Se­no­viš­kai kep­ta viš­ta

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Aud­ro­nė KIR­ŠI­NAI­TĖ, kraš­to­ty­ri­ni­nin­kė, Mi­ke­lio pri­zo šių me­tų lau­rea­tė, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos In­for­ma­ci­jos ir kraš­to­ty­ros sky­riaus vy­riau­sio­ji me­to­di­nin­kė, da­li­ja­si kep­tos viš­tos se­no­vi­niu re­cep­tu. Pa­ti jį yra iš­ban­džiu­si ir pa­ti­ko. Po­nia Aud­ro­nė šį re­cep­tą yra ra­du­si ku­li­na­ri­nė­je kny­go­je, iš­leis­to­je XIX a. pa­bai­go­je Sankt Pe­ter­bur­ge.

Se­no­viš­kai kep­ta viš­ta

Rei­kės: viš­tos, 0,4 kg viš­tie­nos šir­de­lių ir skran­du­kų, 3 kiau­ši­nių, ke­le­to rie­ke­lių ba­to­no, pie­no, grie­ti­nės, alie­jaus, ke­lių skil­te­lių čes­na­ko, svo­gū­no, prie­sko­nių.

Viš­tą (ge­riau au­gin­tą na­mie) įtri­na­me ma­ri­na­tu, pa­ruoš­tu iš alie­jaus, drus­kos, pro­van­so žo­le­lių mi­ši­nio, kve­pian­čių­jų pi­pi­rų, smul­kin­to čes­na­ko ir tru­pu­čio cuk­raus. Ma­ri­nuo­ja­me 1 pa­rą.

Iš­ver­da­me kiau­ši­nius, juos smul­kiai su­pjaus­to­me (kaip spir­gu­čius), šiek tiek įde­da­me grie­ti­nės, pi­pi­rų ir su­mai­šo­me, kad bū­tų ne itin tirš­tas mi­ši­nys. At­ke­lia­me paukš­čio odą ir po oda pa­skirs­to­me šį mi­ši­nį.

Iš ap­vir­tų ir stam­biai su­mal­tų šir­de­lių, skran­de­lių, ke­pin­tų svo­gū­nų, ke­lių rie­ke­lių pie­ne mir­ky­to ba­to­no ir sai­kin­gai įber­tų prie­sko­nių pa­ruo­šia­me įda­rą ir su­de­da­me į paukš­tį.

Jei ke­pa­ma skar­do­je – bū­ti­na po­rą kar­tų ap­tep­ti grie­ti­ne, jei ke­pi­mo in­de – prieš bai­giant kep­ti – me­du­mi, šiek tiek į jį įpy­lus van­dens.

Ska­naus!