Architektai: be paminklo aikštė nebus baigta

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ar­chi­tek­tų nuo­mo­ne, ant šio po­sta­men­to tu­ri iš­kil­ti smai­lė, obe­lis­kas ar ko­lo­na, o įpras­min­ti siū­lo XX am­žiaus tau­tos ko­vą už lais­vę.
Šiau­lių ar­chi­tek­tai mies­to val­džiai pa­tei­kė pa­siū­ly­mus, kaip iš­spręs­ti pa­mink­lo "Tau­tos lais­vei" gal­vo­sū­kį žlu­gus jo idė­jos kon­kur­sui. "Ima­mės pa­dė­ti, nes tai mū­sų pa­rei­ga kaip mies­to pi­lie­čių", – sa­kė va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių mies­to sky­riaus pir­mi­nin­kė Rū­ta Stuo­pe­lie­nė ir Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­rius Vy­te­nis Ru­do­kas.
Vi­ta­lio LE­BE­DŽIO nuo­tr.
Ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė Rū­ta Stuo­pe­lie­nė ir Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­rius Vy­te­nis Ru­do­kas pa­gar­si­no siū­lo­mą Sa­vi­val­dy­bei veiks­mų pla­ną, kad pa­mink­lo idė­ja bū­tų rea­li­zuo­ta.

Ats­kir­ti me­ni­­nį eta­pą nuo biu­rok­ra­ti­nio

R. Stuo­pe­lie­nė in­for­ma­vo, jog Ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių mies­to sky­riaus val­dy­ba su­for­mu­la­vo siū­ly­mus. Jie pa­teik­ti raš­tu mies­to me­rui Ar­tū­rui Vi­soc­kui. Su me­ru bu­vo ir su­si­tik­ta.

"Me­ro pa­lai­ky­mą tu­ri­me", – tei­gė R. Stuo­pe­lie­nė

Ar­chi­tek­tai pa­brė­žė, jog be pa­mink­lo ele­men­to aikš­tės ar­chi­tek­tū­ri­nis an­samb­lis ne­bus už­baig­tas. Pa­mink­lo iš­raiš­ka tu­ri bū­ti ver­ti­ka­lė (smai­lė, obe­lis­kas, ko­lo­na), kaip nu­ma­ty­ta aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­riaus V. Ru­do­ko.

To­kia for­ma, ar­chi­tek­to tei­gi­mu, lai­ko pa­tik­rin­ta, nė­ra pa­se­nu­si įpras­min­ti lais­vės ko­voms ir per­ga­lėms. Per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją jis pa­brė­žė, jog aikš­tė­je tu­ri iš­kil­ti ma­sy­vus, mo­nu­men­ta­lus ak­cen­tas.

Ki­ta ver­tus, ak­cen­tuo­ja­ma, jog pa­mink­lo ver­ti­ka­lė yra tik prie­mo­nė aikš­tės kom­po­zi­ci­jai už­baig­ti.

"Pa­ti aikš­tė yra pa­grin­di­nis ak­cen­tas, – pa­brė­žė R. Stuo­pe­lie­nė. – Aikš­tė yra ar­chi­tek­tū­ri­nis me­ni­nis kū­ri­nys."

Ar­chi­tek­tai įžvel­gia bū­ti­ny­bę konk­re­ti­zuo­ti nu­ma­to­mo sta­ty­ti pa­mink­lo po­bū­dį.

Pa­mink­lo idė­jai ir tu­ri­niui iš­gry­nin­ti siū­lo­ma at­skir­ti me­ni­nio spren­di­mo paieš­kas nuo biu­rok­ra­ti­nio idė­jos rea­li­za­vi­mo pro­ce­so.

To­dėl pir­miau­sia siū­lo­ma skelb­ti se­mi­na­rą, kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves ar kon­kur­są ge­riau­siai me­ni­nei idė­jai at­rink­ti. Kvies­ti dis­ku­tuo­ti ži­no­mus skulp­to­rius mo­nu­men­ta­lis­tus, ar­chi­tek­tus ir di­zai­ne­rius. Kas juos kvies­tų?

R. Stuo­pe­lie­nė pa­ti­ki­no: "Mes juos pa­kvies­tu­me."

Jos tei­gi­mu, dis­ku­si­jo­se bū­tų kvie­čia­ma da­ly­vau­ti ir vi­suo­me­nė.

