Nugalėtojos tikslas – pradžiuginti artimus žmones

Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
Jo­niš­kio tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rei Jur­gi­tai Bu­čins­kie­nei kny­ga – pa­ti ge­riau­sia do­va­na.
Kon­kur­so "Dienos receptas" ge­gu­žės mė­ne­sio nu­ga­lė­to­jos Jo­niš­kio tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rės Jur­gi­tos Bu­čins­kie­nės triū­so vir­tu­vė­je tiks­las – pra­džiu­gin­ti šei­my­nykš­čius bei ar­ti­muo­sius, drau­gus. Per­ga­lę va­do­vei kaip tik ir lė­mė gai­vus py­ra­gas su že­lė, skir­tas vy­ro gim­ta­die­niui.

Ži­nia apie per­ga­lę Jur­gi­tai bu­vo ne­ti­kė­ta: "Jau daug lai­ko ne­su nie­kur nie­ko lai­mė­ju­si!" O pri­zą – And­reas Mi­chal­sen kny­gą "Na­tū­ro­pa­ti­ja" – veik­li mo­te­ris pa­va­di­no pa­čia ge­riau­sia do­va­na.

Pra­dė­ju­si ją var­ty­ti, J. Bu­čins­kie­nė ne­tru­ko ras­ti pa­na­šu­mą su au­to­riaus gy­ve­ni­mu: abu ki­lę iš gy­dy­to­jų šei­mų.

"Tie­sa, gy­dy­to­ja bu­vo tik ma­no ma­ma. Ne tik gy­dy­to­ja – bet ir pui­kiau­sia šei­mi­nin­kė, na­miš­kius le­pin­da­vu­si įvai­riais gar­džiais val­giais. Nors bū­da­vo la­bai užim­ta, ma­ma su­ktis vir­tu­vė­je vi­sa­da ras­da­vo lai­ko, do­mė­jo­si ku­li­na­ri­jos nau­jo­vė­mis. Kol neiš­vy­kau stu­di­juo­ti – pa­čiai ga­min­ti ne­bu­vo rei­ka­lo, tik tal­ki­nin­kau­da­vau ma­mai", – pri­si­me­na J. Bu­čins­kie­nė.

Tie­sa, kar­tą Jur­gi­ta nu­ta­rė pa­gel­bė­ti dar­bais už­vers­tiems tė­vams, pa­ga­min­ti va­ka­rie­nę. Grį­žu­si iš mo­kyk­los, vie­na­me iš ma­mos tu­rė­tų žur­na­lų su­si­ra­do vir­ti­nu­kų re­cep­tą. Ka­dan­gi bu­vo pa­ra­šy­ta į teš­lą įmuš­ti kiau­ši­nį – mer­gai­tė kaip­mat su­skai­čia­vo: ke­tu­rioms po­rci­joms jų rei­kės ke­tu­ris kar­tus dau­giau...

"Tuos vir­ti­nu­kus te­ko val­gy­ti, pjaus­tant pei­liu, to­kie "ak­me­ni­niai" iš­vi­rė. Ir juos var­dan so­li­da­ru­mo val­gė tik ma­ne pa­lai­kan­tis bro­lis... Po to ma­ma ste­bė­jo­si – kur ra­dau re­cep­tą su kiau­ši­niu?! Iš tie­sų jo į vir­ti­nių teš­lą ne­rei­kia dė­ti", – J.Bu­čins­kie­nė iki šiol juo­kia­si iš sa­vo moks­lei­viš­kų me­tų ban­dy­mo.

