Architektai: be paminklo aikštė nebus baigta

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ar­chi­tek­tų nuo­mo­ne, ant šio po­sta­men­to tu­ri iš­kil­ti smai­lė, obe­lis­kas ar ko­lo­na, o įpras­min­ti siū­lo XX am­žiaus tau­tos ko­vą už lais­vę.
Šiau­lių ar­chi­tek­tai mies­to val­džiai pa­tei­kė pa­siū­ly­mus, kaip iš­spręs­ti pa­mink­lo "Tau­tos lais­vei" gal­vo­sū­kį žlu­gus jo idė­jos kon­kur­sui. "Ima­mės pa­dė­ti, nes tai mū­sų pa­rei­ga kaip mies­to pi­lie­čių", – sa­kė va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių mies­to sky­riaus pir­mi­nin­kė Rū­ta Stuo­pe­lie­nė ir Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­rius Vy­te­nis Ru­do­kas.
Vi­ta­lio LE­BE­DŽIO nuo­tr.
Ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė Rū­ta Stuo­pe­lie­nė ir Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­rius Vy­te­nis Ru­do­kas pa­gar­si­no siū­lo­mą Sa­vi­val­dy­bei veiks­mų pla­ną, kad pa­mink­lo idė­ja bū­tų rea­li­zuo­ta.

Ats­kir­ti me­ni­­nį eta­pą nuo biu­rok­ra­ti­nio

R. Stuo­pe­lie­nė in­for­ma­vo, jog Ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių mies­to sky­riaus val­dy­ba su­for­mu­la­vo siū­ly­mus. Jie pa­teik­ti raš­tu mies­to me­rui Ar­tū­rui Vi­soc­kui. Su me­ru bu­vo ir su­si­tik­ta.

"Me­ro pa­lai­ky­mą tu­ri­me", – tei­gė R. Stuo­pe­lie­nė

Ar­chi­tek­tai pa­brė­žė, jog be pa­mink­lo ele­men­to aikš­tės ar­chi­tek­tū­ri­nis an­samb­lis ne­bus už­baig­tas. Pa­mink­lo iš­raiš­ka tu­ri bū­ti ver­ti­ka­lė (smai­lė, obe­lis­kas, ko­lo­na), kaip nu­ma­ty­ta aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­riaus V. Ru­do­ko.

To­kia for­ma, ar­chi­tek­to tei­gi­mu, lai­ko pa­tik­rin­ta, nė­ra pa­se­nu­si įpras­min­ti lais­vės ko­voms ir per­ga­lėms. Per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją jis pa­brė­žė, jog aikš­tė­je tu­ri iš­kil­ti ma­sy­vus, mo­nu­men­ta­lus ak­cen­tas.

Ki­ta ver­tus, ak­cen­tuo­ja­ma, jog pa­mink­lo ver­ti­ka­lė yra tik prie­mo­nė aikš­tės kom­po­zi­ci­jai už­baig­ti.

"Pa­ti aikš­tė yra pa­grin­di­nis ak­cen­tas, – pa­brė­žė R. Stuo­pe­lie­nė. – Aikš­tė yra ar­chi­tek­tū­ri­nis me­ni­nis kū­ri­nys."

Ar­chi­tek­tai įžvel­gia bū­ti­ny­bę konk­re­ti­zuo­ti nu­ma­to­mo sta­ty­ti pa­mink­lo po­bū­dį.

Pa­mink­lo idė­jai ir tu­ri­niui iš­gry­nin­ti siū­lo­ma at­skir­ti me­ni­nio spren­di­mo paieš­kas nuo biu­rok­ra­ti­nio idė­jos rea­li­za­vi­mo pro­ce­so.

To­dėl pir­miau­sia siū­lo­ma skelb­ti se­mi­na­rą, kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves ar kon­kur­są ge­riau­siai me­ni­nei idė­jai at­rink­ti. Kvies­ti dis­ku­tuo­ti ži­no­mus skulp­to­rius mo­nu­men­ta­lis­tus, ar­chi­tek­tus ir di­zai­ne­rius. Kas juos kvies­tų?

R. Stuo­pe­lie­nė pa­ti­ki­no: "Mes juos pa­kvies­tu­me."

Jos tei­gi­mu, dis­ku­si­jo­se bū­tų kvie­čia­ma da­ly­vau­ti ir vi­suo­me­nė.

"Daug da­bar ky­la ne­pa­si­ten­ki­ni­mo dėl įvai­rių pro­jek­tų, nes vi­suo­me­nė ne­pa­kan­ka­mai in­for­muo­ta, kas vyks­ta ir kas su mies­tu at­si­tiks," – sa­kė ar­chi­tek­tė.

Ant­ras eta­pas – at­rink­tą idė­ją rea­li­zuo­ti pa­gal vie­šo­jo pir­ki­mo pro­ce­dū­ras.

R. Stuo­pe­lie­nės nuo­mo­ne, skelb­tas kon­kur­sas dėl to ir ne­pa­vy­ko, kad tie da­ly­kai bu­vo su­plak­ti: "Me­ni­nin­kai nė ne­tu­ri li­cen­ci­jų pa­mink­lams sta­ty­ti."