"Daug da­bar ky­la ne­pa­si­ten­ki­ni­mo dėl įvai­rių pro­jek­tų, nes vi­suo­me­nė ne­pa­kan­ka­mai in­for­muo­ta, kas vyks­ta ir kas su mies­tu at­si­tiks," – sa­kė ar­chi­tek­tė.

Ant­ras eta­pas – at­rink­tą idė­ją rea­li­zuo­ti pa­gal vie­šo­jo pir­ki­mo pro­ce­dū­ras.

R. Stuo­pe­lie­nės nuo­mo­ne, skelb­tas kon­kur­sas dėl to ir ne­pa­vy­ko, kad tie da­ly­kai bu­vo su­plak­ti: "Me­ni­nin­kai nė ne­tu­ri li­cen­ci­jų pa­mink­lams sta­ty­ti."

"Kai me­ni­nis pro­ce­sas įvilk­tas į pro­ce­dū­ri­nes vie­šų­jų pir­ki­mų tai­syk­les, tai vals­ty­bės bė­da, nes iš di­de­lės bai­mės su van­de­niu iš­pi­la­me ir vai­ką. To­dėl vi­so­je Lie­tu­vo­je ir ne­ran­da­me ge­riau­sių me­ni­nių spren­di­mų", – tei­gė ar­chi­tek­tų ly­de­rė.

Ar­chi­tek­tų sky­rius siū­lo svars­ty­ti ir to­kį va­rian­tą: su­teik­ti ga­li­my­bę pa­čiam re­konst­ruk­ci­jos au­to­riui V. Ru­do­kui be kon­kur­so už­baig­ti su­tvar­ky­ti aikš­tės an­samb­lį.

Jis pa­ts per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją pa­ti­ki­no, jog ras­tų skulp­to­rių pa­mink­lo idė­jai įgy­ven­din­ti.

Te­ma – XX am­žius

Šiau­lie­čiai ar­chi­tek­tai pa­mink­lo Tau­tos lais­vei tu­ri­nį siū­lo sie­ti su XX am­žiaus tau­tos ko­vo­mis už lais­vę.

Šio tu­ri­nio rak­ti­niai žo­džiai – 1918 me­tų va­sa­rio 16-osios Nep­rik­lau­so­my­bės ak­tas, po­ka­rio pa­si­prie­ši­ni­mo ko­va ir Lais­vės ko­vų są­jū­džio dek­la­ra­ci­ja, 1949 me­tais pa­si­ra­šy­ta par­ti­za­nų va­dų Mi­nai­čiuo­se, 1988 me­tais ki­lęs Są­jū­dis ir 1990 me­tų ko­vo 11-osios Nep­rik­lau­so­my­bės at­sta­ty­mo ak­tas.

"Šių įvy­kių me­ni­nis įpras­mi­ni­mas bū­tų ver­tin­gas", – tei­gė R. Stuo­pe­lie­nė.

"Po žlu­gu­sio kon­kur­so siū­lo­mi spau­do­je įvai­rūs pa­mink­lo va­rian­tai, aš pa­ts esu ga­vęs tris va­rian­tus, bet juos vi­sus rei­kia pa­dė­ti į ša­lį, – tvir­ti­no V. Ru­do­kas. – Rei­kia bend­ro su­ta­ri­mo, ku­rį ne­leng­va pa­siek­ti. Mes ma­tom ar­ti­mą is­to­ri­jos tarps­nį, ku­ris yra dar gy­vas, ku­ris ei­na iš kar­tos į kar­tą ir mū­sų kar­tos prie­vo­lė yra jį įpras­min­ti."

Ar­chi­tek­tai ti­ki­si, kad Sa­vi­val­dy­bė kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves su­rengs ru­de­nį. Aikš­tės re­konst­ruk­ci­ja tu­ri bū­ti baig­ta lapk­ri­čio mė­ne­sį. Tad trin­ke­les iš­klo­jus, pa­mink­lo tik­rai dar ne­bus.

"Ima­mės pa­dė­ti ir pri­si­dė­ti, kaip mies­to pi­lie­čiai, tai mū­sų pa­rei­ga ir gar­bės rei­ka­las, – sa­kė R. Stuo­pe­lie­nė. – Tiks­lai – ras­ti bend­rą su­ta­ri­mą, bus ir dau­giau aiš­ku­mo, kas bus da­ro­ma, ir kad vyk­dy­tų pro­jek­tą ne pra­ša­lai­tis, o žmo­nės, tu­rin­tys po­ten­cia­lo rea­li­zuo­ti pa­mink­lo idė­ją."