metų pradžioje politinį bloką gimnazijoje papildė dar viena A. Visocko bendražygė. Biologijos mokytoja pradėjo dirbti miesto Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irina Barabanova.
Apibendrinkime: iš keturių Tarybos komitetų net trys komitetų pirmininkai dirba „Saulėtekio“ gimnazijoje: Švietimo, kultūros ir sporto – direktoriaus pavaduotojas ugdymui Malik Agamalijev, Miesto ūkio ir plėtros – bibliotekos-informacinio centro vedėja Rima Juškienė bei Sveikatos ir socialinių reikalų – biologijos mokytoja Irina Barabanova.
Ketvirtam komitetui – Finansų ir ekonomikos – pirmininkauja vicemerė Simona Potelienė.
Politikos eilinis Gediminas Beržinis-Beržinskas šioje gimnazijoje įsidarbinęs vyresniuoju neformaliojo ugdymo mokytoju.
Šios personos vaidina tikrai ne paskutinį vaidmenį „Saulėtekio“ gimnazijos išgyvenimo šou. Jau rašėme, kad gruodžio pradžioje miesto Taryba svarstys du itin palankius mokyklai sprendimus – mokyklų tinklo pertvarkos planą ir aptarnaujamų teritorijų pakeitimus.
Domintis ketverių metų mokyklų tinklo pertvarkos planu susidaro įspūdis, kad ilgus mėnesius Savivaldybės administracijos darbuotojai prie jo plušėjo būtent dėl politizuotos gimnazijos.
Plano vinis – prie gimnazijos prijungiama Suaugusiųjų mokykla su skyriumi Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Kaip sakė Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė, tai yra „išmintingas sprendimas“. Matyt, švietimo funkcionieriams rodosi, kad tai itin „sustiprins“ gimnazijos prestižą.
Taip, mokinių skaičius iškart ūgtelės daugiau nei 200. Bet 500 gali ir nesiekti. O būtent nuo šio mokinių skaičiaus jau iš didesnių koeficientų dauginami direktoriaus ir pavaduotojų atlyginimai. O kur dar priedai už specialiąsias ugdymo programas Tardymo izoliatoriuje.
Tam, kad tuos 500 vis dėlto pavyktų užtikrintai suskaičiuoti, gimė naujas planas: baigei valdžios pasididžiavimą – rekonstruojamą, su nauju statomu priestatu Rėkyvos progimnaziją – ir keliauk toliau mokytis į „Saulėtekio“ gimnaziją.
Rėkyvos teritorija tapo „Saulėtekiui“ priskirtomis žemėmis. Nenori? O kas klaus? O ir ko klausti? Tėvų, mokytojų? Juokaujat? Net ilgametį Rėkyvos mokyklos direktorių meras atleido. Kad klausti nereikėtų.
Rėkyvos gyventojai iš švietimą administruojančių žvaigždžių sužinojo, kad jie gyvena pietiniame rajone, o „Saulėtekio“ gimnazija jiems visai arti – tiesiai per ežerą, greičiausiai, toli nebūtų. Nesvarbu, kad dabar „Busturo“ autobusais reikia važiuoti beveik valandą su persėdimu ir dar paėjėti pėstute.
Nieko, dėl tokio reikalo valdžia ir „Busturo“ maršrutą patvarkys. Kas čia žino, norėdami įrodyti, kad tai „išmintingas sprendimas“, gal keltą per Rėkyvos ežerą ims plukdyti. O ko ne!
Sprendimo projektai jau pradedami svarstyti Tarybos komitetuose. Prisiminkime, o kas jiems vadovauja? „Saulėtekio“ gimnazijos darbuotojai. Viskas „ore“! Minėtais sprendimai skriaudžiamų mokyklų bendruomenės neturi jokių šansų būti išgirstos.
Šiaulių miesto rūme sėdintys valdžios atstovai prarado uoslę – gaivus demokratijos kvapas dingo. Ir čia kaltas visai ne koronavirusas.
Taryba ar pamokos?
Politikai „savoje“ gimnazijoje jaučiasi puikiai. Štai Švietimo, kultūros ir komiteto pirmininkas bei gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Malik Agamalijev turi vos kelias savaitines pamokas. Ir nutik tu man taip, kad būtent ketvirtadieniais politikas turėtų 7 ir 8 pamoką mokyti gimnazistus istorijos. Tačiau kartą per mėnesį ketvirtadieniais vyksta miesto Tarybos posėdžiai.