Po to vir­ti­nių Jur­gi­ta ne­ga­mi­na iki šiol. O ruoš­ti ki­to­kius val­gius, daž­nai iš bul­vių ar mė­so,s yra vie­nas iš jos aist­rin­giau­sių po­mė­gių. Ypač pa­tin­ka kep­ti py­ra­gus. J. Bu­čins­kie­nė pa­si­nau­do­ja in­ter­ne­te ras­tais re­cep­tais, bet jų griež­tai ne­si­lai­ko – imp­ro­vi­zuo­ja, pri­de­da pro­duk­tų, ko­kių tu­ri šal­dy­tu­ve. Už­tat re­zul­ta­tas vi­sa­da bū­na ki­toks.

Sal­du­my­nų Jur­gi­ta pa­ti ne­mėgs­ta, py­ra­gų ne­val­go. Ta­čiau džiau­gia­si ga­mi­ni­mo pro­ce­su ir tuo, kad jos gar­dė­siais mė­gau­ja­si ar­ti­mie­ji ar drau­gai.

Vištiena su kariu

Kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja J. Bu­čins­kie­nė laik­raš­čio skai­ty­to­jams iš­rin­ko pa­čios su­gal­vo­tą viš­tie­nos su ka­riu re­cep­tą.

Rei­kės: 1–1,5 ki­log­ra­mo viš­tie­nos krū­ti­nė­lės, apie 400 gra­mų mėgs­ta­mų ry­žių, skar­di­nės ko­ko­sų pie­no, skar­di­nės kon­ser­vuo­tų ku­ku­rū­zų, skar­di­nės kon­ser­vuo­tų pu­pe­lių, rin­ki­nio skir­tin­gų spal­vų ne­di­de­lių pa­pri­kų, pa­gal sko­nį ma­žų švie­žių ar kon­ser­vuo­tų mor­ky­čių, sau­jos žir­ne­lių (švie­žių ar­ba kon­ser­vuo­tų), ka­rio pa­stos (jos bū­na par­duo­tu­vė­se), svies­to, drus­kos, pi­pi­rų.

Pa­tie­ka­las ga­mi­na­mas įgaub­to­je kep­tu­vė­je "Wok".

Ne­ma­žais ga­ba­lais su­pjaus­ty­ta viš­tie­na ke­lias mi­nu­tes ap­ke­pi­na­ma svies­te, de­da­mos pu­pe­lės, ku­ku­rū­zai, žir­ne­liai, išil­gai į ke­tu­rias da­lis su­pjaus­ty­tos mor­ky­tės, pa­pri­kos (ne­di­de­lių pa­pri­kų ga­li­ma iš­vis ne­smul­kin­ti, tik nu­pjau­ti ko­te­lius). Už­den­gia­ma ir troš­ki­na­ma apie 10 mi­nu­čių. Po to su­pi­la­mas ko­ko­sų pie­nas, dar įpi­la­ma apie pu­sę stik­li­nės van­dens, iš­mai­šo­ma. De­da­ma drus­ka, pi­pi­rai, ža­lia ar­ba gel­to­na ka­rio pa­sta.

Ry­žiai la­bai ge­rai nu­plau­na­mi, su­be­ria­mi į troš­ki­nį. Ar ja­me pa­kan­ka skys­čio, J. Bu­čin­skie­nė pa­tik­ri­na pa­pras­tai – van­dens sluoks­nis virš vi­sų pro­duk­tų tu­ri bū­ti maž­daug iki pu­sės smi­liaus.

Kep­tu­vė už­den­gia­ma, ne­mai­šant troš­ki­na­ma 30 mi­nu­čių. Te­rei­kia tik pa­tik­rin­ti, ar už­ten­ka van­dens (jo Jur­gi­ta pa­ta­ria ver­čiau įpil­ti ir dau­giau nei pu­sę stik­li­nės – kad pa­tie­ka­las ne­pris­vil­tų).

Bai­gus troš­kin­ti, kep­tu­vė dar pa­lie­ka­ma 5 mi­nu­tėms – kad baig­tų iš­brink­ti ry­žiai. Jie tu­ri bū­ti bi­rūs. Ru­duo­sius ry­žius teks pa­lai­ky­ti il­giau.