Naujausios
Šiaulių miesto atsistatymo vaizdas
Šiandien visi žino, kad Šiauliai savo didumu, etnografija, pramone, gyventojų skaitlingumu ir kitais atžvilgiais Lietuvoje užima po mūsų laikinosios sostinės Kauno antrą vietą. Šiauliai ir prieš karą savo geležinkelio mazgu ir pramone vaidino svarbią rolę. Šiaulių pramonės dirbiniai, ypač odos, buvo žinoma ne tik Rusijoje, bet ir Vakarų Europoje.
Pokariniu metu Šiaulių pramonė žymiai sumažėjo. Didžiausi Lietuvoje odų fabrikai Frenkelio ir Nureko telaiko vos po kelius šimtus darbininkų, o prieš karą jų buvo apie 2000 žmonių.
Po karo naujų įmonių atidaryta šios: 3 saldainių, 4 metalo apdirbimo, 1 konservų ir skardos dirbinių, 1 chemijos, 1 klijų, 1 kavos, 1 batų („Batas“), 1 medžių apdirbimo („Venta“), 2 linų apdirbimo, 1 aliejaus, 2 malūnai, 1 elevatorius ir 1 elektros stotis.
Šiaulių savivaldybėje yra įregistruota 22 motociklai, 51 automobilis, 813 dviračių, 58 sunkiųjų vežikų ir 53 lengvųjų vežikų. Be to, tarp Šiaulių – Joniškio, Žagarės, Linkuvos, Kuršėnų, Kelmės, Pakruojaus kursuoja autobusai vieną kartą per dieną.
Sulig Miesto valdybos 1928 m. statistikos biuletenio Nr. 2 daviniais, dabar Šiauliuose yra 26293 gyventojai. Šiaulių mieste yra apie 3000 trobesių.
„Momentas“, 1928 m. Nr. 11.
1929 m. statistika iš Šiaulių miesto gyvenimo
Šiaulių miesto nekilnojamasis turtas miesto valdyboje yra įkainuotas 46 milijonais litų.
–-
Šiaulių miesto savivaldybės skerdykloje per 1929 m. paskersta – raguočių 5095, kiaulių 1894, veršių 7985, avių 4182 ir ožkų 56.
–-
Per 1929 m. įvyko 30 gaisrų, kurie padarė 1 132 275 lt. nuostolių.
Sudegęs turtas buvo apdraustas 1 393 000 lt.
–-
Šiaulių savivaldybės laikomose 10 prad. mokyklose 1929 m. gruodžio 1 d. buvo 1949 mokiniai, iš kurių 1543 lietuviai, 364 žydai, 32 rusai, 8 lenkai, 1 latvis ir vienas vokietis.
Be to, Šiauliuose yra pradžios mokyklos prie mokytojų seminarijos, žydų gimnazijos ir vokiečių vidurinės mokyklos, kuriose lankosi apie 150 vaikų.
Šiaulių miesto valdyba šelpia vadovėliais, drabužiais ir t. t. apie 670 pr. mokinių. Prieš kalėdas mokiniams buvo skirta rūbų ir avalynės už 10 tūkst. litų.
„Momentas“, 1930 m.
Kiek ko turėjo Šiauliai 1932 metais
Miesto savivaldybės pateiktomis žiniomis 1932 m. Šiauliuose buvo: 4 dešrų dirbtuvės; 42 mėsos krautuvės; 40 kepyklų; 11 kavinių, cukrainių ir kepyklų gaminių parduotuvių; 6 pieninės; 16 arbatinių ir valgyklų; 18 mažaalkoholinių gėrimų parduotuvių; 26 kirpyklos, 14 viešbučių, 4 svaigin. gėrimų krautuvių; 1 užvažiuojamą namą; 7 ledų dirbtuves; 22 valgomųjų daiktų krautuves; 14 asenizatorių; 59 lengvuosius vežikus; 259 įvairius vežikus; 69 lengvuosius automobilius, 13 sunkvežimių; 4 autobusus; 3 gaisrin. automobilių; 61 motociklą; 1120 dviračių, 54 kambarinius šunis, 11 medžioklinių šunų.
„Šiaurės Lietuva“, 1933 m. sausio mėn. 1 d.
Neatsargumo aukos
Kurtavėnai. Šemetiškių dvare gruodžio 13 d. dvaro darbininkas Jonas Zančiauskis rado vokiečių kareivių pamestą granatą, parsinešė ją namo ir, įmetęs į ugnį, norėjo, kad ji sprogtų, bet ugny granata nesprogo. Tuomet atsinešė ją prie kuliamosios mašinos ir sutrenkė ją. Sprogdama granata užmušo tris negyvai (Zajančiauskius Joną ir Antaną, ir Leščinskį Stasį) ir du sužeidė: Pikelį Jurgį ir Stepušaitį, bet Pikelis po trijų valandų mirė.
„Sietynas“, 1920 m. Nr. 1