M. Agamalijev patvirtino, kad 7 pamoka prasideda 13.50 valandą. Tačiau 13 valandą pradeda posėdžiauti miesto Taryba. Kadangi mero A. Visocko mygtukų spaudytojai visuomet posėdyje būna išrikiuoti drausmingai, M. Agamalijev tuo metu nemokytojauja, tuo labai nudžiugindamas gimnazistus – nėra pamokų.
„Tai vaikams yra paskutinės pamokos“, – aiškina pedagogas-politikas, patvirtindamas, kad mokiniams suformuojamos užduotys ir jie paleidžiamo namo.
M. Agamalijev labai akcentavo, kad jis ne šiaip sau į pamokas nevaikšto, o net raštą parašė mokyklos direktorei, kad per Tarybos posėdį pamokų neves.
Direktorė neprieštaravo. Pabandytų paprieštarauti! Dar kokius penkis valdančiosios koalicijos atstovus turėtų įdarbinti. Du-trys – politinė stiprybė. Bet kai per daug, politiniai žaidimai tampa grėsmingi – savo kėdėje išsilaikyti gali ir nepavykti.
Komiteto pirmininkas ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui dievagojosi, kad už tas pamokas, kurių metu jis ne vaikus moko, o politikuoja, gimnazija jam algos nemoka. Esą moka Savivaldybė už dalyvavimą posėdyje.
Na, šias pinigines ekvilibristikas turėtų pasižiūrėti Savivaldybės auditoriai – juk abiem atvejais tai biudžeto pinigai. Žiūrėk, besigilinant dar paaiškėtų, kad ir kitos dvi likimo sesės ir brolis ne be grieko.
Tiesa, pamiršau. Meras A. Visockas auditorių paslaugomis naudojasi tik tada, kai nori kokį direktorių nubausti ir atleisti.
Šį kartą auditoriai darbo neturės. Negi knaisiosiesi po savų pinigines. Taip gali nelikti ir kam nebyliai pagal komandą Taryboje mygtukus spaudyti.
Kiek vėliau paskambinęs M. Agamalijev patikslino, kad nuo rugsėjo vyko trys miesto Tarybos posėdžiai, ir jų metu jis pamokų neturėjo: kartą vyko instruktažas, kitą kartą jis buvo tėvystės atostogose, o dar kitą kartą atostogavo mokiniai. Tačiau politikas pripažino, kad ir praėjusiais metais Tarybos posėdžio metu tvarkaraštyje turėjo pamoką. Politikuojantis mokytojas dėstė, kad jis su mokiniais susitaria ir informacijos jiems esą netrūksta.
Komiteto pirmininkui nauji sprendimai kelia kitokius klausimus. Jis priminė, kad „Saulėtekio“ gimnazija išskirtinė tuo, kad joje mokosi net 73 specialiųjų poreikių vaikai. Čia sutelkta specialistų pagalba tokiems vaikams. Perskirsčius mokyklų aptarnaujamas teritorijas, šie vaikai pasklis po visas miesto gimnazijas. Ar jos turės pakankamai specialistų dirbti su tokiais vaikais?
Išvirkščia politinė valia
M. Agamalijev sutiko, kad komplikuota „Saulėtekio“ gimnazijos situacija buvo užprogramuota dar 2009 metais pradėjus mokyklų reformą, kai kelios pietiniame rajone netoli viena nuo kitos stovėjusios vidurinės mokyklos panoro tapti gimnazijomis. Jau tada buvo aišku, kad visoms gimnazistų neužteks, tačiau kitokiems sprendimams pristigo politinės valios. Keitėsi merai, tarybos, bet tos valios taip ir neužderėjo. Tačiau šįkart valdžia nusiteikė ryžtingai. Tik priešinga kryptimi – užuot prijungę prie stipresnės gimnazijos vos kvėpuojančią mokyklą, ją gelbsti kitų mokyklų bendruomenių sąskaita.
Beje, vienos miesto ugdymo įstaigos vadovas graudžiai juokaudamas tarė: „Mes dabar turime būti žemiau žolės, o tai ims ir prijungs prie „Saulėtekio“.
Tokios tad nuotaikos mūsų rudeniškai pritemusiame mieste.
