Naujausios
Tikslus karo pabėgėlių skaičius Šiauliuose lieka neaiškus
Pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis informavo, kad dar ir šiandien nėra informacijos, kiek karo pabėgėlių apsigyveno Šiaulių mieste. Pagal registracijos duomenis skelbiama apie 754 karo pabėgėlius, tačiau manoma, kad realiai jų yra dvigubai daugiau.
Karo pabėgėlių srautas mažėja. Per praėjusią savaitę užregistruota 240 atvykėlių, anksčiau tiek būdavo priimama per vieną dieną.
A. Bartulis pabrėžė, kad pabėgėlių integracija mieste įgavo sisteminį pobūdį. Miesto darželius lanko 123 nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikai, mokyklose mokosi 293 mokinukai. Dar 114 vaikų susirado veiklos neformaliojo ugdymo įstaigose.
Anot Administracijos vadovo, karo pabėgėliams kol kas didžiausios kliūtys kyla bankuose. Jiems tenka ilgokai laukti, kol bankuose pavyks atsidaryti sąskaitą, o be sąskaitos negali gauti valstybės skirtų išmokų. Atvykėlius gelbėja Maisto banko parama maisto produktais bei 115 eurų vertės kortelės, skirtos maisto produktams prekybos centruose įsigyti. Šiauliuose Maisto bankas jau išdalijo per 2 tūkstančius tokių kortelių.
Negali dirbti pamainomis
Šiaulių užimtumo tarnyboje yra užsiregistravę 450 iš Ukrainos atvykusių žmonių. 50 ukrainiečių jau dirba miesto įmonėse. Dar 20 yra įdarbinimo procese. Administracijos vadovas mano, kad įdarbinimas galėtų būti ir spartesnis, bet viena iš problemų – moterys negali dirbti pamaininio darbo, nes turi prižiūrėti iš darželio ar mokyklos grįžusius vaikus.
Užimtumo tarnyboje ukrainiečiams registruotos 277 laisvos darbo vietos.
Mokamos vienkartinės išmokos ukrainiečius priglaudusiems šiauliečiams
Šiaulių miesto meras ir toliau aktyviai ragina šiauliečius ir verslo įmones aukoti pinigų į Savivaldybės atidarytą paramos sąskaitą. Aukojant reikia nurodyti, kad auka yra „tikslinė parama karo padariniams Ukrainoje likviduoti“.
Tačiau pagal Savivaldybės administracijos vadovo pasakojimą, „karo padariniai Ukrainoje“ susitraukė iki vienkartinių 300 eurų išmokų šiauliečiams, į savo būstus priėmusiems gyventi ukrainiečius.
A. Bartulis informavo, kad penktadienį sąskaitoje buvo suaukota apie 38 tūkstančius eurų, per savaitę ji pasipildė 6 tūkstančiais. 13,7 tūkstančio Savivaldybė jau išleido. 11 tūkstančių eurų apmokėtas valdiškose patalpose apsistojusių ukrainiečių maitinimas valgykloje „Pas Bronelę“.
Savivaldybė jau gavo 45 šiauliečių prašymus dėl vienkartinės 300 eurų išmokos skyrimo už apgyvendintus ukrainiečius. Nuo kito mėnesio jau valstybė tokiems žmonėms mokės po 150 eurų už apgyvendintą vieną karo pabėgėlį ir po 50 eurų už visus kitus apsigyvenusius tuose pačiuose namuose – iš viso tris mėnesius.
A. Bartulis pripažino, kad neturi informacijos, kiek šiauliečių priėmė į savo šeimas ukrainiečius, tad nežino, ir kiek lėšų reikės vienkartinėms išmokoms. Šiuo metu sąskaitoje yra apie 24 tūkstančius eurų. Ką darys, jei pinigų pritrūks? „Nebemokėsim“, – sako direktorius.
Skiriant vienkartines išmokas būsto savininkų pajamos vertinamos nebus. Administracijos direktoriui nepatiko klausimas, ar sąžininga prašyti aukoti visų šiauliečių, net ir menkai uždirbančių, kad būtų paremti gal net po kelis tūkstančius eurų uždirbantys pasiturintys žmonės.
A. Bartulis aiškino, kad tikrinama, ar pareiškėjas išmokai gauti tikrai yra priėmęs ukrainiečius. Kaip? Per mokyklas ir darželius lankančius karo pabėgėlių vaikus. Jei vaikų nėra, važiuoja pažiūrėti ukrainiečių priėmimo fakto į namus.
„Matydami, kad iš 4 tūkstančių įmonių, kurios veikia mieste, apie pusantro šimto yra didelės, sėkmingai veikiančios įmonės, paremti kokiu tai tūkstančiu eurų – tokias galimybes galėtų turėti. Be abejo, mažesnės įmonės galėtų ir mažesne suma – 500 eurų – paremti. Tai nebūtų reikšmingos sumos įmonės veikloje, bet būtų reikšminga suma, rodant, kad kompensacijas už gera valia priimtus ukrainiečius galėtume ir toliau tęsti“, – primygtinai „prašo“ A. Bartulis, pridūręs, kad ir toliau kartu su meru prašys miesto bendruomenės paramos.
Apie higienos priemonių poreikį negirdėjo
Raudonasis Kryžius nuolat skelbia, kad karo pabėgėliams labai trūksta higienos priemonių, tarp kurių – ir sauskelnės kūdikiams.
„Paramos lėšų naudojimo tvarkos aprašas leidžia paramą teikti ir higienos priemonėms įsigyti. Jeigu mes tokį prašymą gausime ir matysime tas sąskaitas, kurias galėtume paremti, taip ir padarysime“, – žadėjo A. Bartulis, negirdėjęs apie tokį poreikį, nors apie tai buvo skelbta Savivaldybės feisbuko paskyroje.
Juridiniai asmenys vienkartinių išmokų už priimtus karo pabėgėlius tikėtis negali. Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (ŠA) savo ir talkininkų pastangomis įrenginėja kurį laiką tuščią stovėjusį bendrabutį, kuriame galės apgyvendinti apie 300 karo pabėgėlių. Nors šios patalpos ne tik sumažins Savivaldybės rūpesčius dėl atvykusių žmonių apgyvendinimo, bet ir sutaupys paramos lėšų, nes nereikės mokėti vienkartinių išmokų būstų savininkams, miesto valdžia kvietimą į talkas bendrabučiui prikelti ignoruoja ir ŠA nepadeda.
A. Bartulis taip pat patvirtino, kad dalis karo pabėgėlių kuriam laikui buvo apgyvendinti miesto viešbutyje. Per 3 tūkstančius eurų už šią paslaugą Savivaldybė dar nesumokėjo, tačiau padarys tai irgi iš gyventojų suaukotų pinigų.