"Kai me­ni­nis pro­ce­sas įvilk­tas į pro­ce­dū­ri­nes vie­šų­jų pir­ki­mų tai­syk­les, tai vals­ty­bės bė­da, nes iš di­de­lės bai­mės su van­de­niu iš­pi­la­me ir vai­ką. To­dėl vi­so­je Lie­tu­vo­je ir ne­ran­da­me ge­riau­sių me­ni­nių spren­di­mų", – tei­gė ar­chi­tek­tų ly­de­rė.

Ar­chi­tek­tų sky­rius siū­lo svars­ty­ti ir to­kį va­rian­tą: su­teik­ti ga­li­my­bę pa­čiam re­konst­ruk­ci­jos au­to­riui V. Ru­do­kui be kon­kur­so už­baig­ti su­tvar­ky­ti aikš­tės an­samb­lį.

Jis pa­ts per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją pa­ti­ki­no, jog ras­tų skulp­to­rių pa­mink­lo idė­jai įgy­ven­din­ti.

Te­ma – XX am­žius

Šiau­lie­čiai ar­chi­tek­tai pa­mink­lo Tau­tos lais­vei tu­ri­nį siū­lo sie­ti su XX am­žiaus tau­tos ko­vo­mis už lais­vę.

Šio tu­ri­nio rak­ti­niai žo­džiai – 1918 me­tų va­sa­rio 16-osios Nep­rik­lau­so­my­bės ak­tas, po­ka­rio pa­si­prie­ši­ni­mo ko­va ir Lais­vės ko­vų są­jū­džio dek­la­ra­ci­ja, 1949 me­tais pa­si­ra­šy­ta par­ti­za­nų va­dų Mi­nai­čiuo­se, 1988 me­tais ki­lęs Są­jū­dis ir 1990 me­tų ko­vo 11-osios Nep­rik­lau­so­my­bės at­sta­ty­mo ak­tas.

"Šių įvy­kių me­ni­nis įpras­mi­ni­mas bū­tų ver­tin­gas", – tei­gė R. Stuo­pe­lie­nė.

"Po žlu­gu­sio kon­kur­so siū­lo­mi spau­do­je įvai­rūs pa­mink­lo va­rian­tai, aš pa­ts esu ga­vęs tris va­rian­tus, bet juos vi­sus rei­kia pa­dė­ti į ša­lį, – tvir­ti­no V. Ru­do­kas. – Rei­kia bend­ro su­ta­ri­mo, ku­rį ne­leng­va pa­siek­ti. Mes ma­tom ar­ti­mą is­to­ri­jos tarps­nį, ku­ris yra dar gy­vas, ku­ris ei­na iš kar­tos į kar­tą ir mū­sų kar­tos prie­vo­lė yra jį įpras­min­ti."

Ar­chi­tek­tai ti­ki­si, kad Sa­vi­val­dy­bė kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves su­rengs ru­de­nį. Aikš­tės re­konst­ruk­ci­ja tu­ri bū­ti baig­ta lapk­ri­čio mė­ne­sį. Tad trin­ke­les iš­klo­jus, pa­mink­lo tik­rai dar ne­bus.

"Ima­mės pa­dė­ti ir pri­si­dė­ti, kaip mies­to pi­lie­čiai, tai mū­sų pa­rei­ga ir gar­bės rei­ka­las, – sa­kė R. Stuo­pe­lie­nė. – Tiks­lai – ras­ti bend­rą su­ta­ri­mą, bus ir dau­giau aiš­ku­mo, kas bus da­ro­ma, ir kad vyk­dy­tų pro­jek­tą ne pra­ša­lai­tis, o žmo­nės, tu­rin­tys po­ten­cia­lo rea­li­zuo­ti pa­mink­lo idė­ją."

Komentarai

    Ant, 2019-07-02 / 11:14
tai lai būna neužmirštuolė, kurią būtų galima paliesti, ar išsakyti savo emocijas.
Paminklas turi būti "Nežinomam emigrantui"    Ant, 2019-07-02 / 15:03
Ne tik aikštė nebus baigta, bet ir lietuvių emigracija iš Šiaulių, pakeičiant juos atėjūnais. Todėl paminklas turi būti "Nežinomam emigrantui" : skausmingas jaunos lietuvių šeimos išsiskyrimas oro uoste. Pavaizduota apsiašarojusi motina su vaikeliu, išlydinti vyrą su lagaminu uždarbiauti į užsienį. Per šventes papuošiama ES vėliava...
Svečias    Ant, 2019-07-02 / 17:13
Pagaliau kažkas ėmėsi iniciatyvos toje nesąmonių atmosferoje, gal architektai gali ir daugiau?
Svečias    Ant, 2019-07-16 / 20:00
Galetu but Granitine Jezaus skulptura su 10 dievo isakymu ....!Juk tai vertybes laisvo piliečio ir jos turetu but irašytos šiomis kalbomis Lietuviu ,lenku,rusu,vokiečiu ,prancuzu,anglu,estu,latviu.Jezus ir 10dievo isakymu tai krikčioniškoji laisves vertybe kuri jungtu ir kryžiu kalno kovos esme

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.