
Naujausios
Želdynų įstatymą atsivertęs apie kirtimus miestuose, miesteliuose nerasi nė žodžio. Atvirkščiai, pabrėžiama medžių svarba "aplinkos kokybei, žmonių sveikai gyvensenai, rekreacijai" ir tai, jog "būtina juos išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus".
Savivaldybė šias įstatymo nuostatas atkartoja savo taisyklėse dėl želdinių tvarkymo ir priežiūros mieste.
Negana to, pagal Vyriausybės nutarimą pabrėžiama, jog mieste visi medžiai yra saugotini, jeigu nekelia pavojaus žmonėms ir eismui. Esą negalima kirsti nė vieno, jeigu jo apimtis didesnė nei 12 cm ir jeigu nėra pasviręs daugiau, kaip 45 laipsnių kampu.
Bet realybėje išgyvename masinę miestų medžių pjūtį.
Dar 2008 metais tuometinis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas patvirtino tvarką, nustatančią, kada saugotinus medžius galima kirsti neatlygintinai.
Tai įteisinta, kai "vykdomi kraštovaizdžio formavimo ar kiti medžių ir krūmų kokybę gerinantys kirtimai". Arba, kai medžiai "auga teritorijoje, kuri numatoma naudoti geležinkelinio linijoms, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms, valstybinės reikšmės keliams, gatvėms tiesti, rekonstruoti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms".
Kitaip sakant, kai vykdomos gatvių rekonstrukcijos, formuojami viešųjų erdvių kraštovaizdžiai, gali kirsti medžius be sąžinės graužaties. Ministras suteikia indulgenciją.
Tai labai patogu ir Seimui, ir Vyriausybei, ir savivaldybėms.
Europinės paramos pinigai juk plaukia viešųjų erdvių projektams, o jie apima ir želdynų tvarkymą ar naujų kūrimą. Tuo metu senų medžių priežiūrai, genėjimui pinigus reikia kloti iš savų biudžetų. Todėl miestuose medžių kirtimas yra tapęs "tvarkymo" sinonimu.
Kai Šiauliuose medžių gynėjai su rangovų sutikimu nuo pjūklo išsaugojo vieną jauną bulvaro liepaitę, iškasė ir persodino kitur, miesto meras susirūpino netvarka: ar liepaitė nepavogta? Pjauna – tvarka, išsaugo – netvarka.
Šiaulių meras Artūras Visockas, pradėjęs šią kadenciją, vis aiškino, kas yra "atstovaujamoji demokratija". Bet patys politikai greitai pamiršta, kam ir kodėl renkami atstovauti. Kad jų priedermė – tartis su žmonėmis, ieškoti kompromiso diskusijose.
Įstatyme įteisinta nuostata, jog pertvarkant želdynus turi būti "įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė". Bet ir ši nuostata sunkiai įgyvendinama.
Tiems, kurie su masine medžių pjūtimi nesutinka, miesto valdžia vis meta argumentą: "Kur buvote, kai vyko projektų viešas svarstymas?" Į tą oficialų svarstymų traukinį medžių gynėjai pavėlavo.
Vieši svarstymai su visuomene taip skelbiami, jog nelengva tuos skelbimus rasti. Reikia specialiai sekti savivaldybės svetainėje projektų svarstymų eigą, plius – išmanyti procedūras. Atėjęs į svarstymą jau turi būti įsigilinęs į projekto sprendinius ir teikti argumentuotą nuomonę (geriausia – raštu).
Tik tokiu atveju projekto rengėjas reaguos: atsižvelgs arba "argumentuotai" neatsižvelgs. O kaip atsižvelgsi, jeigu užsakovė – Savivaldybė, yra iškėlusi užduotį "numatyti galimybę želdinius keisti".
Tuo metu Savivaldybės valdžios vyrai ištisai aiškina, jog "remiasi specialistais". Taip ratas ir užsidaro.
Politikai bando atsikratyti atsakomybės, žaidžia viešumą, skaidrumą, demokratiją ir manipuliuoja.
Medžių gynėjų ir ne tik jų patirtis rodo, kad miesto galvos pasikviečia "tartis" dėl to, kas jau seniai yra nutarta.
Medžius pjaunant svarbiausias specialistų ir politikų argumentas buvo estetika. Atnaujinamų gatvių estetinis vaizdas vienareikšmiai siejamas tik su naujais vienodais medeliais.
Tik įstoję į Europos Sąjungą pratinomės prie vienodo standarto agurkų, dabar – prie vienodo standarto medelių.
Vilniaus gatvės bulvare iš daugiau nei šimto liepų tik 16 liepų buvo blogos būklės, bet visos įvertintos, kaip "negražios", nes nesuformuotos jų lajos.
Vadovaujantis tokiu argumentu reikėtų išpjauti kone visus Šiaulių medžius. Absoliuti jų dauguma auga be genėjimo, neformuojamų lajų ir neprižiūrimi. Savivaldybėje yra sudarytas net 26 miesto gatvių (daugiausia centro), kuriose nebenumatoma medžių veisti ar atsodinti, sąrašas.
Beje, Vilniaus gatvės bulvare medžių pjūtis dar nebaigta. Savivaldybė prieš trejus metus patvirtino bulvaro eglių, augančių ties sankirta su Žemaitės gatve, "sutvarkymo" projektą per tris etapus.
Pirmasis etapas įgyvendintas prieš porą metų, iškirtus penkias egles iš devynių. Likusių keturių laukia toks pat likimas. Nors trys iš jų yra patenkinamos būklės, o viena – geros, kirtimas palaimintas valdininkų parašais.
Projekto preambulėje teigiama, jog šios bulvaro eglės "skursta" ir jas reikia keisti "reprezentaciniais želdiniais".
Argumentuojama, jog iškirtus visas egles "atsivers Vilniaus gatvės perspektyva ir ventiliacinis koridorius". Ką jis ventiliuos – dulkes, automobilių dujas iš Žemaitės gatvės į pėsčiųjų bulvarą?
Galima pamatyti ir kokie reprezentaciniai želdiniai vietoj nukirstų eglių sužėlė. Klombos apsodintos krūmais, daugiamečiais žolynais, tarp jų – viksvomis, česnakais. Kyšo ir vienišas pasviręs medelis. Kai pasvirs daugiau nei 45 laipsnių kampu, ir jis nebegalės miesto reprezentuoti.
Tik įstoję į Europos Sąjungą pratinomės prie vienodo standarto agurkų, dabar – prie vienodo standarto medelių.