Naujausios
Penktadienį išplatintame pranešime Tarptautinio Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada pasakojo, tai, kaip oro uoste laikomi neskraidantys lėktuvai, kas jiems pavojingiausia ir ko reikia, kad jie pakiltų vos tik tam atsiras galimybė.
Dėl pandemijos sustingus aviacijos rinkai darbo netekusiems ir ant žemės priverstiems tūpti orlaiviams masinio parkavimo zonomis tapo oro uostai Europoje. Vien rasti vietą, kur pastatyti lėktuvą, nepakanka. Šiaulių oro uosto direktorė atkreipia dėmesį, kad net ir be darbo stovintiems orlaiviams būtina nuolatinė priežiūra tam, kad jie būtų tinkamai paruošti skrydžių atnaujinimui. Šiaulių oro uosto teritorijoje geresnių laikų laukė keliolika lėktuvų.
„Tarptautinės institucijos ne veltui akcentuoja techninės orlaivių būklės priežiūrą. Ji yra ir bus tiesiog kritiškai svarbi atnaujinant skrydžius. Lėktuvo negalima tiesiog pastatyti ant asfalto ir prisiminti tik tada, kai atsiranda poreikis kažkur vykti. Drėgmė bei krituliai, vabzdžiai, dulkės, galiausiai lizdą ne vietoje susisukęs paukštis gali tapti priežastimi, dėl kurios lėktuvas negalės pakilti. Paukščio lizdą po lėktuvo sparnu yra radę inžinieriai Azijoje. Žinoma, tokie atvejai yra reti, tačiau orlaivius stengiamasi apsaugoti nuo įvairiausių netikėtumų“, – sako A. Kuezada.
Ji pasakojo, kad stovintis orlaivis nėra laikomas statiškai. Priklausomai nuo vietos poreikio jis gali būti patraukiamas, pastumiamas ar pasukamas. Be to, būtinu periodiškumu jis turi būti pajudintas jau vien dėl to, kad padirbėtų variklis, kiti mechanizmai, prasisuktų važiuoklė. Dėl to orlaiviai juda ant žemės bei keičia savo poziciją. Anot direktorės, iš šono tai panašu į žaidimą su „Lego“ kaladėlėmis, jas dėliojant pagal situaciją ir poreikius. Parkuojant orlaivius tarp jų sparnų turi būti išlaikomas bent 10 metrų atstumas.
Orlaivių naudojamas reaktyvinis kuras užšąla prie -40 laipsnių temperatūros, todėl net ir Lietuvą šaldęs arktinis šaltis jo būsenos iš esmės nepakeičia.
„Aviacijai taikomi saugumo ir saugos reikalavimai yra itin griežti, kaip jų laikomasi taip pat prižiūrima griežtai. Visas sektorius nekantriai laukia akimirkos, kada galės pradėti dirbti ir, tikiu, yra nusiteikęs neprarasti nė vienos minutės, kai tik tokia galimybė atsiras“, – teigia A. Kuezada.
Vadovė aiškino, kad idealiausios sąlygos ilgesniam laikui „konservuoti“ orlaivius yra dykumose, nes ten sausa ir itin mažai kritulių. Vis dėlto, jei skrydžių bendrovės nedirba su tarpžemyniniais skrydžiais ir nėra didelės bei finansiškai ypač pajėgios rinkos žaidėjos, vietos laikyti orlaivius dairosi arčiau.
Keturis metų laikus turinti Lietuva pasižymi neblogais gebėjimais tvarkytis su sudėtingomis oro sąlygomis. Pasak A. Kuezados, orlaivių ir žmonių saugumui užtikrinti žiemos metu ant takų negali būti nei ledo, nei sniego, todėl sniegas nuo takų oro uostuose turi būti nuolat valomas, o ledui tirpdyti pilamas specialus mišinys.
