Naujausios
Pritraukia daug europinių lėšų
Savivaldybė valdo aštuonias įmones „Šiaulių energiją“, „Šiaulių vandenis“, „Busturą“, „Šiaulių gatvių apšvietimą“, „Pabalių turgų“, „Saulės dominiją“, Šiaulių oro uostą bei Verslo inkubatorių.
Apžvelgęs jų rezultatus Administracijos direktorius Antanas Bartulis pastebėjo įdomią tendenciją: pardavimo pajamas padidino dvi įmonės, o pelną – net penkios.
Iš aštuonių įmonių nuostolį 2019 metais patyrė dvi – Šiaulių oro uostas ir Verslo inkubatorius.
„Šiaulių energija“, lyginant su 2018 metais, pernai pajamų gavo beveik 2 milijonais eurų mažiau, tačiau pelnas išaugo šimtu tūkstančiu – iki 765, 5 tūkstančio eurų.
Ši įmonė praėjusiais metais gavo 4,32 milijono eurų ES struktūrinių fondų paramos. Intensyviai visame mieste atnaujinamos šilumos tiekimo trasos. Bendrovės vartotojams taikoma šilumos kaina 2019 buvo viena mažiausių tarp beveik 50-ties Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamų Lietuvos šilumos tiekėjų.
UAB „Šiaulių vandenys“ pelnas pakito nežymiai – išaugo 22 tūkstančiais eurų ir siekia beveik 448 tūkstančius eurų
Bendrovės aptarnaujamų klientų skaičius per metus išaugo beveik 400 ir 2019 metų pabaigoje suskaičiuoti 54 109 klientai.
Įmonė įgyvendina daug projektų, kurie pritraukia ES struktūrinių fondų lėšas. Rekonstruota 11 kilometrų vandentiekio ir 17,6 kilometro nuotekų tinklų, 4,87 kilometro paviršinių nuotekų tinklų.
Bendrovė su AB „Akmenės cementas“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią įmonė perduos deginti nuotekų valymo dumblo apdorojimo procese susidarantį džiovintą dumblą. Per metus planuojama perduoti apie 1500 tonų džiovinto dumblo, ir tai yra pirmoji įmonė Lietuvoje išsprendusi apdoroto džiovinto dumblo utilizavimo problemą.
„Pabalių turgų“ parduos dar šįmet
Praėjusiais metais „Busturas“ už savo paslaugas gavo 100 tūkstančių eurų mažiau, tačiau jo pelnas panašiai tiek išaugo ir sudaro per 390 tūkstančių eurų.
Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, „Busture“ vyko daug sveikų procesų, ypač mažinant paslaugų savikainą. Gauta 12 naujų autobusų (jie skirti Savivaldybei), nupirkta 15 dėvėtų, 6 nauji mažos talpos autobusai.
A. Bartulis pasidžiaugė ne tik didžiųjų įmonių pasiekimais, tačiau ir privatizavimui pasmerkto „Pabalių turgaus“ veiklos rezultatu.
„Turiu pasakyti dėkingumo žodžius ir vadovui. Buvo dirbama ramiai, stabiliai – ir pajamų padidėjimas, ir pelno padidėjimas“, – sakė A. Bartulis, pridūręs, kad dėl šios įmonės privatizavimo pernai buvo daug politikuojama.
„Pabalių turgus“ pernai uždirbo per 63 tūkstančius pelno, Savivaldybei atiduos 45 tūkstančius dividendų.
„Parodome stabilų įmonės darbą, didiname jos patrauklumą, kad investuotojai, pirkėjai mūsų akcijų, matytų ramiai, stabiliai dirbančią įmonę“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos vadovas.
Jis paaiškino, kad yra atliekamas įmonės turto vertinimas, o akcijų pardavimas planuojamas jau antrame šių metų pusmetyje.
„Pabalių turguje“ prekiauja per 500 prekeivių. Praėjusiais metais jie organizavo protesto akcijas prieš turgaus pardavimą.
A. Bartulis tvirtino, kad politinis sprendimas parduoti turgų yra ir procesas nebegrįš atgal.
„Šiaulių gatvių apšvietimo“ pelnas sumenko perpus
UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ rezultatai ne tokie puikūs. Įmonės pelnas per metus sumenko perpus ir siekia 64,5 tūkstančio eurų.
97,6 procento visų pardavimo pajamų sudaro pajamos iš Šiaulių miesto savivaldybės – pajamos už elektros energiją, darbai laimėjus savivaldybės skelbiamus viešuosius konkursus. Mieste atnaujinami šviestuvai, keičiamos linijos.
Viena mažiausių Savivaldybės įmonių – „Saulės dominija“ – administruoja 23 daugiabučius namus, dalyvauja Savivaldybės paslaugų konkursuose. Ji pernai uždirbo beveik 19 tūkstančių pelno.
Šiaulių verslo inkubatorius, 2018 metais dar sugeneravęs per porą tūkstančių eurų pelno, pernai skaičiavo 20 tūkstančių eurų nuostolio. Sumažėjo tiek įmonės nuomininkų skaičius, tiek pajamos už projektų administravimą.
A. Bartulis abejojo, ar tai blogai, jei verslo inkubatorius padeda išaugti patalpas nuomojančiai verslo įmonei, kuri sustiprėjusi išsikelia jau į savo biurą.
Didžiausia bėda – oro uostas
Administracijos vadovas pripažino, kad didžiausią galvos skausmą kelia Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas. Jo pardavimai sumenko daugiau nei puse milijono, o nuostolis nuo 17,5 tūkstančių eurų išaugo iki beveik 140 tūkstančių.
Pernai buvo aptarnauti tik 77 orlaiviai (16 civiliniai ir 61 karinis). Tai 36 procentais mažiau nei 2018 metais. Išvykusią keleivių skaičius susitraukė nuo 2002 iki 343, o krovinių skaičius sumažėjo 96 procentais.
Visos viltys dedamos į privatų investuotoją „Aviatic MRO“, kuris išsinuomavo iš oro uosto žemės sklypus ir ruošiasi ten statyti orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras. Savivaldybė įsipareigojo investuotojui pati skirti 10 milijonų eurų ir įrengti reikalingą infrastruktūrą.
Šiandien savivaldybė ieško pusės šios sumos Vyriausybėje, tačiau nesėkmingai. Penktadienį merui Artūrui Visockui apsilankius Vidaus reikalų ministerijoje, gautas atsakymas, kad pinigų neskirs.
Kiek anksčiau pasipiktinęs meras grasino ministeriją paduoti į teismą. Vakar jis jau kalbėjo, kad tai buvo tiesiog emocijos. Teisinis bylinėjimasis su ministerija užtruktų ir neduotų naudos. O pakenkti galėtų ir kitiems projektams.
Dabar meras stengiasi įtikinti šiauliečius Seimo narius, kad valstybė turėtų prisidėti, prie oro uosto išvystymo.
